Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 3d. 22:03

Kokia striukė saugesnė kelyje: raudona ar mėlyna?

Policijos priemonė prie pėsčiųjų perėjų
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Policijos priemonė prie pėsčiųjų perėjų

Eismo saugos situacija Lietuvoje gerėja kasmet – žuvusiųjų skaičius mažėja ir artėja prie Europos Sąjungos vidurkio. Vis dėlto eismo specialistams nerimą kelia kita sritis – keturi iš dešimties keliuose žuvusių žmonių yra pėstieji.

Nemažai daliai jų kelionė baigiasi tragiškai dėl to, kad vairuotojai juos pastebi per vėlai. Ar įmanoma to išvengti? Sumažinti eismo įvykių būtina, tačiau tam neužtenka nutiesti naujų šaligatvių ir platinti gatvių, reikia pačių eismo dalyvių elgsenos pokyčių.

„Keliai skirti visiems eismo dalyviams, ne tik automobiliams – čia važinėja ir dviratininkai, šaligatviais – riedutininkai, vaikšto pėstieji. Nors ne visada autobuso vairuotojas pagalvoja, kaip jaučiasi dviratininkas, kai jis lenkiamas pusmetrio atstumu, ir ne visada be atšvaitų einantis pėsčiasis žino, kad vairuotojams yra praktiškai nematomas, tačiau visi eismo dalyviai lygiomis dalimis yra atsakingi už vienas kito saugumą.

Priešingai nei į kelią išbėgantys gyvūnai, žmonės visada pajėgūs apmąstyti savo veiksmus ir jų pasekmes“, – teigia draudimo bendrovės ERGO Lietuvoje Transporto žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas.

Lietuvos policijos nuotr./Kaip vairuotojai mato pėsčiuosius tamsoje
Lietuvos policijos nuotr./Kaip vairuotojai mato pėsčiuosius tamsoje

Spalvos turi įtakos

Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) duomenimis, iš 170 praėjusiais metais keliuose žuvusių eismo dalyvių net 68 buvo pėstieji, 45 iš jų žuvo tamsiu paros metu. Dėl to, kad pėstieji bei dviračių vairuotojai nesegėjo atšvaitų ar kitų šviesą atspindinčių elementų, įvyko net 15 proc. visų tragiškų avarijų – šią priežastį lenkia tik saugaus greičio nepasirinkimas (25 proc.) bei įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą (18 proc.).

LAKD ir kitos organizacijos kasmet rengia akcijas, kai išdalijami tūkstančiai atšvaitų, tačiau žmonės ne visada linkę juos segėti. O kartais užsisega juos taip, kad vairuotojams vis tiek lieka nepastebimi.

Atšvaitų naudojimas

„Atšvaitai atspindi žibintų šviesą, tad juos reikėtų kabinti tokiame aukštyje, kuriame automobilio žibintai šviečia – apie 50–80 centimetrų nuo žemės. Geriausia naudoti daugiau nei vieną: apjuosiamus atšvaitus dėti ant kojos žemiau kelių ir ant riešo, o prisegamus – ant drabužių kelių aukštyje“, – pataria R. Bieliauskas, pridurdamas, jog mažesnio ūgio vaikams atšvaitų segimo pozicijos turėtų būti kitos – jie gali būti segami ant striukės ties klubais, ant kuprinės.

Raudonas atspalvis matomumą, lyginant su mėlyna, padidina apie 45 proc.

Šviesą atspindintys elementai (arba žibintuvėlis) turi daugiausia įtakos pėsčiųjų eismo saugumui, tačiau ir aprangos spalva atlieka ne mažiausią vaidmenį.

Anot Kornvelio universiteto (JAV) atlikto tyrimo, baltai apsirengęs žmogus vairuotojo pastebimas triskart didesniu atstumu nei tas, kuris vilki tamsiai mėlyną ar juodą striukę. Net ir raudonas atspalvis matomumą, lyginant su mėlyna, padidina apie 45 proc.

To paties tyrimo nustatyta, kad 97 km/val. greičiu važiuojančio automobilio vairuotojas pėsčiąjį su atšvaitu pastebi iki jo likus 150 metrų ir turi visas galimybes sustoti. Jeigu žmogus nesegi atšvaito, tačiau apsirengęs baltai, jis pastebimas likus 55 metrams – tada tik vairuotojo reakcija lemia, ar automobilis spės sustoti.

Vairuotojams – patarimas elgtis švelniau

Žiemą kitaip nei vasarą gatvėse turi elgtis ne tik pėstieji, bet ir vairuotojai. Šaltuoju metų laiku kelio dangą įvertinti sunku: kartais juodas asfaltas būna padengtas plonu ledo sluoksniu, o tai gali sukelti labai pavojingą situaciją. Vadinamąjį juodąjį ledą itin sunku pastebėti tamsiuoju paros metu, todėl pagrindinis dalykas, galintis užtikrinti eismo saugumą žiemą, yra atsargumas.

„Žiemą visiems patariu būti atsargesniems, geriau važiuoti lėčiau, bet būti užtikrintiems. Keliuose dažnai pasitaiko provėžų, iš kurių išvažiuojant lengva paslysti, todėl mokymuose visiems patariu lenkiant ar persirikiuojant judesius vairu ir akceleratoriumi atlikti palengva. O dar geriau – tokį manevrą atlikti suradus mažiau apsnigtą ruožą. Geriau kelis kilometrus pavažiuoti lėtesniam automobiliui iš paskos nei rizikuoti sukelti avariją“, – teigia žinomas lenktynininkas, „Porsche Driving Academy“ vadovas Robertas Kupčikas.

Porsche nuotr./Robertas Kupčikas
Porsche nuotr./Robertas Kupčikas

Jis pataria nebijoti smarkiai stabdyti – visi šiuolaikiniai automobiliai turi stabdžių antiblokavimo sistemas (ABS), kurios neleidžia ratams užsiblokuoti. Dėl to vairuotojas, net ir maksimaliai stabdydamas, vis dar gali kontroliuoti automobilio trajektoriją vairu.

Patikrinti sukibimą su kelio danga R. Kupčikas siūlo dar neišvažiavus į gatvę – įsitikinus, kad tai daryti saugu, staigiau pastabdyti kieme, patikrinti, kaip veikia ABS. O prieš važiuojant būtina nuvalyti sniegą nuo automobilio – ypač valytuvus, žibintus ir langus, kurie tik būdami švarūs gali užtikrinti gerą matomumą.

„Reikėtų atkreipti dėmesį ir į padangų slėgį, kuris turi didelės įtakos rato sukibimui su kelio danga. Žiemines padangas daugelis montuoja, kai dar būna gana šilta, o atšalus orams padangų slėgis sumažėja. Reikėtų kartais jį patikrinti – jeigu montavote padangas spalio mėnesį ir pripūtėte 2 barus, šiandien slėgis gali tebūti 1,5 baro, o tai blogina automobilio valdymo ir stabdymo savybes“, – aiškina R. Kupčikas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Kviečiame anties

Video

08:55
00:20
46:42

Esports namai

Lietuviškas verslas

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie Gazas