TIESAI REIKIA TAVO PALAIKYMO PRISIDĖK
Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Lietuvos automobilių kelių direkcija Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Statistika Metai Eismo įvykių Sužeista Žuvo
Lietuvos keliuose iki gruodžio 17 d.: 2017 3078 3602 186
2016 3047 3579 177
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą

Draudikų požiūris į užsnūdusius avarijų sukėlėjus – ne visur vienodas

Vilkikų avarija greitkelyje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Asociatyvo nuotr.: Vilkikų avarija greitkelyje
Šaltinis: Cargonews.lt
0
A A

Nereta situacija: nuo tiesaus kelio nuvažiuoja vilkikas, kurio vairuotojas blaivutėlis. Kas negerai? Gal kaltas nuovargis? Kai kurių šalių draudikai į tokias situacijas žiūri kaip į pavojingo vairuotojų neatsargumo rezultatą, atsisakydami mokėti draudimo išmokas. Koks Lietuvos draudikų požiūris į tokias situacijas?

Akivaizdu, nors ir neįtikėtina: tiesus, lygus ir tuščias kelias tampa spąstais pavargusiems vairuotojams. Į pakelės griovius nuvažiuojantys sunkvežimiai – visai ne retas reiškinys. Jų vairuotojų neištinka sveikatos sutrikimai, jie nėra girti. Jie – tiesiog pervargę. Ir nereikia būti dideliu ekspertu, norint pamatyti, kad avariją sukėlė prie vairo snūstelėjęs vairuotojas. Apie tai liudija išorėje neaptinkamos įvykio priežastys; geros kelio ir eismo sąlygos. Kartais akivaizdu, kad policijos mėgstamas avarijos priežasties apibūdinimas „nesuvaldė transporto priemonės“ keistinas į „nevaldė transporto priemonės“. Tai mato ir eismo įvykio aplinkybes vertinantys draudimo specialistai. Tad koks draudikų požiūris?

Žudantis nuovargis

Tolimųjų reisų vairuotojai patenka į padidintos rizikos grupę. Pasak draudikų, riziką padidina ir tai, kad krovinius šie vairuotojai stengiasi pristatyti kuo greičiau, todėl neretai saugumo sąskaita stengiasi per kuo trumpesnį laiką įveikti kuo didesnį kilometrų skaičių. Tačiau jų vairavimo ir poilsio režimą reglamentuoja teisės aktai, o automobiliuose privalo būti įrengti specialūs prietaisai – tachografai, registruojantys vairavimo ir poilsio trukmę, nuvažiuotą atstumą, greitį ir kitus parametrus.

Didelį atstumą nuvažiuojantys krovinius ar keleivius vežantys profesionalūs vairuotojai per parą negali vairuoti ilgiau nei 9 valandas ir du kartus per savaitę ilgiau nei 10 valandų, o iš viso per savaitę kelyje praleisti daugiau nei 6 dienas. Be to, numatyti reikalavimai pertraukoms, kasdieniam ir kassavaitiniam poilsiui. Vis tik tai yra tik minimalūs reikalavimai, o net ir poilsio metu tolimųjų reisų vairuotojai ne visuomet turi tinkamas sąlygas išsimiegoti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilkikai kelyje „Via Baltica“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilkikai kelyje „Via Baltica“

Galimybė kontroliuoti vairuotojų darbo ir poilsio režimą yra, bet nėra galimybės vairuotoją priversti tinkamai išsimiegoti poilsiui skirtu metu. Jungtinėse Valstijose atlikti tyrimai parodė, kad per parą 6-7 valandas miegantys vairuotojai du kartus labiau rizikuoja patekti į su nuovargiu susijusį eismo įvykį nei vairuotojai, miegantys 8 ir daugiau valandų. Tuo tarpu asmenims, kurie miegui skiria vos 5 ar mažiau valandų per parą, ši rizika išauga 4-5 kartus.

Europos Komisijos tinklapyje cituojami 2001 metais Naujojoje Zelandijoje atlikti moksliniai tyrimai, kurių išvados patvirtina , kad nakties metu blogai išsimiegojęs vairuotojas net aštuonis kartus labiau rizikuoja patekti į eismo įvykį. Tai rodo, kad geras poilsis prieš kelionę automobiliu yra kritiškai svarbus saugumo faktorius. Minėtame tyrime nurodoma, kad didžiausia grėsmė užsnūsti prie vairo yra nuo 2 iki 5 valandos ryto. Problemą sustiprina tai, kad patys vairuotojai per vėlai susipranta esantys pervargę.

Draudikai nebetoleruoja užmiegančių vairuotojų

CargoNews.pl rašo, kad Lenkijoje pastebima draudikų praktika, kai užmigusio vairuotojo sukeltas eismo įvykis traktuojamas kaip padarytas dėl didelio neatsargumo. Tokia aplinkybė draudikams suteikia galimybę nemokėti ne tik transporto priemonės ar vežamo krovinio, bet net ir civilinio draudimo. Todėl „nesuvaldžiusiam automobilio“ vairuotojui gauti draudimo išmoką yra kur kas lengviau, nei prie vairo užmigusiam vairuotojui. Traktuojama, kad automobilio kontrolės praradimas yra netyčinis, tuo tarpu savo nuovargį ignoruojantis vairuotojas turi numatyti savo keliamą grėsmę. CargoNews.pl rašo, kad prie vairo nualpęs vairuotojas turi didesnę galimybę gauti draudimo išmoką, nei prie vairo užmigęs vairuotojas. Todėl tai žinantys vairuotojai nieku gyvu neprisipažins užmigę. Draudikai tvirtina, kad nuovargį jaučiantis vairuotojas privalo sustoti saugioje vietoje ir pailsėti, tačiau jokiu būdu negali tęsti kelionės.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilkikai kelyje „Via Baltica“
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vilkikai kelyje „Via Baltica“

Koks Lietuvos draudikų požiūris?

Galima pastebėti, kad Lietuvos Kelių eismo taisyklės taip pat draudžia vairuoti „pavargus, jei tai kelia pavojų eismo saugumui“. Todėl kyla klausimas: kaip Lietuvos draudimo bendrovės traktuoja eismo įvykius, kuriuos sukelia užmigę vairuotojai? Dažniau važinėjant šalies magistraliniais keliais nesunku pastebėti, kad Lietuvoje tokie atvejai nėra reti.

„Visais atvejais, kai kyla net mažiausios abejonės dėl eismo įvykio kaltininko ar priežasties sukėlusios avariją, ekspertai ir teisėsauga aiškinasi visas aplinkybes. Vienais atvejais vairuotojai patys prisipažįsta, kad užsnūdo prie vairo, o kitais atvejais tenka labiau paplušėti ekspertams. Taigi, pasitaiko įvairiausių aplinkybių, todėl ir sprendimai dėl draudimo išmokų priimami kiekvienu atveju individualiai, kuomet tiksliai įvertinamos visos eismo įvykio aplinkybės ir priežastys“, – sako „ERGO Insurance“ Lietuvoje Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Vienais atvejais vairuotojai patys prisipažįsta, kad užsnūdo prie vairo, o kitais atvejais tenka labiau paplušėti ekspertams.

Jis pastebi, kad didelis nuovargis ir mieguistumas kelyje yra itin pavojingi: įvairių užsienio tyrimų duomenys rodo, kad nuo 15 proc. iki 60 proc. visų eismo įvykių yra sukeliama dėl minėtų priežasčių. Tačiau, pasak draudiko, vienareikšmiškai teigti, kad visais atvejais, kuomet nesuvaldžius transporto priemonės nuvažiuojama nuo tiesaus ir lygaus kelio, yra kalti nuovargis ir mieguistumas – nederėtų. „Pavyzdžiui, didelio vairuotojų neatsargumo kaltininkai gali būti ir gerokai viršytas leistinas greitis, ir kitų eismo dalyvių pavojingas elgesys kelyje ar net į kelią išbėgę laukiniai žvėrys“, – sako R.Bieliauskas.

BTA asmens draudimo produktų vadovas Ronaldas Grizickas tvirtina, kad jo atstovaujamos bendrovės kelionės rizikų draudimo taisyklėse tokios sąlygos (įvykio, kilusio užmigus vairuotojui) prie nedraudžiamųjų įvykių nėra. Tai reiškia, kad po tokio įvykio yra galimybė pretenduoti į draudimo išmoką. Pasak draudiko, nustatyti, ar vairuotojas avariją sukėlė užmigęs ar pavargęs, yra išties sudėtinga, tačiau tą padaryti padeda išsamus aplinkybių tyrimas, bendradarbiavimas su policija, liudininkų pasakojimai.

Kokia draudikų reakcija, jeigu eismo įvykis įvyksta, vairuotoją ištikus trumpalaikiam sveikatos sutrikimui?

R.Grizickas aiškina, kad jei tai ne liga, kuri numatyta kaip nedraudžiamasis įvykis (pvz. epilepsija), išmoka greičiausiai bus mokama. Bet, pasak draudiko, galutinis sprendimas bet kokiu atveju bus priimtas įvertinus visas įvykio aplinkybes.

„Gjensidige“ atstovai tvirtino, kad jų praktikoje tokių įvykių, susijusių su užmigusiais prie vairo krovininių automobilių vairuotojais nebuvo. O jei tokia aplinkybė būtų, kiekvienas atvejis būtų nagrinėjamas individualiai ir tik tuomet priimamas sprendimas. Pasak minėtos bendrovės draudikų, pats užmigimo faktas nėra priežastis atsisakyti mokėti draudimo išmoką. Todėl būtų vertinama, ar vairuotojas nepažeidė darbo ir poilsio režimo, nevartojo alkoholio, draudžiamų preparatų, medikamentų, kurių instrukcijose nurodyta, kad juos vartojant negalima valdyti mechanizmų ir panašiai. Bet tai – atskira tema.

Galima reziumuoti, kad Lietuvoje vairuotojai gali miegoti ramiai. Mes tik pridursime, kad prieš kelionę patartina gerai išsimiegoti. Nes atvejų, kai snūstelėjusio vairuotojo mašina pasuka nuo kelio, yra daugiau, nei reikia.

Kolegų iš Lenkijos pastabos leidžia suprasti: užsnūdęs vairuotojas, kaip įvykio priežastis, eismo įvykio registravimo ar tyrimo dokumentuose yra visai nepageidautina aplinkybė. Beje, kelyje miegantys vairuotojai – taip pat nieko gero.

Jeigu vis dėl to draudikai atsisako mokėti išmoką, yra galimybė kreiptis į Lietuvos banko priežiūros tarnybą, nurodant įvykį ir pateikiant draudiko sprendimą nemokėti išmokos. Jeigu ir tai neduos rezultatų, lieka galimybė savo tiesą įrodyti teisme, kuriame reikėtų įrodyti eismo įvykio priežastį.

Cargonews.lt
Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas