Dabar populiaru
Publikuota: 2019 birželio 28d. 16:51

Ar mažos alkoholio dozės ir vairavimas suderinami? Aiškina dr. Tomas Kajokas

Vairuotojų blaivumo patikrinimas
Tomo Markelevičiaus nuotr. / Vairuotojų blaivumo patikrinimas

Lietuvoje šiuo metu leistinas alkoholio kiekis vairuotojams yra 0,4 promilės. Vis pasigirsta siūlymų šią ribą panaikinti ir reikalauti visiško blaivumo. Iš tiesų, net ES šalyse galioja skirtingos nuostatos: nuo reikalavimo būti visiškai blaiviam iki leidimo važiuoti esant net 0,5 promilių.

Kaip alkoholis veikia žmogaus organizmą, jo gebėjimus sutelkti dėmesį, reaguoti, kalbamės su medicinos mokslų daktaru Tomu Kajoku.

– Vienose šalyse reikalaujama, kad vairuotojai būtų visai blaivūs, kitose leidžiama vairuoti kraujyje esant iki 0,5 promilės alkoholio. Ar tai reiškia, kad yra nepavojingas, saugus alkoholio kiekis?

– Alkoholio poveikis gali būti aprašytas dozės–efekto principu: kuo didesnė koncentracija audiniuose, tuo pastebimesnis poveikis, tačiau nemažą įtaką turi individualios žmogaus savybės, tiek genetinės, tiek ir įgytos.

Yra aprašytas retas fenomenas, vadinamoji idiosinkrazija, kai palyginus maža alkoholio dozė sukelia netikėtus, o kartais net ir gana sunkius psichikos sutrikimus.

Nulinės tolerancijos politika, kitaip tariant reikalavimas už vairo sėsti tik blaiviam, yra suprantamas ir gana racionalus, grindžiamas solidarumo principu. Tokį sprendimą galėčiau palyginti su situacija, kai šeima solidarizuojasi su pažeidžiamu šeimos nariu ir įstengia pertvarkyti savo gyvenimą taip, kad nė vienas šeimoje nesijaučia diskriminuojamas.

Asmeninio archyvo nuotr./dr.Tomas Kajokas
Asmeninio archyvo nuotr./dr.Tomas Kajokas

Kaip ir kiekvienoje visuomenėje, turime tam tikrą segmentą, kuris yra arba jaučiasi pažeidžiamas, tiek dėl amžiaus, dėl išsilavinimo, pajamų, tiek dėl įgimto polinkio tapti priklausomais.

Tiesiog turime tam tikrą visuomenės dalį, kurioje žmonės yra nutrūktgalviški ir negeba laiku įvertinti galimų pasekmių.

Jauni žmonės visame pasaulyje linkę gerti daugiau ir dažniau nei vyresnieji, o išgėrę dažniau nei vyresni elgiasi neapdairiai. Be to, jie dažnai varžosi nutrūktgalviškumu.

Beje, tai pasakytina ne vien apie alkoholio vartojimą, bet ir apie bendrą polinkį patirti ką nors naujo. Ir tai paaiškintina ne vien jaunyste ar siautėjančiais hormonais – tai lemia, kad socialumą lemiančios smegenų skiltys pilnai subręsta tik apie 25 -uosius gyvenimo metus.

Tad, jei norime duoti pavyzdį jaunimui, kaip reikia elgtis atsakingai, ir vyresniems tiktų susilaikyti nuo bet kokio alkoholio kiekio prieš sėdant už vairo.

Nereiktų vadovautis subjektyviu ir didžiai apgaulingu blaivumo ar apsvaigimo jausmu. Būtų saugiausia visiems laikytis nulinės taisyklės.

Socialumą lemiančios smegenų skiltys pilnai subręsta tik apie 25 -uosius gyvenimo metus.

Visgi esu kiek pesimistas, nes žinau, kad nemažai sunkių avarijų sukelia apgirtę asmenys, kurie net neturi teisės vairuoti automobilį. Nulinės tolerancijos neboja priklausomi nuo alkoholio žmonės. Daugelio šalių statistika liudija, kad išgėrę vairuotojai linkę ir vėl sėsti prie vairo neblaivūs.

Esu pesimistas ir todėl, kad Lietuvoje vis dar įprasta prisigerti. Vis dar manoma, kad egzistuoja degtinė, nuo kurios nebūna bloga.

Iš vakaro geriama kiek įstengiama, o kitą dieną jau sėdama už vairo, nors prasiblaivyti reikia kelių dešimčių valandų. Toks besaikis vakarykštis gėrikas už vairo kelia pavojų. Ir, tiesą sakant, nėra paprasto būdo apskaičiuoti, kada jis išsiblaivys.

Todėl vairavimo kultūra neatsiejama nuo šventės kultūros. Žmonės turėtų žymiai atsakingiau vartoti alkoholį.

- Kaip alkoholis veikia smegenis? Kas vyksta išgėrus daugiau?

- Alkoholis veikia skirtingas smegenų sistemas ir skirtingus receptorius, jo poveikis priklauso nuo koncentracijos.

Kai alkoholio koncentracija kraujyje pasiekia apie 0,5 promilės, jis ima raminti, migdyti, o nuo 0,8 promilės alkoholis aktyviai slopina pojūčius, atmintį, sąmonę.

Alkoholis gana tolygiai pasiskirsto žmogaus organizme, tad kuo mažesnis žmogaus svoris – tuo greičiau ir nuo mažesnių dozių apgirstama. Dar pridėkime lyties ir amžiaus įtaką – nėra paprasta įvardinti išgeriamu alkoholio kiekiu.

Moterys pasižymi didesniu jautrumo alkoholiui. Moters organizme alkoholis skyla kiek lėčiau, tie skirtumai tarp lyčių tampa reikšmingi ir pastebimi net išgeriant santykinai nedidelius alkoholio kiekius. Jei tą patį alkoholio kiekį išgeria moteris, kuri sveria, pavyzdžiui, 60 kg, ir vyras, kuris sveria apie 100 kg, tai alkoholio koncentracija jų kraujyje skirsis dvigubai.

Esama ir įvairių išlygų. Tarkime, vartojami vaistai gali keisti – paspartinti ar sulėtinti alkoholio skilimą. Bendrybes visiems išvesti sudėtinga, bet vidutinio svorio, maždaug 70 kg vyrui, vienu ypu išgėrus du vienetus alkoholio, trumpam bus viršyta 0,4 promilės riba.

Butelyje alaus yra šiek tiek daugiau nei du vienetai alkoholio (skaičiuojant britišku stiliumi – 1 sąlyginis alkoholio vienetas lygus 10 ml gryno etanolio). Tad po kelių bokalų alaus net kelias valandas kraujyje gali būti vairuotojui neleistina alkoholio koncentracija.

Alkoholis visų žmonių organizmuose skyla vienodu, maždaug pastoviu greičiu, o alkoholio mažėjimą kraujyje galima pavaizduoti tiesia linija.

Ta tiesė kiekvienam žmogui vis kitokia, tačiau per valandą žmogus gali suskaidyti apie 10–15 ml spirito, daugiau – jei išgeriantis žmogus, mažiau – jei pažeistos kepenys.

Eksperimentais įrodyta, kad subjektyvus prablaivėjimo pojūtis atsiranda greičiau nei kraujyje sumažėja alkoholio koncentracija.

Vienaip ar kitaip, 80 ml gryno spirito (toks kiekis yra 200 ml stiprių gėrimų) gali skilti net 8 valandas. Omenyje reikia turėti ir genetines variacijas – kai kurių etninių grupių genetika lemia, kad alkoholis skaidomas kelis kartus lėčiau nei europiečių. Pavyzdžiui, Šiaurės tautelės labai greitai prasigeria, nes tų žmonių organizmai kitaip skaido alkoholį.

Jau minėjau, kad niekada neturėtume kliautis savo subjektyviu pojūčiu.

Eksperimentais įrodyta, kad subjektyvus prablaivėjimo pojūtis atsiranda greičiau nei kraujyje sumažėja alkoholio koncentracija.

- Kai kurie vairuotojai tokius klausimus sprendžia įsigydami alkotesterius. Kiek patikimi jų parodymai?

- Kaip minėjau, jei žmogus alkoholį vartos atsakingai, tai atsakingai ir kitur gyvenime elgsis. Alkotesteris geriau nei važiavimas remiantis subjektyviais potyriais.

- Ar karštis, nuovargis kaip nors keičia alkoholio poveikį?

- Kuo mažiau žmogaus organizme skysčių, kuo labiau dehidratavę esame, tuo stipresnis alkoholio poveikis. Kita vertus, alkoholis veikia ne visai tiesiogiai, jis veikia įtraukdamas įvairius elektrolitus ir karščio fone žmogus kitaip reaguoja į alkoholį, jis gali greičiau apsvaigti.

Alkoholis greta visų kitų efektų, stimuliuoja mūsų simpatinę sistemą, skatina kitų stresinių hormonų išsiskyrimą. Kūnas tai patiria kaip fizinį krūvį, kaip papildomą darbą. O juk paprastai per karščius rekomenduojama tūnoti pavėsyje. Per karščius tiktų gaivintis nealkoholiniu alumi arba tiesiog gerti vandenį.

Kuo labiau dehidratavę esame, tuo stipresnis alkoholio poveikis.

- Žmonės kartais mano, kad jie išgeria alkoholio, paskui išsiblaivo ir niekas jų gyvenime nesikeičia. Tačiau alkoholio vartojimas turbūt turi ir ilgalaikį poveikį?

- Išgeriant daugiau nei 14 sąlyginių alkoholio vienetų per savaitę, jau rizikuojama sveikata, trumpėja gyvenimas, didesnė tikimybė susirgti vėžiu. Jei žmogus išgeria daugiau nei 20 sąlyginių alkoholio vienetų per savaitę, arba, tarkime, penktadienio vakarą per kelias valandas išgeria daugiau nei 6 SAV, – ilgainiui pasikeičia ne tik emocinė būsena – paprastai depresyvumo link, tačiau kartu sumažėja gebėjimas aprėpti savo emocines patirtis, išgyventi krizes.

Geriantieji supanašėja – tampa piktesni, ūmesni, nekantrūs. Tai kelia papildomus sunkumus.

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

16:44
03:16
03:00

Esports namai

Parašykite atsiliepimą apie Gazas