Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lietuvoje šiek tiek leidžiama viršyti greitį, tačiau tai ne visada saugu

„Autoplius 300 lakes rally“ akimirka
Andriaus Lauciaus nuotr. / „Autoplius 300 lakes rally“ akimirka
Šaltinis: gazas.lt
0
Skaitysiu vėliau
A A

Lietuvoje truputį viršyti greitį yra leidžiama. Juk už važiavimą greičiau 10 km/val. piniginės atverti nereikia, o viršijus iki 20 km/val., bauda svyruoja nuo 20 iki 100 Lt. Iš vienos pusės, tai galima vadinti leidimu kelyje lakstyti, iš kitos – galimybe važiuoti vairuotojui saugiu greičiu.

Dažnas žmogus nežino, kuo skiriasi saugus greitis nuo leistino greičio. Jeigu pastarąjį nusako įstatymai, tai saugų greitį lemia kur kas daugiau aplinkybių.

Arturso Igavenso nuotr./Dainius Matijošaitis
Arturso Igavenso nuotr./Dainius Matijošaitis

„Saugų greitį lemia šių keturių faktorių sudėtis: kelio dangos specifika, oro sąlygos, vairuotojo patirtis bei automobilio techninės galimybės. Saugus greitis – tai toks greitis, kuriuo važiuodamas vairuotojas jaučiasi komfortiškai ir yra užtikrintas, kad prireikus jis akimirksniu galės suvaldyti automobilį“, – aiškina lenktynininkas Dainius Matijošaitis. 

Sąvoka žinoma ne visiems

Vilniuje virš kelių platesnių gatvių kabo švieslentės, kuriose dažniausiai rašoma, kada žais „Lietuvos ryto“ krepšinio komanda arba kad kažkokia gatvė uždaryta dėl Kaziuko mugės ar panašaus marazmo. Prieš kurį laiką, kai jokios sporto komandos nežaisdavo ir jokios mugės nevykdavo, ten kartais atsirasdavo užrašas: „Laikykitės leistino saugaus greičio“. Iš pirmo žvilgsnio toks parašymas atrodo logiškai, tačiau iš tikrųjų skamba tarsi „nudažykite šią sieną vienspalve, juoda ir žalia spalva“. 

Joks eismo saugumo ekspertas ar patyręs vairuotojas nesutiks su teiginiu, kad leistinas greitis visada yra lygus saugiam greičiui.

Pavyzdžiui, universaliomis padangomis apautą seną žigulį vairuojančiam pensininkui saugus greitis žiemą užmiestyje yra mažesnis už 90 km/val. Lygiai taip pat patyręs vairuotojas apynauju automobiliu mažai apkrautoje automagistralėje šiltą vasaros dieną gali saugiai lėkti didesniu nei 130 km/val. greičiu.

Įvertinti, koks konkrečioje situacijoje yra vairuotojo saugus greitis, nėra paprasta. 

„Subaru Poland Rally Team” nuotr./Dominykas Butvilas
„Subaru Poland Rally Team” nuotr./Dominykas Butvilas

„Norint įvertinti saugų greitį, reikia atsakyti į kelis klausimus: kokios yra mano galimybės, ką gali mano automobilis ir padangos bei ko gali tikėtis iš kitų eismo dalyvių?

Žmonės labai dažnai yra linkę save vertinti per daug optimistiškai, o kokios yra automobilio galimybės, dažniausiai nežino išvis“, – teigė ralistas Dominykas Butvilas.

2012 ir 2013 metų Lietuvos ralio čempionas pateikė elementarų pavyzdį – lietų. Vos jam prasidėjus, miestų gatvės užsikemša nuo eismo spūsčių – vairuotojams atrodo, kad pasidarė labai slidu ir todėl jie važiuoja lėčiau. Tačiau taip nėra.

„Įteisintas“ greičio viršijimas

Lietuvoje už greičio viršijimą baudžiama neskaudžiai. Vienintelis ginklas, kuriuo gali pamosuoti policijos pareigūnai iki 10 km/val. greičiau nei leistina važiavusiam žmogui – popieriaus lapas, ant kurio parašyta „Įspėjimas“.

Jeigu greitis viršytas nuo 11 iki 20 km/val., vairuotojui gresia 40–100 Lt bauda. Tiesa, jeigu jis vienerius metus nebuvo baustas, gaus minimalią baudą, o ir šią galima paversti dvigubai mažesne sumokant per 10 dienų. Automatiniai greičio matuokliai dėl šios priežasties nefotografuoja automobilių, greitį viršijančių mažiau nei 20 km/val. – bauda daugeliu atvejų būtų mažesnė nei jos administravimo kaštai.

Pasaulyje yra šalių, kuriose tam tikruose keliuose greitis neribojamas. Pavyzdys – Vokietija, kurios greitkeliais gali lėkti kad ir 300 km/val. greičiu. Lenktynininkas Vaidotas Žala pripažino, kad tokia sistema Vokietijoje veikia puikiai – kiekvienam vairuotojui po greičio ribojimo ženklą, atsižvelgiant į jo sugebėjimus, juk nepastatysi, tad šioje šalyje kiekvienas pasirenka savo greitį. Vis dėlto jis įsitikinęs, kad lietuviams tokių greitkelių nereikėtų.

Tomo Markelevičiaus nuotr./Vaidotas Žala
Tomo Markelevičiaus nuotr./Vaidotas Žala

„Lietuvoje tokia laisvė vairuotojams – dar per anksti. Bet tai turėtų būti tikslas, jeigu tik „užauginsime“ tinkamą vairavimo kultūrą“, – teigė lenktynininkas.

Visi kalbinti lenktynininkai pripažino, kad kelio ženkluose nurodytą leistiną greitį kai kurie vairuotojai galėtų viršyti, jeigu nebūtų kitų eismo dalyvių. Tačiau jie statomi atsižvelgiant ne tik į vairuotojo galimybes, bet ir į eismo sąlygas.

„Geras vairuotojas visada įvertins kitų eismo dalyvių galimybes ir pasiliks rezervą netikėtai situacijai. Saugus greitis man gali nebūti saugus kitiems vairuotojams ar pėstiesiems, kurie išsiblaškę lenda į gatvę“, – kalbėjo D.Butvilas.

Vairuotojo patirtis – ne metais, o kilometrais

Šiuolaikiniai automobiliai turi daug pagalbinių elektroninių sistemų, kurios gerokai palengvina vairavimą. Šiandien kiekvienas Europoje parduodamas naujas automobilis jau privalo turėti stabdžių ABS bei stabilumo kontrolę ESP. Dauguma jų turi įspėjimo sistemas apie nukrypimą nuo eismo juostos, kliūtį „aklojoje zonoje“ ar gali automatiškai pristabdyti priartėjus per arti kito automobilio.

Visai kita situacija buvo prieš 20 metų – tuomet ne kiekvienas automobilis turėjo ABS, o stabilumo kontrolė ESP automobilyje buvo didesnė egzotika už piranijas Lietuvos ežeruose.

D.Matijošaitis tikino, kad vairuotojams reikėtų mokėti ne tik įvertinti savo automobilio galimybes kelyje, bet ir tinkamai suvokti savo vairavimo įgūdžius.

„Automobilio valdymo patirtimi vadinčiau ne vairuotojo pažymėjimo turėjimo metų skaičių, o kiek žmogus per gyvenimą yra nuvažiavęs kilometrų“, – teigė lenktynininkas.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie Gazas