Dabar populiaru
Lietuvos automobilių kelių direkcija Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Statistika Metai Eismo įvykių Sužeista Žuvo
Lietuvos keliuose iki vasario 25 d.: 2018 405 453 32
2017 314 373 19
Publikuota: 2017 spalio 24d. 12:00

Benediktas Vanagas: išvengti laukinio žvėries kelyje įmanoma tik vienu būdu

Benediktas Vanagas po avarijos
Benediktas Vanagas.

Lietuvoje kasmet fiksuojama apie 1 500-1 600 eismo įvykių, kurių „herojais“ tampa įvairūs gyvūnai, įsiveliantys į mirtinas dvikovas su automobiliais.

Tokie incidentai gali nutikti visais metų laikais, bet rudens vidurys, kai vyksta vienų didžiausių mūsų šalies gyvūnų – briedžių ir tauriųjų elnių ruja – gamtininkų ir kelių policijos pareigūnų teigimu yra išskirtinai pavojinga, nes įaudrinti gyvūnai praranda atsargumą, o tam tikri fiziologiniai dirgikliai lemia visiškai kitokią jų elgseną.

Nacionalinio automobilių klubo vadovas, lenktynininkas Benediktas Vanagas priminė, kokios kertinės žinios apie laukinių gyvūnų elgseną gali padėti išvengti tragiškų kaktomušų keliuose.

Bandymai atspėti, kur bėgs – nesėkmingi

Žinomas gamtininkas Selemonas Paltanavičius pripažino, kad net patys geriausi zoologijos psichologai kol kas neturi aiškių atsakymų, kodėl žvėrys pakliūna po mašinų ratais, nors teoriškai jų reakcija ir greitis turėtų leisti nesunkiai tokių susidūrimų išvengti.

Vytenio Radžiūno/LRT.lt nuotr./Selemonas Paltanavičius
Vytenio Radžiūno/LRT.lt nuotr./Selemonas Paltanavičius

„Tikėtina, kad gyvūnai dar nesusitaikė su tokiu sąlyginai jaunu civilizacijos išradimu kaip automobilis (pirmosios savaeigės mašinos sukurtos maždaug prieš 130 metų) ir vis dar nesugeba įvertinti jo judėjimo specifikos. Žvėris puikiausiai mato už, tarkim, 100 metrų esančią mašiną, tačiau užuot šokęs slėptis – provokuojamai stovi. Panašiai, kaip Afrikos stepėse stovi antilopės, netoliese pro šalį žingsniuojant liūtams. Matyt, egzistuoja tam tikras atstumas, kurį gyvūnai laiko saugiu ir neskuba sprukti iš savo ganyklų. Galbūt analogiškai yra traktuojami ir automobiliai, tačiau gyvūnai lig šiol nesugeba įvertinti jų judėjimo greičio, todėl net 90 km/val. greičiu riedanti mašina staiga tampa mirtinai pavojinga, – samprotavo S.Paltanavičius. – Ir, deja, žmonių bandymai atspėti, kur ir kaip judės laukinis žvėris, būna nesėkmingi, nes šie vadovaujasi sava logika.“

Efektyvus būdas – tik vienas

Labiausiai, anot S.Paltanavičiaus, stebina tai, kad kai kurie gyvūnai akistatoje su automobiliais juda, atrodytų, visiškai nelogiška trajektorija. Užuot pasukę tolyn nuo triukšmo ir ryškios šviesos šaltinio, jie neretai kerta mašinos judėjimo kelią skersai. Ypač sunkiai prognozuojami ir įsiaudrinę jie tampa rujos metu.

„General Financing team Pitlane“ pilotas Benediktas Vanagas, 2015 m. Dakare patyręs avariją dėl į kelią išbėgusios karvės, sakė, kad efektyvus būdas išvengti susidūrimo su laukiniais gyvūnais yra tik vienas.

„Pamačius žvėrį, visų pirma reikėtų drastiškai mažinti greitį. Stabdant dar galima bandyti išvengti susidūrimo su gyvūnu manevruojant. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad bent vienu ratu išvažiavus į šalikelę, visiškai keičiasi automobilio valdymo savybės. Dažnai toks manevravimas, neturint pakankamai patirties ir reikiamų įgūdžių, baigiasi avarija“, – pastebėjo B.Vanagas.

Išduoda tik akys

Pasibaigus stambiųjų žvėrių „vestuvių“ periodui, stirnos, elniai, šernai, briedžiai traukia link savo žiemojimo vietų. Intensyviausiai žvėrys juda rytais ir vakarais, tamsoje ar prieblandoje. Kadangi šviesą atspindi tik gyvūnų akys, netgi profiliu stovintį briedį vairuotojas gali pamatyti tuo metu, kai išvengti susidūrimo nebebus įmanoma.

Komandos nuotr./Dakaro ralio lenktynininkų kelyje taip pat nestinga gyvūnų.
Komandos nuotr./Dakaro ralio lenktynininkų kelyje taip pat nestinga gyvūnų.

Beje, bandymas perjunginėjant ilgas ir trumpas šviesas, pabaidyti stambiakanopį gali baigtis liūdnai – apakintas žvėris greičiausiai tik dar labiau sutriks ir taps visiškai neprognozuojamu.

Automobiliui susidūrus su briedžiu, visų jo salone esančių žmonių gyvybė pakimba ant plauko: kai apie 500 kg sveriantis ilgakojis gyvūnas įlekia per priekinį stiklą į mašinos vidų ir nepalieka net teorinių galimybių išvengti traumų.

„Pastaraisiais metais į prevencines priemones – tvoras šalikelėse, pralaidas po keliais, perspėjamuosius ženklus – investuota labai daug, tačiau faktas, kad egzistuoja daugybė kelio ruožų, kur panašių dalykų nėra ir nebus. Todėl vienintelė išeitis kelkraštyje pamačius gyvūno siluetą ar naktį blizgančias akis – mažinti važiavimo greitį iki 20 – 30 km/val. Priešingu atveju susidūrimo gali nepavykti išvengti. Beje, paukščiai taip pat nesugeba išvengti susidūrimo su automobiliu, jei pastarojo judėjimo greitis viršija apytiksliai 120 km/ val.“, – perspėjo gamtininkas.

Dažniausiai žūna ežiai

Gamtininkas atkreipė dėmesį, kad, nors į viešą erdvę paprastai patenka informacija tik apie incidentus su didžiaisiais gyvūnais, Lietuvos keliuose žūstančių gyvūnų sąrašo viršūnėje yra ežiai ir varliagyviai, po to rikiuojasi kiškiai, lapės, usūriniai šunys. Nors pastarieji sveria sąlyginai nedaug ir po susidūrimo didesnę žalą padaro retai, visgi tai taip pat svarbi gamtos dalis ir saugotina gyvybė.

Dar vienas itin svarbus dalykas – kai kurių laukinių žvėrių judėjimas grupelėmis. Pamačius kelią kertant šerną, beveik visai atvejais galima tikėtis, kad iš paskos skuos dar 10 – 15 bandos narių. Panašiai, tik kiek mažesniais būreliais, migruoja ir stirnos, todėl tokiais atvejais būtina iš stipriai mažinti greitį.

Ultragarso švilpukas gali nepadėti

Klausiamas, kiek tiesos yra pasakojimuose apie ultragarsinius švilpukus, kurie atbaido gyvūnus nuo automobilių, S. Paltanavičius akcentuoja, kad šie prietaisai yra sukurti Šiaurės Amerikoje ir skirti tenykščiams baltauodegiams elniams.

„Kaip į tam tikrų dažnių švilpimą reaguotų kiti gyvūnai – mūsiškiai briedžiai, stirnos ar šernai – galima tik spėlioti, nes jokių tų švilpukų efektyvumą patvirtinančių tyrimų nėra atlikta. Kita vertus, mokslininkai yra pastebėję, kad netgi skirtinguose Europos regionuose gyvenančių paukščių „tarmės“ šiek tiek skiriasi. T. y. tikėtis, kad egzistuoja universali ir efektyvi priemonė skirtingų rūšių gyvūnams, tikrai negalima. Atsipalaiduoti įsigijus tokį švilpuką būtų didelė klaida“, – pabrėžia gamtininkas.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Gazas