Dabar populiaru
Lietuvos automobilių kelių direkcija Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
Statistika Metai Eismo įvykių Sužeista Žuvo
Lietuvos keliuose iki vasario 23 d.: 2018 405 453 32
2017 314 373 19
Publikuota: 2017 birželio 21d. 17:33

Dviratininkai kasmet vairuoja atsargiau, tačiau nukenčia vis dažniau

Dviračių takas
Vilniaus miesto sav. nuotr. / Dviračių takas

Statistika ne visada būna maloni, tačiau tinkamai interpretuota atskleidžia daug faktų. Pastaruoju metu populiarėjant susisiekimui dviračiais, 15min nutarė plačiau panagrinėti šių transporto priemonių situaciją Lietuvoje.

Apie pagrindines susisiekimo problemas sostinėje jau rašėme – kelionės į miesto centrą iš Pilaitės ar Santariškių rajonų yra kupinos nuotykių, duobių ir keistai pažymėtų dviračių takų. O kokia situacija su dviratininkų saugumu?

Dviratininkai – sąmoningesni

Į tokį klausimą geriausiai gali atsakyti ne gatvėse pamatytas dviratininkas su šalmu ar šviesą atspindinčia liemene, o Lietuvos policijos surinkta eismo įvykių statistika. Čia tendencija aiški: eismo įvykių, kuriuose dalyvauja dviratininkai, pastaraisiais metais arba nemažėja, arba mažėja vos pastebimai. O eismo įvykių, kuriuos sukelia patys dviratininkai, mažėja drastiškai.

Dviračių vairuotojai vis dažniau skaito Kelių eismo taisykles ir suvokia, kad geriau nuvažiuoti lėčiau ir apsidairyti du kartus, negu atsigulti į ligoninę ar porą metrų po žeme.

Ką tai reiškia? Dviračių vairuotojai vis dažniau skaito Kelių eismo taisykles ir suvokia, kad geriau nuvažiuoti lėčiau ir apsidairyti du kartus, negu atsigulti į ligoninę ar porą metrų po žeme. Vertinant pirmus penkis metų mėnesius (sausį–gegužę), nuo 2009-ųjų iki 2017-ųjų eismo įvykių, kurių kaltininkai buvo dviračių vairuotojai, sumažėjo triskart: nuo 87 iki 30. Didžiausias kritimas pastebimas nuo 2014-ųjų, kai dar buvo užfiksuoti 74-i įvykiai, kurių kaltininkai – dviratininkai.

Pirmi penki metų mėnesiai pasirinkti sąmoningai: taip norima išvengti didelės neatidžių poilsiautojų įtakos, nes būtent jie sudaro nemenką dalį dviračių vairuotojų vasaros mėnesiais.

Matant tokius skaičius ir žvilgtelėjus pro langą, galima daryti prielaidą, jog dviratininkų sukeliamų eismo įvykių būtent šiemet (2016 m. – 41, 2017 m. – 30) sumažėjo dėl vėlyvos sezono pradžios, bet ji nebūtų teisinga: sužeistų dviratininkų, kaip ir automobilių susidūrimų su dviračiais, skaičiai šiemet augo. Vadinasi, dviratininkų skaičiui gatvėse vėlyvas pavasaris vargu ar turi didelę įtaką.

Kelionė dviračiais/ 123rf nuotr.
Kelionė dviračiais/ 123rf nuotr.

Sužeistųjų skaičius didėja

Nors dviratininkai tampa vis atsargesni ir dažniau naudoja būtinas priemones (vilki šviesą atspindinčią liemenę arba montuoja žibintus), automobilių vairuotojų atidumas mažėja. Tai – bendra tendencija, kadangi daugėja ne tik sužeistų dviratininkų ir automobilių susidūrimų su dviračiais, bet ir automobilių eismo įvykių bei sužeistųjų.

Per pirmus penkis 2016 m. mėnesius Lietuvos keliuose buvo sužeisti 78 dviratininkai, šiemet – jau 100. Įvairių transporto priemonių susidūrimų su dviratininkais praėjusių metų sausio–gegužės mėnesiais buvo užfiksuota 66, šiemet – 83. Bendras eismo įvykių skaičius – 1081 pernai ir 1222 šiemet.

Keliai per metus tikrai netapo penktadaliu blogesni, o kasmetinės investicijos į žiedinių sankryžų, saugumo salelių ir kitų saugos priemonių investicijas vargu ar didina eismo įvykių skaičių. Labiausiai tikėtina tokio pokyčio priežastis – išmaniųjų telefonų populiarėjimas, tačiau tai sunkiai įrodoma. Juk dažniausia eismo įvykio priežastis – „saugaus atstumo nesilaikymas“. Mažai kas gilinasi į priežastis, kodėl to saugaus atstumo nebuvo laikomasi – dažniausiai vairuotojas nukreipia savo žvilgsnį sekundei ar kelioms į kitą objektą, nepastebi pakitusios eismo situacijos ir būna „bum“.

Žuvusių dviratininkų absoliutus skaičius nėra didelis, kad jo kitime būtų galima įžvelgti tendencijas, tačiau jis juda teigiama, mažėjimo, kryptimi. Dar 2009-aisiais per žiemos–pavasario sezoną Lietuvos keliuose žuvo 15 dviratininkų, o šiemet – 5.

Girtų dviratininkų – kaip automobilių vairuotojų

Kita problema, kuri menkai atsispindi sužeistųjų ar žuvusiųjų statistikos grafose, tačiau yra stulbinanti vertinant absoliučius skaičius – neblaivūs dviratininkai. Ar žinojote, kad per šiuos metus neblaivių (patikrinus alkoholio matuokliu, „pripūtusių“ daugiau nei 0,4 promilės) dviračių vairuotojų buvo sulaikyta beveik tiek pat, kiek automobilių vairuotojų?

Per penkis mėnesius Lietuvoje policijos pareigūnai nubaudė net 2604 girtus dviratininkus, iš jų 1200-ams buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilės neblaivumas. Palyginimui, per penkis mėnesius neblaivių vairuotojų sustabdyta 3288, tačiau juk dviračių sezonas – dvigubai trumpesnis.

Dviratininkų nestabdo net ir gresiančios baudos: už 0,41-1,5 promilės neblaivumą jiems gresia 80-150 eurų bauda, už didesnį – 150-200 Eur.

Kita vertus, tie neblaivūs dviratininkai didesnio pavojaus nekelia – jų sukeliamų eismo įvykių skaičius yra pastovus ir pastaraisiais metais (per pirmus 5 mėnesius) yra ne didesnis nei 10. Tačiau statistika, kiek girtų dviratininkų dėl elementaraus neatsargumo patenka į eismo įvykius, kuriuose nebūtinai yra kaltininkai, neegzistuoja.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie Gazas