„Peugeot EcoCup“ žygyje maršrutu Ryga–Paryžius važiuojantis žurnalo „Autobild Lietuva“ redaktorius Vitoldas Milius su gazas.lt skaitytojais sutiko pasidalinti savo pastebėjimais apie ekonomišką, o kartu ir ekologišką vairavimą.
Ekologinio vairavimo pedagogas ir ekspertas pasakoja, kad yra keletas pagrindinių principų, kuriais vadovaujantis galima gerokai sumažinti degalų sąnaudas.
Nereikalingų kilometrų atsisakymas
Pasak Vitoldo Miliaus, daugiausia sutaupyti galima nevažiuojant apskritai, arba išlaidas degalams ir vieną automobilį dalijantis su kitais žmonėmis, keleiviais, kurie irgi siekia sutaupyti. Taip pat nereikėtų važiuoti bergždžiai, visai be jokio tikslo, todėl visada verta mąstyti.
Taip pat galima naudotis ir užsienyje populiariu kelionės būdu, kai miestas pasiekiamas automobiliu, tuomet automobilis paliekamas, persėdama į viešąjį transportą, o vėliau kelionė tęsiama dviračiu.
Kai kada degalų sąnaudas padidina priimti neteisingi sprendimai. Pasirinkus klaidingą maršrutą ir nuvažiavus 50 nereikalingų kilometrų tenka konstatuoti – sutaupyti nepavyko. Važiuojant užsienyje vertėtų pasikliauti navigacine sistema, nes aklas klaidžiojimas nežinomomis gatvėmis tik padidins sąnaudas ir sumažins jūsų nervinių ląstelių skaičių.
Vitoldas Milius sako, kad taip pat ant svarstyklių visada reikia padėti komfortą ir patogumą, mat važiuojant ekonomiškai tenka kai ką aukoti. Tiesa, ekspertas pabrėžia, kad jei nors vieną iš ekologinio vairavimo principų pritaikyti yra nesaugu ir pavojinga, jis nėra taikomas.
Prognozavimas
Pagrindinis Vitoldo Miliaus įvardytas ekonomiško vairavimo principas yra prognozavimas. Reikia galvoti apie veiksmus ir numatyti juos į priekį. Tik taip nebus švaistoma energija.
Įsivaizduokite, kad važiuojate dviračiu. Kai pamatote, kad jums kažkur reikės sustoti, jau tą pačią sekundę nustojate minti
„Įsivaizduokite, kad važiuojate dviračiu. Kai pamatote, kad jums reikės sustoti, jau tą pačią sekundę nustojate minti. Kojos ne valdiškos, o ir sustoti vis tiek reikės. Važiuodami automobiliu žmonės to dažniausiai nedaro ir tada yra naudojama energija, kurios tuo metu visai nereikia. Tipinis pavyzdys – priekyje dega raudonas šviesoforo signalas, o jūs dar spaudžiate akseleratorių. Kuo greičiau liausitės naudoję energiją, tuo daugiau sutaupysite. Nuvažiuosite tikrai ne lėčiau, nes vis tiek būtumėte stovėjęs prie šviesoforo“, – pasakoja Vitoldas Milius.
Ekonomiškas vairavimas yra naudingas ne tik dėl mažesnių degalų sąnaudų ir atitinkamai mažesnės piniginės išraiškos, bet ir dėl saugumo. Dauguma avarijų atsitinka todėl, kad vairuotojas padaro klaidą. Dažniausiai taip atsitinka todėl, nes vairuotojas ko nors neįvertina, nenumato, neapgalvoja, gal mintimis klajoja kažkur kitur. Važiuojant ekonomiškai nuolatos stebima aplinka, vertinama eismo situacija. Toks vairavimo stilius priverčia mąstyti apie patį važiavimą. Vairuotojas priverstas mąstyti ir stebėti veiksmą aplink save.
„Kai kas gali pasakyti, kad toks vairavimas yra lėtas ar nuobodus. Drįsčiau paprieštarauti. Tai yra gudrus ir protingas važiavimas. Važiuodamas ekonomiškai tikslą gali pasiekti lygiai taip pat greitai, tik taupiau. Svarbu, kad tai taptų įpročiu. Jeigu pripranti važinėti ekonomiškai, tai nėra jokia kančia. Tai yra lengva ir paprasta, tik reikia norėti to mokytis“, – aiškina Vitoldas Milius.
Pasilikite erdvės
Viena iš dažniausiai vairuotojų daromų klaidų – važiavimas per arti kito automobilio. Lipdami ant kulnų kitai transporto priemonei tapsite jos įkaitais ir tuomet gali tekti staigiai stabdyti ar keisti važiavimo kryptį.
„Jei važiuojant iš paskos pasiliktumėte pakankamą atstumą iki priekyje esančios transporto priemonės, turėtumėte laiko priimti sprendimus. Jei mašina priekyje sustojo, jūs galite persirikiuoti į kitą eismo juostą. Jūs važiuojate ir pravažiuojate ekonomiškai, o priekyje važiavęs automobilis stovi“, – tęsia Vitoldas Milius.
Erdvės nuo priekyje važiuojančio automobilio reikia pasilikti važiuojant tiek užmiestyje, tiek mieste. Privažiavę prie pat kito automobilio galo nelaimėsite nieko. Visiškai nieko.
Ekonomiškumo garantas – maži apsisukimai
Dar vienas ekonomiško važiavimo principas – važiavimas palaikant kuo mažesnius variklio sūkius ir aukštą pavarą. Tačiau ir čia derėtų atkreipti dėmesį į tai, koks automobilio variklio darbinis diapazonas.
„Jei vairuojate automobilį su mechanine pavarų dėže, važiuojate į kalną 30 km/h greičiu, šešta pavara, tai nėra ekonomiška. Automobilis tuomet normaliai nevažiuoja, vargsta. Reikėtų važiuoti optimaliame darbiniame diapazone. Važiavimas apsukomis iki darbinio diapazono ir virš darbinio diapazono yra visiškai nenaudingas žvelgiant į ekonomiškumą“, – sako Vitoldas Milius.
Pasak Vitoldo Miliaus, svarbu palaikyti tam tikrą greitį ir juo važiuoti kuo ilgesnį atstumą. Kiekvienam automobiliui optimalūs greičiai skirtingi, priklausomai nuo variklio ir pavarų dėžės.
Padangos ir slėgis
Su didesniais ratlankiais ir plačiomis padangomis automobilis gal ir atrodo gražiau, tačiau tai prasilenkia su ekonomiškumo principais. Siekiant ekonomiškumo reikėtų naudoti būtent ekopadangas, kurios skirtos degalams taupyti. Jos turi specialų protektorių, kurio pasipriešinimas riedėjimui yra mažesnis.
Jeigu siekiate ekonomiškumo tikslų, logiška būtų rinktis padangas, turinčias ekonomiškumui naudingų sąvybių
„Jeigu siekiate ekonomiškumo tikslų, logiška būtų rinktis padangas, turinčias ekonomiškumui naudingų sąvybių. Tai nereiškia, kad jos turės geriausias kitas savybes. Jei važiuojate varžybose, jums svarbu, kad padanga padėtų geriau jaustis posūkiuose ir visai nesvarbu, kad ji nebus ekonomiška ar ilgaamžė. Ekonomija yra ne tik padangos savybės, mažesnis pasipriešinimas riedėjimui, bet ir tai, kaip greitai ji dyla ir kaip dažnai teks leisti pinigus padangų keitimui“, – mintimis dalijasi Vitoldas Milius.
Ne ką mažiau svarbus ir kitas epizodas – padangų slėgis. Lengva nepastebėti sumažėjusio oro slėgio tuomet, kai slėgis maždaug vienodai sumažėja visose padangose. Vairuotojams rekomenduojama oro slėgį padangose tikrinti reguliariai, maždaug kiekvieną mėnesį arba prieš ilgesnes keliones.
Automobilio būklė
Ekonomiškumo rezultatams įtakos turi ir automobilio techninė būklė. Svarbu laiku keisti tepalus. Jei neveikia koks nors daviklis, automobilis važiuos ir toliau, bet tai nereiškia, kad nepadidės degalų sąnaudos. Tokia pati mašina, turinti tą pačią komplektaciją, tačiau būdama tvarkinga, važiuos ekonomiškiau.
Svoris
Jei važinėjate automobiliu iš darbo į darbą ir dar vežatės guminę valtį žvejybai – čia jau nebe ekonomija
Automobilio ir jame esančio turinio svoris lemia irgi nemažai. Juk kopdami į kalnus stengiatės imti kuo mažiau daiktų ar rinktis juos lengvesnius. Taip taupote savo energiją. Lygiai taip pat automobilio energiją eikvoja ir sunkūs ar bereikalingi daiktai. Įsitikinkite, ar salone bei bagažinėje esantys daiktai jums kasdien reikalingi.
„Jei važinėjate automobiliu iš darbo į darbą ir dar vežatės guminę valtį žvejybai – čia jau nebe ekonomija. Kiekvienas kilogramas daro įtaką. Žinoma, papildomas svoris ne taip lemia degalų sąnaudas kaip prognozavimo nebuvimas, tačiau ir tai turi reikšmę“, – dėsto pašnekovas.
Aerodinamika
Kai kurie vairuotojai ant automobilio stogo nuolat vežiojasi stogo bagažinę ar pritvirtintus jos laikiklius. Esant didesniam greičiui sukuriamas oro pasipriešinimas turi pakankamai didelę reiškmę degalų sąnaudoms.
„Jei ant stogo vežiojatės bagažinę ištisus metus, nenustebkite, jei degalų sąnaudos padidės. Žinoma, kai reikia ką nors vežti, tai pateisinama, bet kai šitaip važinėjama visus metus be jokio tikslo, tai neišvengiamai atsispindės sąnaudose“, – sako V.Milius.
Dažnas vairuotojas mano, kad mažiau degalų sunaudos važiuodamas iš paskos vilkiko. Taip, tiesos tame yra nemažai, bet važiuoti tuomet reikia labai arti viliko, o tai kelia įtampą ir didėja rizika papulti į incidentą. Važiavimas už vilkiko gali atnešti ir atvirkštinį rezultatą, nes patekus į oro sūkurį aerodinaminės savybės bus blogesnės.
Langai ir oro kondicionavimo sistema
Langų atidarymą taip pat galima įvardyti kaip aerodinaminių savybių bloginimą, tačiau važinėjant mieste kur kas ekonomiškiau būtent atsidaryti langą nei įjungti kondicionierių. Užmiestyje naudokite kondicionierių, tačiau jei norite laimėti ekožygyje, reikėtų nenaudoti nei langų, nei oro kondicionavimo sistemos.
Laikui bėgant tobulėja ir pačios oro kondicionavimo sistemos, kurios kuriamos taip, kad eikvotų kuo mažiau energijos ir degalų.
Greičio palaikymo sistema
Daugelis naujesnių automobilių turi greičio palaikymo sistemą, geriau žinomą kruizo kontrolės ar autopiloto pavadinimu.
Vitoldas Milius ragina šia technologija naudotis, mat kompiuteris kur kas tiksliau išlaikys esamą greitį nei vairuotojo pėda ant akseleratoriaus. Svarbiausia greičio palaikymo sistemą naudoti ten, kur tą daryti saugu ir patogu.
„Start/Stop“ sistema
Šiuolaikiniai automobiliai dažniausiai turi „Start/Stop“ sistemą, kuri, automobiliui sustojus, išjungia variklį. Žinoma, šią sistemą dažniausiai galima išjungti, o senesni automobiliai jos apskritai neturi.
Technologijos keičia vairavimo principus ir ateityje jų tik daugės
„Start/Stop“ sistema labiau yra skirta ne ekonomijai, o ekologijai, bet ir tai turi įtakos degalų sąnaudoms. Vitoldas Milius pataria, kad jei stovite kur nors spūstyje ir automobilis laisva eiga dirba ilgiau nei 20 sekundžių, automobilį užgesinti verta.
„Seniau, kai automobiliai nebuvo taip ištobulinti, užvedimo metu būdavo sueikvojama daugiau degalų, todėl labiau vertėdavo varikliui leisti dirbti laisva eiga. Dabar automobiliai šitaip pažengę į priekį, kad stovint variklį išjungti verta. Technologijos keičia vairavimo principus ir ateityje jų tik daugės“, – pokalbį baigė Vitoldas Milius.
