Dažniausios avarijų priežastys ir Jungtinėje Karalystėje, ir Lietuvoje – tos pačios: viršytas greitis, vairavimas išgėrus, dėmesio ir atidumo stoka. Pagal gyventojų skaičių Lietuvos keliuose užgęsta daugiau gyvybių nei Jungtinės Karalystės.
Už vairavimą išgėrus – kalėjimas
Pernai Jungtinėje Karalystėje užfiksuotos 186 209 avarijos, kurių metu nukentėjo žmonės. Per jas dauguma eismo dalyvių sužaloti nesunkiai, tačiau 1732 žmonės žuvo. Lietuvoje per tą patį laikotarpį užregistruota 3161 avarija, per kurias žuvo 241 žmogus. Jungtinėje Karalystėje milijonui gyventojų 2015-aisiais teko 29 žūtys keliuose, o Lietuvoje per tą patį laikotarpį milijonui gyventojų teko kiek daugiau nei 80 žūčių.
Lietuvos policijos departamento duomenimis, kasmet šalyje sulaikoma apie 12 tūkst. neblaivių vairuotojų, tuo tarpu Jungtinėje Karalystėje – apie 100 tūkst. Leidžiamas promilių skaičius vairuotojo kraujyje didžiojoje Jungtinės Karalystės dalyje – 0,8, o iškvėptame ore – 0,35. Škotijoje šis limitas mažesnis – 0,5 promilės kraujyje bei 0,22 promilės iškvėptame ore.
Kasmet Lietuvoje sulaikoma apie 12 tūkst. neblaivių vairuotojų, Jungtinėje Karalystėje – apie 100 tūkst.
Tiesa, nors vairuotojams leidžiama sėsti prie vairo išgėrus kiek daugiau nei Lietuvoje, bausmės už pažeidimus Anglijoje, Velse bei Šiaurės Airijoje gerokai griežtesnės.
Už vairavimą ar mėginimą vairuoti išgėrus gresia nenustatyto dydžio bauda, teisių atėmimas iki vienerių metų ar pusė metų už grotų. Mėginimas vairuoti išgėrus konstatuojamas tada, kai užvestame automobilyje vartojami alkoholiniai gėrimai.
Lietuvoje už vairavimą išgėrus baudžiamojon atsakomybėn pradėta traukti tik šių metų balandį. Iki tol baudžiamoji atsakomybė taikyta tik išgėrusiam vairuotojui, dėl kurio kaltės buvo sužalotas ar žuvo bent vienas žmogus.
Mirties spąstai užmiesčio keliuose
Daugiausia avarijų Jungtinėje Karalystėje sukelia bei jose dalyvauja automobilių vairuotojai, jie atsakingi už 44 proc. mirčių keliuose. Nelaimingi atsitikimai neaplenkia ir vadinamųjų „lengvai pažeidžiamų“ eismo dalyvių – pėsčiųjų, dviratininkų, motociklininkų bei raitelių.
Daugiausiai žmonių sužeidžiama miestų gatvėse įvykusių avarijų metu. Didžiuosiuose miestuose itin dažnai sužeidžiami dviratininkai bei pėstieji, nepaisantys kelių eismo taisyklių. Vien Londone, nors jame gausu gatvėse įrengtų dviračių takų, beveik nė viena diena nepraeina be dviratininko susidūrimo su automobiliu. Tiesa, tokios avarijos mirtimi pasibaigia ne itin dažnai. Pernai visoje šalyje žuvo 113 dviratininkų.
Jungtinėje Karalystėje miesto gatvėmis važiuoti leidžiama kiek didesniu nei 48 km/val. greičiu.
Tuo tarpu daugiausiai eismo dalyvių žūsta užmiesčio keliuose. Nacionalinio transporto departamento duomenimis, didesnis žuvusiųjų skaičius tiesiogiai susijęs su greičio limitu minėtose vietovėse. Jungtinėje Karalystėje miesto gatvėmis važiuoti leidžiama kiek didesniu nei 48 km/val. greičiu. Tuo tarpu užmiesčio keliais galima lėkti beveik 100 km/val. Autostradose, kuriose galima važiuoti 113 km/val. greičiu, sužeidžiama ir žūsta mažiausiai žmonių.
Nors šalies vairuotojai linkę pasiskųsti dėl prastos kelių kokybės, vyriausybė atnaujinimo darbams kasmet skiria milijardus. Per pastaruosius metus vien Anglijos kelių tvarkymui buvo skirta 4,6 mlrd. svarų sterlingų. Brangiausiai kainavo šalutinių kelių remontas, tačiau ateinančiais metais žadama papildomų lėšų skirti ir sunkvežimiams skirtų greitkelių tvarkymui.
Transporto departamento duomenimis, didelės įtakos avarijų dažnumui bei kelio darbams turi neprognozuojamas britiškas oras. Pradėti kelių darbai dažnai atidedami neribotam laikui dėl neplanuotų kritulių. Tuo tarpu nelaimėms keliuose oro temperatūra turi didesnės įtakos negu krituliai.
Pernai žiemą, kuomet temperatūra buvo keletu laipsnių didesnė nei vidutiniškai šiuo metų laiku, suskaičiuota gerokai daugiau avarijų. Vien gruodį keliuose nukentėjo 1307 žmonės, iš kurių 17 žuvo, daugiau nei per tą patį laikotarpį užpernai.
Lietuvoje krituliai ir oro temperatūra taip pat turi didelės įtakos eismo nelaimėms. Pernai žiemą keliuose žuvo daugiausiai žmonių. Lapkritį dėl avarijų užgeso 31, o gruodį – 29 žmonių gyvybės. Tiesa, daugiausiai eismo įvykių šalyje įvyko paskutinį vasaros mėnesį.
