Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 liepos 27d. 14:19

Kraupi avarijų statistika. Kokių klaidų nedaryti? J.Dereškevičiaus patarimai

Avarijos vietoje
Tomo Markelevičiaus / 15min nuotr. / Avarijos vietoje
„Jausdamasis teisus, tačiau nieko nedarydamas gali prarasti gyvybę. Kas iš to?“ – sako buvęs lenktynininkas, gerai žinomas automobilių sporto treneris Jonas Dereškevičius. Su juo kalbamės apie smūgius kaktomuša – ypač skaudžius eismo įvykius, apie kuriuos byloja iškalbinga statistika. Vos per pusmetį Lietuvoje užfiksuoti 102 tokie eismo įvykiai. Daugelio jų buvo galima išvengti.

Už kraupios statistikos – sudaužyti likimai

Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė nurodė, kad per šių metų pirmąjį pusmetį buvo užregistruoti 102 eismo įvykiai – priešpriešiniai susidūrimai, kuriuose nukentėjo žmonės. 7-iuose iš jų žuvo 16 žmonių (2 nepilnamečiai). Sužeisti 149 eismo dalyviai (24 nepilnamečiai). Per pusmetį iš viso tokių susidūrimų – beveik 400 atvejų.

Anot jos, skaudžiausias eismo įvykis užfiksuotas sausio 13-ąją. Pavakarę, sningant, magistraliniame kelyje krovininį automobilį vairavęs 62 metų vyras, pirminiais duomenimis, draudžiamoje vietoje lenkdamas vilkiką, susidūrė su priešpriešinio eismo juosta važiavusiu lengvuoju automobiliu. Per eismo įvykį žuvo lengvuoju automobiliu važiavę 5 žmonės

Anot D.Žilinskės, dar dviejuose tokiuose susidūrimuose Kauno ir Ukmergės rajonuose žuvo po 3 žmones. Kalvarijos savivaldybėje susidūrus dviem krovininiams automobiliams žuvo jų vairuotojai, 64-erių ir 43 metų amžiaus vyrai.

Už šių skaičių – tragiški žmonių likimai, artimųjų kančia ir amžinai įsirėžęs netekties skausmas.

Nors kai kam tai gali pasirodyti kaip nuobodi statistika, tačiau svarbu suprasti, kad už šių skaičių – tragiški žmonių likimai, artimųjų kančia ir amžinai įsirėžęs netekties skausmas.

Paklausta apie dažniausias susidūrimų kaktomuša priežastis, pašnekovė pabrėžė, kad tai, visų pirma, susiję su Kelių eismo taisyklių (KET) nepaisymu bei lenkimu neįsitikinus, kad bus galima saugiai sugrįžti į savo eismo juostą. Be to, anot jos, pastebimas kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ nepaisymas bei rizikingas lenkimas esant blogam matomumui, pavyzdžiui, kelio vingiuose ar įkalnėje.

Trenerio J.Dereškevičiaus įžvalgos

Apie susidūrimus kaktomuša 15min taip pat kalbėjosi su buvusiu lenktynininku ir automobilių sporto treneriu J.Dereškevičiumi. Viena iš svarbiausių skaudžių eismo įvykių priežastimi jis išskyrė vairuotojų išsiblaškymą bei negebėjimą sutelkti dėmesio.

„Iš savo darbo patirties galiu pasakyti, kad žmogus jau taip sutvertas, kad ten, kur žiūri, ten ir nuvairuoja. Tai jeigu atsiranda kliūtis, tu labai išsigąsti ir negali atplėšti nuo jos žvilgsnio, eismo įvykis ir nutinka“, – kalbėjo jis ir paaiškino, kad prie to neabejotinai prisideda kasdieniame gyvenime įsitvirtinę mobilieji telefonai.

Jeigu atsiranda kliūtis, tu labai išsigąsti ir negali atplėšti nuo jos žvilgsnio, eismo įvykis ir nutinka.

Paprastai kalbant, kelionė gali pasibaigti tragiškai, nors dėmesį į telefono ekraną nukreipiame vos sekundei.

Organizatorių nuotr./Jonas Dereškevičius
Organizatorių nuotr./Jonas Dereškevičius

„Kroso lenktynėse, kurios anksčiau vykdavo Molėtuose, vienas sportininkas niekaip negalėdavo užbaigti lenktynių – vis atsitrenkdavo į tą patį medį. Praradęs kantrybę paprašė tą medį nupjauti. Ilgai galvojome, kodėl taip nutikdavo ir galiausiai supratome, kad jis nukreipdavo dėmesį nuo kelio ir žiūrėdavo į tą medį.

Vairuodami mes negalvojame, kaip pasukti vairą, o stebėdami erdvę priešais save pasirenkame tam tikrą kryptį, kuria judame. Rankos pačios pasuka vairą, todėl vairuojant negali sau leisti galvoti apie nieką kitą, kaip tik apie tai, kur aš turiu žiūrėti. Žiūrint ten, kur ir reikia, sureaguosi laiku“, – patirtimi dalijosi pašnekovas ir paaiškino, kad vairuotojas privalo gerai suprasti, kur žiūri, nes rankos nesąmoningai į tai reaguoja.

Kitaip tariant, mes vairuojame ne tik rankomis, bet ir akimis, todėl kelyje turime gebėti tinkamai koncentruoti dėmesį.

Pražūtingas telefonų poveikis

Kalbėdamas apie naudojimąsi mobiliaisiais vairuojant, pašnekovas laikosi griežtos nuomonės. Anot jo, kai kelionė dėliojasi pagal planą – gali atrodyti, kad nieko baisaus nenutiks trumpai žvilgtelėjus į ekraną, tačiau niekada nesame tikri, kad būtent tą akimirką neatsiras kliūtis. Tragiškos nelaimės būtent ir nutinka tada, kai važiuojant įvyksta kas nors netikėto: į gatvę išbėga vaikas ar gyvūnas, staiga išrieda ar stabdyti pradeda kitas vairuotojas, kelyje pasitaiko duobė ar slidus ruoželis.

Lemiamu metu kiekviena sekundė svarbi, todėl J.Dereškevičius ragina nerizikuoti ir suprasti, kad vairavimas nėra pramoga – tai atsakingas darbas, reikalaujantis ypatingo susikaupimo.

Žmogus mąsto vaizdais, todėl užsikalbėjus atsiranda savotiška „migla“, trukdanti visą dėmesį sutelkti į vairavimą.

„Net ir kalbėjimas naudojant laisvų rankų įrangą yra ne ką mažiau pavojingas. Žmogus mąsto vaizdais, todėl užsikalbėjus atsiranda savotiška „migla“, trukdanti visą dėmesį sutelkti į vairavimą. Suvokimo greitis sulėtėja, o tokia būsena netgi turi pavadinimą – nedėmesingumo aklumas“, – pasakojo J.Dereškevičius.

Jonas Dereškevičius
Jonas Dereškevičius

Kalbėdamas apie susidūrimus kaktomuša, pašnekovas įvardijo dar vieną priežastį – saugaus atstumo nesilaikymą. Būna, kad prie lenkiamo automobilio vairuotojas privažiuoja per daug arti, todėl priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės tiesiog gali nepamatyti.

„Tai būdinga skubantiems vairuotojams, kurie mano, kad dievas juos globoja ir nieko nenutiks, tačiau taip nėra. Kuo didesnis automobilio greitis, tuo didesnio ir atstumo turėtų būti laikomasi“, – paaiškino jis.

Kaip elgtis kritiniu momentu

15min paklaustas, o ką reikėtų daryti, jeigu jau išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą suprantame, kad manevro užbaigti nesuspėsime, J.Dereškevičius paaiškino, kad tokiais atvejais labai svarbus kitų eismo dalyvių – atvažiuojančio priekyje ir lenkiamojo – elgesys.

Anot jo, yra buvęs ne vienas skaudus atvejis, kai tokioje situacijoje abiejų automobilių vairuotojai, bandydami išvengti susidūrimo, staigiai suko nuo kelio ir rėžėsi vienas į kitą.

Jeigu jau pamatėte, kad kitas vairuotojas lenkia neatsargiai, būtinai sulėtinkite greitį ir pasitraukite į patį kelkraštį.

„Nėra nieko veiksmingiau už nuolatinį supratimą, kad vairavimas yra sunkus ir atsakingas darbas. Ką daryti pamačius, kad nespėsiu aplenkti? Neabejojant staigiai stabdyti.

Net jeigu smūgis ir įvyks, bus sumažinta kinetinė energija ir smūgis silpnesnis. Priešais važiuojantis automobilis visada gali padėti išvengti susidūrimo. Jeigu jau pamatėte, kad kitas vairuotojas lenkia neatsargiai, būtinai sulėtinkite greitį ir pasitraukite į patį kelkraštį.

Aš pats tokiais atvejais netgi nuvažiuoju nuo asfaltinės dangos, kad tik žmogus neišsigąstų ir nesupanikuotų, o matytų, kad atsirado erdvė“, – kalbėjo jis.

Svarbūs yra ir lenkiamo automobilio vairuotojo veiksmai, kalbėjo jis. Taigi, atsidūrus tokioje situacijoje J.Dereškevičius pataria nebijoti panaudoti garsinį signalą. Tai ypač veiksminga, jeigu lenkiantis vairuotojas nepastebi artėjančio pavojaus ar yra užsižiopsojęs į mobiliojo telefono ekraną. Be to, anot jo, taip pat reikėtų pasitraukti į šalikelę.

J.Dereškevičius pabrėžė, kad net jeigu ne jūs esate kritinės situacijos kaltininkas, tačiau dalyvaujate tame pačiame eisme, todėl reaguoti ir padėti užtikrinti saugumą būtina: „Jausdamasis teisus, tačiau nieko nedarydamas gali prarasti gyvybę. Kas iš to?“


Brangink gyvybę. Keliauk saugiai.

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Inicijuotas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Atsakingai kuriamas šeimos verslas

Video

02:39
00:43
07:42

Esports namai

Grožio programa 360°

URBAN˙/

Kiekvienas gali

Parašykite atsiliepimą apie Gazas