Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 7d. 13:08

Pažeidėjų skaičiai verčia susimąstyti: svarbiausia – pasirinkti saugų greitį

Greičio matavimo prietaisų pristatymas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Greičio matavimo prietaisų pristatymas

Vien Kauno apskrityje sausį nustatyta kone 5 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Susidaro įspūdis, kad paspausti greičio pedalą taip įprasta, kad dažnas nė nesusimasto apie pasekmes. Policijos pareigūnai atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik laikytis nustatyto, bet ir pasirinkti saugų važiavimo greitį.

Vasario pradžioje Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba paskelbė, kad per mėnesį vien Kauno apskrityje užfiksavo kone 5 tūkst. greičio viršijimo atvejų. Nustatyta, kad net 2653 vairuotojai greitį viršijo nuo 10 iki 20 km/val., 1813 – nuo 20 iki 30 km/val., 367 – nuo 30 iki 40 km/val., 80 – nuo 40 iki 50 km/val. Taip pat buvo užfiksuota dar 18 vairuotojų, viršijusių greitį daugiau nei 50 km/val.

Pagrindinis veiksnys – vairuotojo sąmoningumas

Žvelgiant į skaičius susidaro įspūdis, kad šiek tiek – iki 20 km/val. – viršyti greitį vairuotojams atrodo yra visiškai normalu. Kas lemia tokį neatsakingą ir klaidingą požiūrį?

Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus pareigūnų nuomone, tai, visų pirma, priklauso nuo vairuotojo mentaliteto ir sąmoningumo. Specialistai išskiria kelias klaidas, tarp kurių – leistino greičio viršijamas konkrečiame kelio ruože, kitaip tariant, sąmoningai pažeidžiant Kelių eismo taisykles (KET) tam tikroje kelio atkarpoje bei saugaus važiavimo greičio nepasirinkimas.

Saugus važiavimo greitis kartais gali būti gerokai mažesnis už leistiną.

„Klystama manant, jog leistinas važiavimo greitis visada yra ir saugus greitis. Saugų važiavimo greitį lemia daugybė veiksnių, pavyzdžiui, vairuotojo patirtis, savijauta, eismo sąlygos, vietovės reljefas, transporto priemonės techninė būklė ir t. t. Vadinasi, atsižvelgus į aplinkybes, saugus važiavimo greitis kartais gali būti gerokai mažesnis už leistiną“, – pabrėžė LKPT specialistai.

Nelieka laiko išvengti pavojaus

Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus pareigūnai pastebi, kad pernai leistinas važiavimo greitis dažniausiai viršytas 21-30 km/val. Kiek mažiau – 34 proc. pažeidėjų greitį viršijo 11-20 km/val.

„Kuo didesnis važiavimo greitis, tuo mažiau lieka laiko stebėti eismo aplinką, kuri nuolat keičiasi bei prognozuoti ir atlikti veiksmus siekiant išvengti pavojaus. Didelis važiavimo greitis didina eismo įvykio tikimybę, sunkina jo padarinius“, – paaiškino pareigūnai.

Nedidelis leistino greičio viršijimas – pažeidimas, dažniau pasitaikantis miestų gatvėse, LKPT Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus pareigūnai pabrėžia, kad skubėti tikrai neverta: „Vairuotojas, neviršydamas leistino, saugų važiavimo greitį turi pasirinkti atsižvelgdamas į eismo sąlygas, savo gebėjimą valdyti transporto priemonę. Kiekvienas eismo dalyvis, tarp jų, šiuo atveju – ir vairuotojas, pats turi suvokti (be policijos pareigūno drausminimo) savo tinkamo elgesio kelyje svarbą ir sąmoningai laikytis KET reikalavimų.“

Didelis važiavimo greitis didina eismo įvykio tikimybę, sunkina jo padarinius.

Daugėja kultūringų vairuotojų

Miestuose lekiančius automobilius pastebi ir 15min kalbintas lenktynininkas Dovilas Čiutelė, anot kurio, nedidelis greičio viršijimas ypač būdingas didmiesčių vairuotojams. Pašnekovo nuomone, viena iš to priežasčių – spartus gyvenimo ritmas ir noras visur suspėti.

Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./„Omnitel 1000 km lenktynių“ dalyvių paradas Palangoje
Algirdo Venskaus/waska.lt nuotr./„Omnitel 1000 km lenktynių“ dalyvių paradas Palangoje

Paklaustas apie Lietuvos eismo kultūrą, D.Čiutelė svarstė, kad šiuo atžvilgiu nuo Vakarų Europos šalių atsiliekame, tačiau situacija gerėja – keliuose tolerantiškų vairuotojų daugėja. Pasak jo, tai, visų pirma, lemia visuomenės ir sąmoningumo pokyčiai. Lenktynininko teigimu, kultūringai vairuojant eismas vyksta saugiau, sklandžiau ir todėl – greičiau.

Per didelio greičio pasekmės ­– tragiškos

  • Automobiliui važiuojančiam 50 km/val. greičiu, visiškai sustoti reikia 35 metrų. O automobiliui važiuojančiam 70 km/val. greičiu, sustoti reikės 56 metrų. Stabdymo kelio skiriasi 21 metru!
VIDEO: Vehicle Stopping Distances at 60km and 65km
  • Transporto priemonių, važiuojančių 90 km/val. greičiu, susidūrimo atveju, transporto priemonėje esantys žmonės gali patirti smūgį, atitinkantį kritimą iš 10-o pastato aukšto.
  • Transporto priemonės, važiuojančios 50 km/val. greičiu, susidūrimo su žmogumi atveju maždaug 5 iš 10 pėsčiųjų liktų gyvi. Važiuojant 65 km/val. greičiu – tik 1 iš 10 pėsčiųjų išgyvena.
  • Važiuojant 130 km/val. greičiu per sekundę nuvažiuojama 36 metrus. Greitos reakcijos reikalaujančiai situacijai vidutinis vairuotojas sureaguoja maždaug per 1 – 1,5 sekundės. Tad, pamačius kliūtį, dar prieš pradedant stabdyti, automobilis gali nuvažiuoti iki 50 metrų. Beveik dvigubai tiek prireiks iki visiško automobilio sustojimo.
Automobilio ir pėsčiojo susidūrimo pasekmės
Automobilio ir pėsčiojo susidūrimo pasekmės

Brangink gyvybę. Mažink greitį

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Inicijuotas turinys
Komentarai: 23

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas