Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 8d. 12:05

Automobilių sporto treneris atskleidžia pagrindines vairavimo klaidų priežastis

Jonas Dereškevičius
Algimanto Brazaičio nuotr. / Jonas Dereškevičius

Neužtenka išmokti taisykles, išlaikyti vairavimo egzaminus ar turėti didžiulę vairavimo patirtį, kad vairuotume saugiai. Lietuvos automobilių sporto federacijos viceprezidentas, nusipelnęs automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius sako, kad vairuoti saugiai reiškia suprasti visus eismo komponentus.

Ir tada nuspręsti, kokį jį rinktis: „Ne tik oro sąlygos svarbios, kelyje gali būti daug kitų eismo dalyvių, netikėtų situacijų. Vairuotojas turi įvertinti visas aplinkybes ir būti pasirengęs į jas reaguoti. Tačiau svarbiausia yra tai, kaip jis mąsto.“

Vairuotojo ir automobilio dialogas

J.Dereškevičius sako, kad labai svarbu įsisąmoninti, kad žmogus reaguoja maždaug penkis kartus greičiau nei automobilis. „Tai reiškia, kas šiandieninis automobilis mus savotiškai apgauna, nes kai vairuojame laikydamiesi eismo taisyklių jaučiame, kad mes tai darome puikiai, automobilis mums visiškai paklūsta. Bet kai padidiname greitį iki automobilio arba vairuotojo galimybių ribų, tada ir pasireiškia praktiškai tas reakcijos greičių skirtumas.“

Pasak automobilių sporto trenerio, norint, kad automobilis sėkmingai atliktų bet kokį manevrą, jam reikia, jog vairuotojas jam duotų ne tik komandą, bet ir suteiktų laiko. Todėl kiekvieno vairuotojo dėmesys turi būti sutelktas vertinant situacijas kelyje ir laiką, per kurį automobilis turės įvykdyti vieną ar kitą užduotį.

„Legends by Legends“ lenktynės, Jonas Dereškevičius
„Legends by Legends“ lenktynės, Jonas Dereškevičius

„Vairuojant vyksta nenutrūkstantis automobilio ir vairuotojo dialogas. Ar vairuotojas spaudžia pedalą, ar pasuka vairą – tai jau yra žmogaus užsakymas automobiliui. Reaguodamas į žmogaus veiksmą automobilis lėtėja, greitėja, manevruoja. Kai tik automobilis ima vykdyti žmogaus užsakytą užduotį, jis ir vairuotojui iškart užduoda kitą užduotį. Kitaip tariant, mes nuolatos koreguojame savo veiksmus, nes vairavimas nėra vienkartinis veiksmas. Čia ir atsiveria erdvė klaidoms: korekcija gali būti gera arba ne“, – aiškina J.Dereškevičius.

Ir pabrėžia, kad saugiausias vairavimas yra tada, kai nereikia jokių korekcijų. Ir čia labai svarbus pasirinkto greičio faktorius: korekcijų skaičius gali būti didelis, arba jų visai nebūti. Ir tai gali lemti kelionės baigtį.

Vairavimas – darbas, o ne malonumas

„Saugūs ar ne esame prie vairo, priklauso nuo mūsų požiūrio į vairavimą. Jeigu žmogus galvoja, kad jis gali greitai važiuoti, jis tai ir daro. Jeigu jaunas vairuotojas mano, kad jis to negali, tai ir vairuoja jis kitaip, neviršija greičio. Rūpestis saugumu kelyje prasideda mūsų galvose. Bet tam reikia pastangų. Tik dažniausiai žmonės nėra linkę analizuoti savo veiksmų ir nuostatų, – sako J.Dereškevičius ir neigia populiarų įsitikinimą, kad vairavimas gali būti ir malonumas. – Nors šiandien ne vieno automobilio gamintojo reklaminis šūkis skelbia, kad be galo malonu vairuoti šį automobilį. Bet norint vairuoti saugiai, malonumams vietos nelieka. Vairuodami mes visada esame apriboti: arba savo sugebėjimų, arba automobilio galimybių.“

Automobilių sporto treneris pataria sėdant prie automobilio vairo tinkamai nusiteikti, neeksperimentuoti, susikaupti.

Juk beveik visos klaidos vairuojant yra dėmesio sutelkimo klaidos.

„Juk beveik visos klaidos vairuojant yra dėmesio sutelkimo klaidos. Nors kone visada galima išvengti avarinių situacijų – tereikia pasukti vairą ar paspausti pedalą. Problema, kad tam pritrūksta laiko, kartais vos kelių akimirkų, kurios buvo sugaištos ne tam, kam reikia“, – sako J.Dereškevičius.

Ir aiškina, jog saugaus greičio pasirinkimas reiškia laiko ir erdvės pasilikimą manevrams: „Jei pasilieku nemažą atstumą nuo priešais važiuojantį automobilį, tai palengvinu sau situaciją, nes nereikia staigiai reaguoti į priešais važiuojančio vairuotojo veiksmus, nereikia bandyti atspėti, ką jis dabar veikia. Man užtenka laiko ramiai pristabdyti, tarkime, tada, kai jis staigiai stabdo, nes į gatvę išbėgo vaikas, gyvūnas. Šie dalykai svarbūs, nors skamba banaliai, nes mes juo nuvertinome. Medžiotojai turi posakį, kad net ir neužtaisytas šautuvas vieną kartą iššauna pats. Niekas negali garantuoti, kad kelyje nesusidarys situacija, kur bus laiko deficitas. Visada vairuotojas yra apribotas arba laike, arba distancijoje. Treniruodami lenktynininkus ir mokomės to dalyko: kiekvienas sportininkas ieško savo ribos, bando ją pamatyti, suvokti, išmokti.“

Prie vairo – ne vieta apmąstymams

Apie ką galvojame vairuodami? Ryte bandome susiplanuoti dienos darbus, grįždami namo svarstome, ką nupirkti vakarienei, ar kokius nebaigtus darbus reiks pabaigti...

„Vairuojant mūsų smegenys atlieka daugybę kitų veiklų, mes galvojame apie darbą, asmeninius reikalus. Tačiau jei esu nedėmesingas prie vairo, jei mano mintys klaidžioja, tai galiu nepastebėti daugybės svarbių dalykų kelyje. Kad ir plonyčio ledo ant kelio, kurio vakar dar nebuvo. Ir tada pamatysiu, kad mano automobilis jau praranda kontrolę ir kažkur lekia nuo kelio“, – perspėja J.Dereškevičius.

Ypač atidūs vairuotojai turėtų būti keičiantis metų laikams vadinamųjų pereinamųjų periodų metu, kai svyruoja oro sąlygos, kai saulę ir šilumą keičia ledas. Pavojingiausios vietos yra ant tiltų, viadukų.

Kadangi aplinka šiuo metų laiku labai kintanti, vairuotojai turi būti itin dėmesingi: stebėti ir kelio dangą, ir veidrodėliuose iš paskos atvažiuojančius automobilius.

Turime suprasti, kad yra labai daug skirtingų eismo dalyvių: vairuotojų, kurių supratimas ir reakcijos greitis labai skiriasi nuo mūsų. Priimkime tolerantiškai viską, kas vyksta kelyje.

Pašnekovas teigia, kad bet kokia intelektinė veikla vairuojant prastina vairavimo kokybę.

Apie pašalinius darbus, tokius kaip naršymas telefone, neverta net diskutuoti: „Yra tyrimų, kurie teigia, kad mąstymas apie kitus dalykus vairavimo kokybę sumenkina net 20 procentų. Tačiau vairuotojai dažnai mintimis klaidžioja kažkur kitur ir būtent dėl to sugaišta brangias akimirkas, kurios yra lemtingos, kai dar galima pakeisti situaciją. Paskui viskas lieka tik atsitiktinumui – pavyks išvengti įvykio ar ne.“

Greitis, laimės hormonai ir kelių įniršis

„Noras vairuoti greitai yra nulemtas mūsų smegenų ypatumų. Greičio jausmas skatina endorfinų, laimės hormonų, gamybą. Todėl mes patys net nepastebime, kaip sutelkiame daugiau dėmesio į savo malonumo pojūčius, o ne į darbą, kuris privalomas vairuojant automobilį. Nors kiekvienas vairuotojas turi suprasti, kad sėsdamas prie vairo turės atlikti darbą“, – sako J.Dereškevičius.

Tačiau kartais greitis viršijamas ne todėl, kad vaikomasi malonių potyrių, būna, kad lenkiant lėčiau vairuojančius agresyvų vairavimą išprovokuoja kiti eismo dalyviai.

Negalime pakeisti kitų, tačiau galime keisti savo požiūrį.

J.Dereškevičius sako, kad natūralu, jog mus pykdo kiti vairuotojai, tačiau niekas neturi iš išorės mūsų veikti: „Sėsdami prie vairo turime suprasti, kad yra labai daug skirtingų eismo dalyvių: yra skirtingų vairuotojų, kurių supratimas ir reakcijos greitis labai skiriasi nuo mūsų. Priimkime tolerantiškai viską, kas vyksta kelyje.“

Jis pataria suprasti, kad kelionė neišvengiamai užims tam tikrą laiką, ir ragina tam nusiteikti.

Taip pat auklėti pačius save, mokytis priimti kito vairuotojo veiksmus: ne vertinti juos, bet prisitaikyti prie situacijų: „Jei kas nors važiuoja lėtai, vadinasi, ir mes turime neskubėti. Kad skubėjimas beprasmis, labai aiškiai suprantame stovėdami laidojimo namuose. Tik tada jau būna per vėlu."

Pasak trenerio, mes negalime pakeisti kitų, tačiau galime keisti savo požiūrį.

Tokiam mąstymui mes pritariame kitose gyvenimo srityse, bet nenorime keisti požiūrio vairuodami. O juk vairuotojų saugumas slypi jų galvose. Ne kelio ženklai jį lemia, bet tai, kaip vairuotojas mato situaciją aplink save.

J.Dereškevičius juokauja, kad vienintelis pateisinimas, kada vairuotojas nekaltas dėl eismo įvykio, galėtų būti situacija, jei į automobilį iš galo 45 laipsnių kampu kristų meteoritas, kurio iš tiesų nėra jokios fizinės galimybės pastebėti: „Visais kitais atvejais vairuotojo pareiga matyti viską, kas vyksta aplink. Tada tampi vieningas su supančia aplinka, judi harmoningai ir negadini savo nervų. Ne kiti vairuotojai, mes patys sau sukeliame stresą.“

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Ekspertai pataria

Video

02:12
39:35
01:36

Visi į lauką!

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Namų šefas

Konkursas
Konkursas
Parašykite atsiliepimą apie Gazas