Tokios akcijos rezultatai, nufotografuotų vairuotojų skaičius, įspūdingi, tačiau kiek ji duoda naudos eismo saugumui?
Lietuvos kelių policijos tarnybos bendrųjų reikalų grupės vyresnioji specialistė Marija Kazanovič teigia, kad tokia ir analogiškos akcijos – policijos veiklos taktikos dalis, siekiant mažinti transporto priemonių važiavimo greitį ir gerinti eismo saugumą. Ji pridūrė, kad tokios akcijos padidina administracinio darbo krūvį, dėl ko nuobaudos vairuotojus pasieks daug vėliau.
„Taip pat svarbi aplinkybė yra ta, kad policija privalo atsižvelgti ir į veiklos sąnaudas. Tačiau tokiomis priemonėmis yra pasiekiamas vienas iš nuobaudos tikslų – jos neišvengiamumas“, – komentavo M.Kazanovič.
Greitai pamiršta
Per pirmąją greičio matuoklių be tolerancijos dieną, rugsėjo 1-ąją, Lietuvoje stacionarūs radarai suveikė 18 tūkst. kartų. Daugiausia kartų – už viršijimą iki 10 km/val., kai piniginė bauda negresia, o vairuotojas atsiperka administracine nuobauda – įspėjimu.
„Lexus“ vairavimo akademijos vadovas Darius Grinbergas teigia, kad tokios trumpalaikės akcijos mažai naudingos, tačiau jeigu jos vyktų dažniau, vairuotojai pamažu įsimintų taisyklę, kad viršyti greičio nevalia.
„Manau, kad jau šią savaitę visi pamirš buvusią akciją. Jei norima tikrai sumažinti greitį, siūlyčiau tokias akcijas rengti kas antrą savaitę, tuomet mažesnis greitis tikrai taps įpročiu, o ne laikinu proginiu sulėtėjimu“, – svarstė D.Grinbergas.
Per pirmąją greičio matuoklių be tolerancijos dieną, rugsėjo 1-ąją, Lietuvoje stacionarūs radarai suveikė 18 tūkst. kartų.
Vairavimo instruktorius šyptelėjo prisiminęs, kaip praėjusią savaitę socialiniai tinklai ūžė nuo pasipiktinusių „fotomodelių“.
Didžioji dalis jų, 70 proc., buvo nufotografuoti už viršijimą iki 10 km/val., tačiau, pasak D.Grinbergo, vien faktas, kad padarytas pažeidimas buvo užfiksuotas ir neliks be pareigūnų dėmesio, padeda suvokti padarius kažką neteisėto.
„Taigi, geriau maža, bet neišvengiama bauda, nei didelė ir tik jei labai nepasisekė“, – įsitikinęs ekstremalaus vairavimo instruktorius.
Greitį viršija, tačiau daužosi rečiau
Pirmą kartą tokia akcija vyko balandžio mėnesį. To mėnesio 13-19 dienomis visoje Europos Sąjungoje buvo vykdoma griežta greičio kontrolė, o vieną dieną visi greičio matuokliai veikė be tolerancijos. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės M.Kazanovič, po praėjusios akcijos pastebėta, kad vairuotojai nelinkę mažinti greičio, tačiau jų atsakingumas pamažu auga.
Tai, kad greičio viršijimo atvejų nemažėja, sąlygoja ir pakankamai sudėtingas nuobaudos skyrimo mechanizmas.
„Tai, kad greičio viršijimo atvejų nemažėja, sąlygoja ir pakankamai sudėtingas nuobaudos skyrimo mechanizmas, ir nepakankama eismo kultūra, nepakankamas eismo dalyvio, kaip saugaus eismo sistemos dalies, vaidmens suvokimas“, – teigia M.Kazanovič.
Kita vertus, Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateikiamoje sausio-birželio mėnesių avaringumo statistikoje nesunku įžvelgti tendenciją, kad eismo įvykių ir juose sužalojamų žmonių skaičius 2015-aisiais, lyginant su praėjusiais metais, padidėjo, tačiau žuvusiųjų skaičius gerokai mažesnis.
Įdomu, kad balandį, kurio vieną savaitę buvo aktyviai matuojamas greitis, tiek eismo įvykių, tiek juose sužeistųjų ar žuvusiųjų skaičius 2015-aisiais yra gerokai mažesnis nei pernai.
| Eismo įvykiai | |||
|---|---|---|---|
| Mėnesis | 2014 m. | 2015 m. | Pokytis proc. |
| Sausis | 234 | 260 | 11,11 |
| Vasaris | 185 | 193 | 4,32 |
| Kovas | 210 | 200 | -4,76 |
| Balandis | 280 | 249 | -11,07 |
| Gegužė | 267 | 298 | 11,61 |
| Birželis | 304 | 302 | -0,66 |
| Viso per 6 mėn. | 1480 | 1502 | 1,49 |
| Žuvę eismo įvykiuose | |||
|---|---|---|---|
| Mėnesis | 2014 m. | 2015 m. | Pokytis proc. |
| Sausis | 28 | 21 | -25,00 |
| Vasaris | 15 | 21 | 40,00 |
| Kovas | 14 | 12 | -14,29 |
| Balandis | 16 | 15 | -6,25 |
| Gegužė | 16 | 11 | -31,25 |
| Birželis | 30 | 17 | -43,33 |
| Viso per 6 mėn. | 119 | 97 | -18,49 |
| Sužeisti eismo įvykiuose | |||
|---|---|---|---|
| Mėnesis | 2014 m. | 2015 m. | Pokytis proc. |
| Sausis | 265 | 323 | 21,89 |
| Vasaris | 219 | 264 | 20,55 |
| Kovas | 255 | 229 | -10,20 |
| Balandis | 342 | 287 | -16,08 |
| Gegužė | 324 | 367 | 13,27 |
| Birželis | 360 | 365 | 1,39 |
| Viso per 6 mėn. | 1765 | 1835 | 3,97 |
Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos specialistės, prie avaringumo rodiklių mažėjimo prisideda tiek nuobaudos dydis, tiek ir jos neišvengiamumas.
„Vienas iš nuobaudos tikslų – auklėti pažeidėją ir atgrasyti aplinkinius nuo tokių veiksmų, nuo teisės pažeidimų. Net ir menkiausia nuobauda, jei bus išvengiama, padarys šiuos tikslus nepasiekiamais. Pamažu vairuotojai turi suvokti, kad bet koks greičio viršijimas yra pavojingas ir baudžiamas“, – tvirtino specialistė.
Ji svarstė, kad siekiant tolimesnio eismo saugumo situacijos gerėjimo, galima mąstyti ne tik apie baudų didinimą vairuotojams. Kitas variantas – automobilio savininko, kad ir juridinio asmens, atsakomybė už jam priklausančiu automobiliu padarytą pažeidimą.
„Reikšmingas ir veiksmingas būtų visų galimų socialinių lengvatų bei valstybės teikiamų paslaugų ribojimas“, – teigė M.Kazanovič.
Jau dabar yra įteisinta, kad nuobaudos už kelių eismo taisyklių pažeidimą nesusimokėjęs asmuo negali savo vardu įregistruoti transporto priemonės ar atnaujinti vairuotojo pažymėjimo, tačiau artimiausiu metu šios sankcijos gali būti plečiamos.
