Susisiekimo ministerijoje vykusios spaudos konferencijos metu šį projektą pristatęs susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad keliu Vilnius-Utena kiekvieną dieną pravažiuoja apie 7 tūkst. transporto priemonių, o rekordas – net 10 tūkst.
Motyvas – apverktina kelio būklė
Magistralinės reikšmės kelias yra vienas blogiausių tokio tipo kelių Lietuvoje. 72,2 km ilgio ruožas nuo Vilniaus iki Utenos yra statytas prieš kelis dešimtmečius, po to ne kartą remontuotas, tačiau šiandien jo būklė – labai prasta.
Jo būklė nuolat blogėja. Per pastaruosius 10 metų šiame kelyje žuvo 56 žmonės
„Jo būklė nuolat blogėja. Per pastaruosius 10 metų šiame kelyje žuvo 56 žmonės“, – sakė R.Sinkevičius.
Jis teigė, kad anksčiau remontuojant kelią, buvo padaryta daug klaidų. Vieno populiariausių kelių Lietuvoje pagrindas – betoninės plokštės, o dabar jos yra nesurištos viena su kita, tad įmanoma kelio deformacija.
Vien valstybinėmis lėšomis kelio suremontuoti neišeitų, tad pasirinkta VPSP sistema – dalį projekto sumos finansuoja valstybė, dalį skolina privatus verslas. Darbus finansavusiam privačiam verslui valstybė pinigus išmokėtų dalimis.
„Lietuvoje yra 21 tūkst. kelių, kurių priežiūra bei remontas finansuojami iš degalų akcizo. Šių metų finansavimo lygis prilygsta 2004-iems metams, tad reikia ieškoti kitų pinigų šaltinių“, – teigė Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) direktorius Skirmantas Skrinskas.
Tai bus jau antrasis VPSP projektas Lietuvos kelių istorijoje. Pirmasis – šiuo metu įgyvendinamas Palangos aplinkkelis. Susisiekimo ministras pripažino tikintis, kad kelio Vilnius-Utena projekto derinimui užteks 12 mėnesių, nors Palangos aplinkkeliui dvigubai daugiau.
Vienas kilometras betoninio kelio rekonstrukcijos kainuos 3,91 mln. Lt
Pagal užsienio valstybių patirtį, VPSP projektai valstybei kainuoja apie 15 proc. mažiau nei finansavimas vien valstybės lėšomis.
Kilometras kainuos beveik 4 mln.
Kelio Vilnius-Utena rekonstrukcija bus viena pigiausių, lyginant su kitais šiuo metu LAKD vykdomais statybos ar remonto darbais. Vienas kilometras betoninio kelio rekonstrukcijos turėtų kainuoti 3,91 mln. Lt. Tiksli viso kelio rekonstrukcijos kaina paaiškės įvykus konkursui ir išsirinkus rangovą.
S.Skrinsko teigimu, tai bus vienas ilgaamžiškiausių kelių, kadangi turės stiprų pagrindą. Betoninė danga nebus ardoma, ant jos bus paklotas skaldos sluoksnis, o ant jo – asfaltas. Panašiu principu tiesiami ir Vokietijos greitkeliai.
Greitu metu projektas turėtų būti tvirtinamas Seime. Jeigu čia procesai neužtruks, kelio rekonstrukcijos pradžia numatyta 2016-iems metams, o pabaiga – 2019 m.
LAKD direktorius atskleidė, kad po 5-6 metų kelyje Vilnius-Utena planuojama plėsti dviračių takus bei vietomis įrengti trečią eismo juostą. Tačiau šių kelio elementų įrengimo laiką prognozuoti sunku, kadangi užtrunka žemės išpirkimo procedūros, o prioritetas – dabartinio kelio rekonstrukcija.
