Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Dviračių sezonas: kaip jo metu išvengti nelaimių ir nemalonumų?

Dviratis
123rf.com nuotr. / Dviratis
Šaltinis: 15min
0
A A

Keliavimo dviračiu malonumą ir patogumą atranda vis daugiau lietuvių ir tai nesunku pastebėti atšilus orams, kai į gatves ar miestų parkus išrieda gausybė dviratininkų. Deja, važiavimo dviračiu ir skirtingų eismo dalyvių sugyvenimo kultūra šalyje auga ne taip sparčiai, kaip dviratininkų skaičius. Tai neretai lemia ir skaudžias nelaimes.

Draudikai sako, kad jų dažnai būtų galima išvengti, jei tiek patys dviratininkai, tiek automobilių vairuotojai ir pėstieji elgtųsi atsakingiau ir supratingiau.

Dviratininkams saugiau važiuoti savais keliais

Anot Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje Draudimo departamento direktoriaus Tomo Nenartavičiaus, daug didesnė tikimybė dviratininkams ir automobiliams susidurti kyla tuomet kai šiems tenka dalintis vienu keliu, todėl dviračių vairuotojai visuomet, kai yra galimybė, turėtų važiuoti tik jiems skirtais takais ir eismo juostomis.

Dviratininkai neretai ignoruoja KET ir važiuoja ten, kur jiems atrodo patogiau

„Dviratininkams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, galioja kelių eismo taisyklės, o jose numatoma, kad dviračiu derėtų važiuoti dviračių takais arba specialiai pažymėtomis eismo juostomis ir tik, jei tokių nėra – kelkraščiu ar dešiniąja važiuojamosios kelio dalies puse. Nepaisant to, dviratininkai neretai šį reikalavimą ignoruoja ir važiuoja ten, kur jiems atrodo patogiau. Vis tik tai tikrai nėra saugiausias pasirinkimas, o susidūrimas su kitais eismo dalyviais tokiu atveju tampa daug labiau tikėtinas“, – sako T. Nenartavičius.

Be to, dviračiu visais atvejais draudžiama važiuoti greitkeliais ir automagistralėmis, taip pat – nenulipus nuo dviračio pėsčiųjų perėjomis. Norint pasukti į kairę ar apsisukti, važiuojamąją kelio dalį kirsti rekomenduojama nulipus nuo dviračio. Be abejo, dviratininkams, kaip ir kitiems eismo dalyviams, privalu paisyti ir visų sutinkamų kelio ženklų.

Svarbu būti gerai matomam

Dažnai automobilių susidūrimai su dviratininkais įvyksta dėl to, kad pirmieji laiku kelyje nepastebi antrųjų. Dažniausiai taip nutinka užmiesčio keliuose važiuojant tamsiu paros metu ar esant prastam matomumui dėl nepalankių oro sąlygų.

Keliu važiuojantiems dviratininkams saugiau jaustis leidžia specialios šviesą atspindinčios detalės ir žibintai

„Keliu važiuojantiems dviratininkams saugiau jaustis leidžia specialios šviesą atspindinčios detalės ir žibintai. Kelių eismo taisyklės numato, kad dviračio gale turi būti pritvirtintas raudonas atšvaitas ar tokios spalvos žibintas, o šonuose ant ratų stipinų – oranžiniai atšvaitai. Be to, važiuodami keliu dviratininkai privalo dėvėti šviesą atspindinčią liemenę arba dviračio priekyje ir gale įjungti žibintus. Tamsiu paros metu prie dviračio vairo privalu dėvėti ir šviesą atspindinčią liemenę, ir važiuoti įsijungus žibintus. Tai dviratininkus kelyje daro daug geriau matomus, todėl tikrai nereikėtų į tokius reikalavimus numoti ranka“, – sako T. Nenartavičius.

Be to, dviratininkai apie savo manevrus kelyje kitus eismo dalyvius visuomet turėtų įspėti specialiais gestais – į dešinę ar kairę ištiesta ar per alkūnę sulenkta ranka.

Dviratininkai – labiau pažeidžiami

Anot draudikų atstovo, pavojų dviratininkams dar neretai kelia ir automobilių vairuotojų požiūris į juos. Šie dar ne visuomet dviratininkus laiko visateisiais eismo dalyviais, neretai yra įsitikinę, kad automobilis kelyje visuomet turi pirmenybę, o dviratininkų saugumas yra tik jų pačių rūpestis.

„Vienas dažniausių dviratininkų priekaištų automobilių vairuotojams – pavojingas lenkimas. Reikėtų nepamiršti, kad kelyje lenkdami dviratininkus automobiliai turėtų tai daryti plačiu lankstu – rekomenduojama 1,5 m atstumu“, – pažymi T. Nenartavičius.

Reikėtų nepamiršti, kad kelyje lenkdami dviratininkus automobiliai turėtų tai daryti plačiu lankstu – rekomenduojama 1,5 m atstumu

T. Nenartavičiaus teigimu, keliu važiuojantiems dviratininkams visuomet turėtų būti paliekama pakankamai erdvės, o sukant į šalutinį kelią ar iš jo – įsitikinama, kad greta esantis dviratininkas spės pravažiuoti ir nebus užkliudytas.

„Dviračių vairuotojai kelyje yra tikrai labiau pažeidžiami nei automobilių. Kartais dviratininkus parblokšti gali net ir pravažiuojančio automobilio sukeltas vėjo gūsis. Tą automobilių vairuotojai visuomet turėtų turėti omenyje ir netoliese važiuojant dviratininkui ar jų grupei imtis visų atsargumo priemonių“, – sako T. Nenartavičius.

Atsakomybę turi prisiimti ir dviračių vairuotojai

Nuo dviratininkų nukentėję vairuotojai, draudimo eksperto teigimu, savo ruožtu taip pat neretai pasimeta ir nežino, kaip elgtis, nes paprasčiausiai užpildyti draudimo deklaraciją ir išsiskirstyti tokiais atvejais nepakanka.

„Jei dviratininkas apgadina kito asmens automobilį, jam visuomet galioja jo civilinė atsakomybė. Dėl to tokiais atvejais nukentėjusiajam svarbu užregistruoti eismo įvykį, o tam reikia iškviesti policijos pareigūnus. Taip pat automobilio vairuotojas turi apie įvykį per tris darbo dienas informuoti savo draudimo bendrovę, kuri įvertinusi patirtą žalą administruoja jos kompensavimą. Nukentėjusiojo patirtus nuostolius draudikai galiausiai regreso tvarka išieško iš neapsidraudusio eismo įvykio kaltininko – šiuo atveju dviratininko“, – sako T. Nenartavičius.

Lietuvos automobilių kelių direkcija Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Statistika Metai Eismo įvykių Sužeista Žuvo
Lietuvos keliuose iki rugsėjo 23 d.: 2017 2423 2891 135
2016 2198 2611 122
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas