|
|
 |
Vėl prasidėjo amžina vairuotojų ir motociklininkų kova – vieni kaltina kitus, kad nepraleidžia ir nemato, kiti – kad laksto lyg bepročiai. Šie nesutarimai – tai lyg amžina kova su vėjo malūnais, kurioje nėra nugalėtojų, tik pralaimėję.
Motociklininkai teigia, kad jų vairuotojai nepastebi, nemato ar paprasčiausiai ignoruoja – automobilyje jautiesi gerokai saugiau, todėl kažkoks motociklas kelyje – ne kliūtis, tegu traukiasi pats. Dalis tiesos šiuose žodžiuose yra. Turiu nemažai pažįstamų ir draugų, kurie vasarą važinėjasi su motoroleriais. Paradoksalu, tačiau iš jų nėra nei vieno, kurio nebūtų partrenkęs automobilis! Dažniausiai tokie incidentai įvyksta, kai vairuotojai sukdami į dešinę nekreipia dėmesio į tai, kad šalia važiuoja motoroleris arba išvažiuodami iš šalutinio kelio praleidžia automobilius, o motoroleriai jiems lyg neegzistuotų. Blogiausia, kad vairuotojai tiesiog nesuvokia ar nepagalvoja, kad jiems tai gresia bent jau apibrozdintu automobiliu, o ant motorolerio sėdintys rizikuoja savo gyvybe.
Laimei, dažniausiai tokių incidentų pasekmės – „sudilusios“ alkūnės bei keliai ir apdaužytas motoroleris – didesnių traumų paprastai pavyksta išvengti. Pabandykit kur nors Paryžiuje tarp eilių nepalikti vietos motociklui. Labai greitai atsisveikinsit su veidrodėliais – juos motociklininkai paprasčiausiai nuspiria – įsimintina eismo kultūros pamoka.
Kai susiduria motociklas ir automobilis, pasekmės būna kur kas skaudesnės, nes tokios avarijos įvyksta važiuojant kur kas didesniais greičiais. Motociklas atsiranda per akimirką tarsi iš niekur, o po akimirkos vėl dingsta.
Kartais atrodo, kad vairuotojai net nebando žiūrėti į veidrodėlius.
Kartais tikrai atrodo, kad vairuotojai net nebando žiūrėti į veidrodėlius, ypač kelių „viešpačiai“ taksistai. Rodos gatvės sukurtos tik jiems. Štai vienas toks „viešpats“ prieš kelerius metus Kaune nutarė apsisukti per dvigubą ištisinę liniją. Tuo tarpu mano pažįstamas antra juosta ramiai važiavo savo „čioperiuku“. Pasekmės – taksisto nustebęs snukis (nepykit, veidu jo nevadinčiau) ir sugadintas jauno žmogaus aktyvus gyvenimas – keleri metais reabilitacijos per plauką nuo mirties.
Taigi, prieš manevruodami atšilus orams žiūrėkite į veidrodėlius dvigubai atidžiau ir dvigubai dažniau. Jeigu manevruojat – būtinai rodykit posūkius, o pamatę, kad atlekia motociklas, geriau nesiblaškykite ir tęskite kelionę, nesistenkite trauktis, tiesiog važiuokit toliau savo eismo juosta. Kiekvienas netikėtas automobilio manevras greitai lekiančiam motociklui gali būti dideliu siurprizu. Ypač, jeigu motociklas važiuoja chuliganiškai. Niekada negali žinoti iš kurios pusės jis nutars tave lenkti. Klasikinis chuliganiško elgesio pavyzdys – kai automobilį du motociklai lenkia iš abiejų pusių.
Niekada negali žinoti iš kurios pusės motociklas nutars tave lenkti.
Sutinku, kad galingas motociklas – ne automobilis ir jam 150 km/h – ne greitis. Sutinku, kad jo stabdymo kelias yra kelis kartus trumpesnis. Tačiau yra keletas niuansų. Pirmiausia – reakcijos greitis yra toks pat – jį vairuoja toks pat žmogus.
Žmogaus reakcijos greitis nuo to, kai jis pamato kliūtį, iki to, kai jis imasi kažkokių veiksmų, yra maždaug sekundė. Jeigu automobilis, važiuodamas 60 km/h greičiu per tą sekundę nuvažiuoja 17 metrų, tai motociklas, lėkdamas bent 100 km/h greičiu, o tai, bet kuriai galingai „britvai“ yra kreiserinis greitis mieste, per tą pačią sekundę nuvažiuoja jau 28 metrus. Štai šis 11 metrų skirtumas ir yra esminis. Kartais pralėkus šį atstumą bet kokie veiksmai jau būna pavėluoti. Apie tai byloja ir praėjusių metų skaudžios avarijos, kai motociklas partrenkia per perėją einantį pėsčiąjį.
Dar vienas dalykas, kuris kelia nerimą, yra motociklininkų naudojamų padangų kokybė. Mūsų šalyje yra registruota apie 30 000 motociklų. Ar žinot, kiek nuperkama per metus naujų motociklų padangų? Nepatikėsite, 5000. Aš nepamiršau nei vieno nulio, tikrai. Beje, devynios iš dešimties jų – pačios pigiausios (suprask, kiniškos). Taigi, per metus geriausiu atveju tik apie 2500 motociklų yra apaunami normaliomis kokybiškomis padangomis, kiti važiuoja bet kuo. Dažniausiai, deja, naudotomis senomis padangomis.
 |
| 15min.lt skaitytojos Dovilės nuotr./Avarijos vietoje |
Kai manęs draugai prašo padėti išsirinkti padangas, pagamintų Kinijoje pirkti neleidžiu. Jos neatitinka jokių, net minimalių saugumo reikalavimų. Kalbu apie automobilius, kuriuos dažnai vairuoja ramūs ir niekur neskubantys žmonės. Kai kurios Kinijoje pagamintų padangų savybės yra pribloškiančios. Pavyzdžiui, ant šlapio asfalto jos sustoja net tris kartus toliau nei automobilis su normaliomis padangomis. Todėl kai man sako, kad aš važinėju su šeima ir nelakstau, todėl tiks ir Kinijoje gamintos, man tai būna pats geriausias argumentas jų neparduoti. Kaip galima rizikuoti savo šeimos sveikata dėl 50 ar 100 litų?
Ką kalbėt apie motociklų padangas? Kai sužinojau šiuos skaičius, visai nesistebiu, kad praėjusią vasarą prieš pat mano automobilį nukrito motociklas. Buvo drėgna, bet ne šlapia, jis nelėkė, važiavo mieste tik vos daugiau negu aš automobiliu, tačiau posūkyje pradėjo svirti ir tą pat akimirką šleptelėjo ant asfalto. Man pavyko sustoti, jis irgi atsistojo ir nušlubavo krapštyt motociklo iš atitvaro. Galėčiau prisiekt, jeigu jis turėtų normalias padangas, to nebūtų atsitikę.
Nenoriu teisinti nei vienų, nei kitų. Tiesiog būkite triskart atidesni. „Peace“, kaip sako tadžikai.
