Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 19d. 11:00

Kodėl vasarą vairuotojai vairuoja lyg būtų pridusę ar mažai miegoję?

Vairavimas karštą dieną
123RF.com nuotr. / Vairavimas karštą dieną

„Vasara kaitina kraują“, – dainuojama populiariame muzikos kūrinyje apie atostogas pajūryje. Tačiau šis posakis puikiai tiktų ir nusakant iššūkius, su kuriais, įsibėgėjant vasarai, susiduria vairuotojai. Nes nuo karščio gali perkaisti ne tik automobilio variklis: kaitri saulė gali tapti netgi eismo spūsčių priežastimi, o naują kelią paversti čiuožykla.

Kaip fiziologiniai pokyčiai – karštis, dehidratacija, kontrastingas apšvietimas – veikia vairuotoją? Ar padidina jo nuovargį, sulėtina reakciją? Didžiausi saugaus vairavimo ir autosporto autoritetai tvirtina, kad vasarą yra niuansų, kurie verčia imtis atsargumo.

Susierzinę ir pavargę

„Visi fiziologiniai pokyčiai tiesiogiai veikia žmogaus koncentraciją. Todėl labai sumažėja tikimybė išvengti susidūrimo ekstremalioje situacijoje, o gal net didėja galimybių ją sukelti pačiam“, – sako daugkartinis Lietuvos ralio čempionas Vytautas Švedas.

Jo teigimu, kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo labiau pavargę ir gal net susierzinę esame, taigi priimame nebūtinai pačius geriausius sprendimus. Vytauto Švedo nuomone, bet kurioje menkai vėdinamoje patalpoje (taip pat ir automobilyje) karštą vasaros dieną gyvybiškai svarbus yra vanduo. Skyčių reikia gerti nuolat, mažais gurkšniais.

Kuo aukštesnė aplinkos temperatūra, tuo labiau pavargę ir gal net susierzinę esame.

Dariaus Kibirkščio nuotr./Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko ekipažas Europos ralio čempionate
Dariaus Kibirkščio nuotr./Vytauto Švedo ir Žilvino Sakalausko ekipažas Europos ralio čempionate

Kineziterapeutas ir sporto treneris Mindaugas Pocius, dirbantis su skirtingų sporto šakų atletais (taip pat ir su Dakaro lenktynininkais) sako, kad, vyraujant karštiems orams, žmogaus organizmas išgarina daugiau skysčių, jį ištinka vadinamoji dehidratacija.

Tad objektyviai mažėja koncentracija, didėja nuovargis, kai kuriuos vairuotojus gali ištikti netgi rimtesni negalavimai. O tai ir yra labai dažnos eismo įvykių priežastys.

Šiuo metu Ispanijoje dirbantis treneris Mindaugas Pocius atkreipia dėmesį į Pietų Europos gyventojų papročius: dieną nesikepina saulėje, eina trumpam nusnausti, nes taip yra sveikiau, efektyviau.

Sustokite ir atsigerkite vandens

„Nors, regis, esame pripratę prie ilgų kelionių po Europą, vasarą netgi važiuojant iš Vilniaus į Palangą siūlyčiau pusiaukelėje sustoti ir atsigerti vandens. Pageidautina paprasto, negazuoto. Tiesa, jis gali būti ir saldus, tai padės atsistatyti energetiškai. Jei yra galimybė, sustokite pavėsyje. Pasivaikščiokite, įkvėpkite gryno oro“, – pataria Mindaugas Pocius.

Vytautas Švedas prieš vasaros keliones siūlo atlikti „namų darbus“:

„Norint važiuoti ilgesnius atstumus, reikia būti gerai pailsėjus ir neišsekus. Nes karščiausiomis vasaros dienomis vairuotojai elgiasi tarsi būtų pridusę: lėčiau pajuda iš vietos, vangiau stabdo. Tad iš anksto įkraukite savo baterijas ilgam darbui: važiuokite išsimiegoję, pavalgę. Artėjant miego fazei, geriau stabtelti bent 15 minučių nusnausti, o ne važiuoti įjungus zombio režimą.

Tikėtis, kad neužmigsi, ar kad kelyje nebus netikėtų kliūčių, kurioms apvažiuoti būtinas trumpiausias įmanomas reakcijos laikas, yra neprotinga“.

Kondicionierius ir akiniai

Pasak Mindaugo Pociaus, neprarasti budrumo vairuotojams labai padeda kondicionieriai, jei naudojami tinkamai. Nustatant temperatūrą automobilio salone, skirtumas, lyginant su išorės temperatūra, turėtų būti ne daugiau 4-5 laipsnių. Nes priešingu atveju gresia peršalimas su pasekmėmis: užgulta nosimi, ausimis ir išsausėjusiomis akimis. Tokia savijauta taip pat trukdytų saugiai vairuoti.

Nustatant temperatūrą automobilio salone, skirtumas, lyginant su išorės temperatūra, turėtų būti ne daugiau 4-5 laipsnių.

Dar vienas svarbus niuansas, varginantis vairuotjus – kontrastingas apšvietimas arba tiesiai į akis spiginanti saulė.

"Siūlyčiau naudoti kokybiškus akinius nuo saulės, apsaugančius ir nuo UV spindulių. Geras matomumas – labai svarbus aspektas. Ilgos kelionės metu spiginant saulei akys pavargsta greičiau Todėl svarbu, pajutus akių nuovargį, stoti poilsio arba net ir nakvynės", – pataria M.Pocius.

Pagrindinė taisyklė – naudoti skysčius. Ir, vis pajutus nuovargį, stoti.

Svarbi ne tik centrinė nervų sistema

Atrodytų, viskas aišku. Pagrindinė taisyklė – naudoti skysčius. Ir, vis pajutus nuovargį, stoti. Atpalaiduoti centrinę nervų sistemą, nes tik tuomet sugrįžta prarasta koncentracija ir suskapimas, leidžiantis laiku reaguoti į situacijas kelyje.

Tačiau ralio meistras Vytautas Švedas siūlo atkreipti dėmesį ir į automobilio būklę. Karščiausiomis vasaros dienomis dažnai stabdant gali perkaisti stabdžių trinkelės ar net užvirti skystis, jei buvo senai keistas. Tokiu būdu stabdymo kelias ilgėja.


Brangink gyvybę. Keliaukite saugiai

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 4

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

01:03
00:44
10:08

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas