Draudimo bendrovės „ERGO Insurance“ duomenimis, maždaug 17 proc. šiais metais kompensuotų transporto žalų svyruoja nuo 2000 iki 4000 litų, o dar 16 proc. buvo didesnės nei 4000 tūkst. litų. Vidutinė šiais metais išmokėta transporto žala siekia 3000 tūkst. litų.
Didelių avarijų metu tūkstančiais ar net dešimtimis tūkstančių litų skaičiuojamas žalas labiausiai išpučia nepataisomai sugadinti automobiliai ir nukentėjusiųjų gydymo išlaidos. Draudimo bendrovės Transporto priemonių žalų administravimo skyriaus vadovas Raimondas Bieliauskas, šias priežastis papildo 5 aplinkybėmis, kai ir smulkaus eismo įvykio metu patirta žala gali siekti tūkstančius litų.
1. Sugadinamos išorinės automobilio detalės
Eismo įvykių metu pirmiausiai pažeidžiama automobilio išorė: nukrenta apdailos detalės, įskeliami žibintai arba subraižomos kėbulo dalys. Kai avarija įvyksta dėl saugaus atstumo nesilaikymo, parkuojant automobilį sausakimšame kieme arba trumpam praradus automobilio kontrolę, šie pažeidimai beveik garantuoti. Nors dažniausiai tokių eismo įvykių žalos nesiekia ir 1000 litų, pasitaiko ir išimčių.
„Automobilis po eismo įvykio gali važiuoti, o pažeista detalė tvirtai laikosi, tačiau anksčiau ar vėliau ją vis tiek reikės pakeisti. Jeigu pakeisti atšvaitą, durų juostelę ar rankenėlę kainuos nedaug, tai rimčiau įlenkus dureles ar įskėlus stiklą, jų keitimas kainuoja kur kas brangiau. Ką jau kalbėti apie atvejus, kai pažeidžiamas automobilio dugnas ar važiuoklė“, – pastebi R. Bieliauskas.
2. Kai veidrodėliai pasirodo esantys „auksiniai“...
Kiekvieną dieną žalas skaičiuojantys ekspertai greitai identifikuoja dideles mažų eismo įvykių žalas. Tą geriausiai išduoda automobilio modelis – net ir smulkiausios brangių automobilių detalės gali kainuoti šimtus ir tūkstančius litų.
Pavyzdžiui, iš anksto žinoma, kad „BMW“ automobilių veidrodėliai yra brangūs. Ypatingi atvejai, kai nukenčia automobiliai, kurių Lietuvoje yra labai mažai – dažniausiai tai prabangūs, reti ir senoviniai automobiliai. Jeigu detalę reikia siųsti iš užsienio arba intensyviai ieškoti, neribotos išlaidos – garantuotos.
3. Iš įvykio vietos – ant kitų ratų
Vaizdą, kai tralu išgabenami nukentėję automobiliai, galite išvysti ne tik po didelės avarijos ir nebūtinai tai bus sumaitotas ar nevažiuojantis automobilis. Automobilio transportavimui po eismo įvykio nuomotis tralą gali prireikti ir patyrus iš pažiūros nedidelę žalą.
„Pagal kelių eismo taisykles, jeigu avarijos metu buvo sudaužytas automobilio žibintas, nukrito bamperis arba šoninio vaizdo veidrodėlis, jis nebegali dalyvauti eisme. Paprastai policija leidžia šiek tiek patraukti automobilį, kad nesutriktų eismas, tačiau kita automobilio stotelė jau būna autoservisas“, – R. Bieliauskas. Jo nuomone, šią taisyklę Lietuvos miestų gatvėse turėtų papildyti ir nauja tvarka, leidžianti policijai sustabdyti techninės apžiūros galiojimą, jeigu automobilis kelia pavojų eismo dalyviams.
4. Nauji automobiliai
Ne vienas vairuotojas, įsigijęs naują automobilį, paliudytų, kad pirmasis eismo įvykis nemalonus dėl kelių priežasčių – automobilis po jo nebėra toks naujas, krinta jo rinkos vertė, o naujų detalių keitimas kainuoja brangiau. Žinoma, didžioji dauguma naujų automobilių vairuotojų šiandien yra pasirūpinę KASKO draudimu, tačiau priešingu atveju – net ir nežymus automobilio remontas gali gerokai paploninti kišenę.
„Šią aplinkybę puikiai iliustruoja ir faktas, kad egzistuoja toks vairuotojų tipas, kurie po pirmosios avarijos parduoda automobilį. Daug tokių, palyginti naujų automobilių yra importuojama į Lietuvą iš užsienio“, – teigia R. Bieliauskas.
5. Taiklus smūgis
Galiausiai, paskutinė aplinkybė, kuri kelyje yra nemažiau svarbi – tai nuo žmogaus niekaip nepriklausantis nesėkmės faktorius. Draudimo žalų administravimo ekspertų teigimu, nors žalos dydis ir priklauso nuo avarijos dydžio, automobilio vertės, kartais vairuotojams tiesiog nepasiseka. Pavyzdžiui, kai nuo smūgio į kitą automobilį iškart pažeidžiama ne viena, o kelios detalės. Pasitaiko, kad po nedidelės avarijos tenka keisti abi vairuotojo dureles ir dar lyginti patį kėbulą.
