Kviečiami motociklininkai, norintys pavėžėti nepažįstamus žmones ir suteikti progą pajausti tai, ką jaučia patys. Kviečiami ir dar nė karto nevažiavę motociklu – pabūti keleivio vietoje ir patirti naujų įspūdžių.
„Kažkam bus baisu, kažkas visą laiką šypsosis, kažkas stipriai spaus vairuotoją, o kažkas gėrėsis ir fotografuos, tačiau pirmas kartas bus tikrai įsimintinas! Galbūt po šio važiavimo pavyks bent kažkiek parodyti kas tai yra motociklas, ir galbūt kažkas užsikrės šia smagia ir sunkiai pagydoma liga,“ – teigia renginio organizatoriai.
Kalbiname vieną iš renginio organizatorių Remigijų Kaniavą.
– Kaip ir kodėl kilo ši iniciatyva? Iš kur atėjo idėja? Ką šia iniciatyva norite skleisti, kokią žinutę nešate?
– Idėja kilo spontaniškai. Dažnai pasitaikydavo, kad tekdavo pavėžėti drauges ir joms tai dažniausiai būdavo pirmas kartas su motociklu. Daug emocijų, kartais baimės, bet dažniausiai laimės. Ir man tas patikdavo. Visuomet pasivažinėjimas motociklu būdavo smagesnis, kai važiuoju su keleiviu arba su kitais baikeriais. Tad galiausiai kažkaip susidėjo visi šie dalykai į vieną bendrą mintį, jog pirmus kartus galima padaryti masiškai, važiuojant didesnei grupei motociklų.
Pagrindinė žinutė: jog motociklai yra smagu, faina, linksma, gražu, gamta, laisvė ir t.t. Iš to seka kiti dalykai: kas pavažiuoja motociklu – visai kitaip žiūrės į juos gatvėje, galbūt atidžiau juos matys, galbūt praleis, galbūt atsiras daugiau tarpusavio supratimo.
Taip pat šie metai pakišo mintį, jog galima pabandyti pavėžinti 100 žmonių ir tokiu būdu suteikti savo šimtuką Lietuvai. Šimtas žmonių, naujai pajutusių laisvę, naują potyrį, išbandžiusių savo drąsą.
– Kas yra renginio sumanytojai?
– Sumanytojas esu aš. Kai kas sako, kad plagijuoju idėją, kuomet baikeriai veža akluosius. Galbūt (kalbama apie akciją MANE VEŽA – aut. past.) Tačiau tai ne taip svarbu. O šią idėją įgyvendinti padeda asociacija „Bike Riders Vilnius“ (įkurta 2014 m.), vienijanti motociklizmu degančius žmones. Asociacija apima tiek motociklų sportą, tiek paprastus važinėtojus, keliautojus. Amžiaus vidurkis, spėju, apie 30-35 m.
– Kalbėdamas naudojate abi sąvokas. Tad – ar jūs baikeriai, ar motociklininkai?
– Iš tikrųjų neskirstau žmonių į baikerius ir motociklininkus. Man jie visi yra vienodi ir šie žodžiai labiau skamba kaip sinonimai.
– Ar tai yra kilnumo akcija? Kaip save įvardintumėte? Nes renginio anotacijoje rašoma, kad kviečiate ir „laisva valia atsilyginti pavežusiam vairuotojui".
– Kol kas tai yra laisvalaikio iniciatyva, akcija. Tačiau jei po šio renginio bus geri atsiliepimai ir žmonėms patiks, svarstysime kelias opcijas. Viena iš jų – organizuoti panašų renginį su policijos pagalba, kad skatintume toleranciją keliuose, kurios dar trūksta. Taip pat mintis yra renginį padaryti mokamą, o surinktas lėšas skirti labdarai. Asociacijos viduje spręstume, kokią organizaciją ar kokius žmones galėtume paremti.
– Kiek šiuo metu jau yra užsiregistravusių dalyvių?
– Kol kas užsiregistravusių yra daugiau nei 20 motociklų ir maždaug tiek pat keleivių. Tarp keleivių daugiausiai moterys. Netrūksta ir vyresnio amžiaus moterų, kurios labai aiškiai tai įvardijo kaip galimybę išpildyti labai seną svajonę. Netgi skambino ir klausė, ar tikrai galima.
Taip pat, kad yra daugiau norinčiųjų pavežti, sufleruoja mintį, kad baikeriai yra tikrai geranoriški, o norintys važiuoti gal dar ne tokie drąsūs. Bet manau organizuojant kitą pasivažinėjimą, skaičiai ir proporcijos pasikeis. Bus daug daugiau norinčių sėdėti keleivio vietoje. O ir pačių baikerių skaičius išaugs.
