Į avarines situacijas žmonės papuola dėl netobulų vairavimo įgūdžių, primirštų kelių eismo taisyklių, neatidumo, nesusikaupimo ar silpno psichologinio pasirengimo. Juk šių dienų eismas jau seniai neprimena praeito amžiaus gyvenimo tempo.
Į avarines situacijas žmonės papuola dėl netobulų vairavimo įgūdžių, primirštų kelių eismo taisyklių, neatidumo, nesusikaupimo ar silpno psichologinio pasirengimo
Per Lietuvą nuaidėjus kraupių avarijų sukeltiems atgarsiams, vėl siūloma pažeidėjus bausti „balais“, didinti baudas, montuoti radarus keliuose. Tačiau nesigirdi siūlymų investuoti į vairuotojus, jų vairavimo įgūdžių tobulinimą. Niekas nesiūlo vairuotojų mokyti elementarios eismo kultūros miesto gatvėse, užmiesčio keliuose ar greitkeliuose.
Mano kaip žmogaus, vairuotojo, eismo dalyvio ir pagaliau lenktynininko patirtis rodo, kad visi tie gąsdinimai yra neefektyvūs. Net tokioje šalyje kaip Estija, kuri jau prieš dešimt metų baudas už kelių eismo taisyklių pažeidimus padidino iki kosminių aukštumų, o už greičio viršijimą daugiau nei 50 km/val. sodina į kalėjimą, keliuose vis tiek žalojasi ir žūsta žmonės. Nes pasitaiko atvejų, kuomet žmogus lekia, skuba, vairuoja neatsakingai ar neblaivus.
Teko vasarą važiuoti rytų Estijoje. Vieną vakarą neblaivus vairuotojas, atvažiuojantis dideliu greičiu iš priekio, staiga įvažiavo į mano eismo juostą ir tik staigaus stabdymo bei pasitraukimo į kelkraštį dėka išvengiau susidūrimo. Bet dauguma žmonių dėl patirties stokos šioje situacijoje būtų papuolę į eismo įvykį – jei ir nesusidurtų, tai nuvažiuotų nuo kelio.
Teko nemažai pavažinėti po skirtingas šalis. Man asmeniškai labai patiko vairuoti Austrijoje ir Vokietijoje, nes tai šalys, kur vairuojant nėra tokio streso. Pavyzdžiui, Vokietijos greitkeliuose greitis neribojamas ir visi lekia taip greitai, kaip tik nori, bet šioje šalyje kitas vairuotojas niekada tavęs neaplenks dešine eismo juosta. Jis pristabdys ir mandagiai palauks, kol tu pats persirikiuosi į dešinę juostą. Jei tu užsižiopsojai ir už tavo automobilio susidarė kolona, niekas tau nemirksės, nepypsės ar tuo labiau nebandys tavęs lenkti dešiniąja eismo juosta savo galingu juodu BMW, kad tik pasimokytum. Ten žmonės stengiasi važiuoti dešiniąja eismo juosta ir, jei ji tuščia, visada į ją sugrįžta.
Vokiečiai netoleruoja chuliganiško vairavimo, ženkliai viršijamo greičio ar neatsargaus manevravimo
Taip pat jie važiuoja ir mieste: laikosi dešinės kelio dalies, nes supranta, kad gal kažkas skuba ir važiuoja keliais kilometrais greičiau. Užtat vokiečiai netoleruoja chuliganiško vairavimo, ženkliai viršijamo greičio ar neatsargaus manevravimo. Pamatę tokį elgesį, jie apie tave tiesiog praneš policijai. Persirikiuoti iš vienos eismo juostos į kitą taip pat lengva – rodai posūkį ir rikiuojiesi. Niekas tavęs nespaus, neužkirtinės kelio, nepypsės ar nemojuos kumščiais, nes ten visi supranta, kad tolerancija ir ramus protas padeda išvengti eismo įvykių.
Tik dalį eismo įvykių lemia sunkiau nuspėjami dalykai, o visų kitų galima išvengti. Pavyzdžiui, automobilių techninė būklė yra svarbi eismo dalyvių saugumui. Techninės apžiūros metu patikrinama, ar stabdžiai stabdo vienodai, ar važiuoklėje nėra laisvumo, ar variklis stipriai neteršia gamtos. Bet tokie veiksniai kaip tinkamos sezonui padangos su reikiamu protektoriaus gyliu (ne su leistinu techninės apžiūros, o būtent su reikiamu, kuris leidžia važiuoti atitinkamomis oro sąlygomis) ar geras priekinis stiklas su gerais valytuvais yra labai svarbūs elementai, ypač rudenėjant.
Kiti svarbūs dalykai, į kuriuos turi atkreipti dėmesį kiekvienas vairuotojas – tvarkingi žibintai ir stabdžių trinkelės. Jas daugelis vairuotojų Lietuvoje keičia tik joms sudilus, tuo tarpu reiktų keisti kas 1-2 metus. Tai ypač svarbu tiems, kurie nuvažiuoja nedaug kilometrų per metus.
Kaip ir minėjau, eismo saugumui daug įtakos turi vairavimo įgūdžiai, gebėjimas susikaupti ir realiai vertinti situaciją bei psichologinis pasirengimas. Bet norint visa tai tobulinti, su vairuotojais turi dirbti žmonės, išmanantys šiuos dalykus ir galintys perteikti savo žinias. Be to, tai išbandyti galima tik tinkamoje vietoje. Pavyzdžiui praeitą savaitę buvau „Nemuno žiede“, kur kartu su „Gera dovana“ suteikėme žmonėms galimybę važiuoti tikrai greitu ir galingu „Lamborghini Gallardo“. Ši lenktyninė trasa netoli Kauno, pasižyminti puikia konfigūracija ir aplinka, yra panaši į daugumą mūsų kelių. Tai išties puiki vieta išbandyti automobilio ribas ir galimybes. Būtent tokiose vietose reiktų lakstyti: tik jose galima saugiai rizikuoti kitų eismo dalyvių atžvilgiu.
Standartinis „Lamborghini Gallardo“, turintis 5.0 l variklį, 520 AG galingumą ir iki 100 km/val. įsibėgėjantis per 4 sekundes, yra sukurtas važiuoti greitai. Kai pats vairavau šį brutalų automobilį, man pažįstamoje „Nemuno žiedo“ trasos tiesiojoje be vargo pasiekdavau 200 km/val. greitį ir tai tikrai nebuvo riba. Bet prie „Lamborghini Gallardo“ vairo trasoje, kur nėra greičio apribojimo ir greičio pedalą galima minti iki galo, atsisėdęs eilinis vairuotojas, vos pajutęs pagreitį ar pasikeitus situacijai, išsibalansuoja. Žmogui reikia laiko viską suvokti, o mintys atsilieka nuo veiksmų. Kur stabdyti? Kada pradėti sukti į posūkį? Kaip iš jo išvažiuoti? Čia klaidų išvengti beveik neįmanoma. Tik geras pasilakstymas lenktynių trasoje daugumai nuimtų norą lakstyti gatvėmis. Tik teisingai vairuodami ir suvokdami eismo situacijas, išvengsime skaudžių eismo įvykių.
Taigi, gaila, kad Lietuva jau daug metų neranda galimybės atnaujinti ir patobulinti tokį objektą kaip „Nemuno žiedo“ trasa ir nesugalvoja, kaip jį panaudoti būtent mūsų vairuotojų edukacijai. Valstybė galėtų sukurti programą, surinkti puikius instruktorius, žinančius, kaip saugiai valdyti automobilius, ir „Nemuno žiede“ suteikti galimybę visiems eismo dalyviams tobulinti savo vairavimo įgūdžius. Tačiau vietoje to valstybė tiesiog nori bausti.
Egidijus Gutaravičius yra „Gera dovana“ lenktynininkas, „Gecko Motorsport“ komandos narys
