Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 16d. 13:06

Per perėją ėjusią Piją partrenkė automobilis: gyventi su traumos pasekmėmis ji turės visą gyvenimą

Per perėją einantis pėsčiasis
123RF.com nuotr. / Per perėją einantis pėsčiasis

Pijai – 15 metų. Besišypsanti simpatiška mergaitė – tipiška paauglė, kuriai pirmiausia rūpi draugai. Tačiau plati šypsena slepia skaudžią patirtį ir nevaikišką stiprybę: prieš dvejus metus Pija buvo partrenkta automobilio ir patyrė sunkią galvos traumą, kurios pasekmes jaus visą likusį gyvenimą.

Penktadienis, po kurio viskas pasikeitė

Pija nepamena jokių nelaimės detalių. Pasak jos mamos, tai apsauginė smegenų reakcija, „neleidžianti“ į paviršių išlįsti traumuojantiems prisiminimams. Todėl apie tai, kas nutiko prieš dvejus metus Kaune, Europos prospekte, pasakojo paauglės mama. Net ir sausi faktai skamba baisiai: nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje lengvasis automobilis partrenkė paauglę, per gatvę ėjusią su savo šuniuku. Augintinis žuvo vietoje, o mergaitė dėl stiprių sužalojimų atsidūrė komoje. Ja rūpinosi Kauno klinikų vaikų reanimacijos gydytojai. Komoje ji praleido du mėnesius. Pradžioje net nebuvo aišku, ar ji išgyvens. Tačiau trylikametė atsigavo.

„Buvo penktadienis, Pija tuo metu ėjo iš parduotuvės per perėją Europos prospekte. Ši perėja nereguliuojama, bet viduryje jos įrengta „salelė“. Kai ji buvo beveik praėjusi gatvę, automobilis ją partrenkė. Vėliau vairuotojas sakė, kad galvojo, jog Pija spės praeiti gatvę. Todėl net nestabdė“, – apie nelaimę pasakojo partrenktos pėsčiosios mama.

123RF.com nuotr./Pėsčiųjų perėja
123RF.com nuotr./Pėsčiųjų perėja

Visada buvo vienintelis tikslas – pasveikti

Kad stipriai sužeista paauglė yra gyva ir jaučiasi pakankamai gerai, galima dėkoti likimui. Pasak mergaitės mamos, avarijos liudininkai operatyviai iškvietė greitąją medicinos pagalbą, greitosios stotis buvo labai arti nelaimės vietos, tad medikai sužeistą mergaitę galėjo labai greitai pervežti į Klinikas ir perduoti reanimacijoje dirbantiems kolegoms.

„Įvykio vietoje tau niekas nieko konkretaus nesako. Tačiau aš buvau mačiusi insultą patyrusį savo tėtį, žinojau, kokie simptomai rodo, jog žmogui yra labai blogai. Tas pats vaizdas buvo ir su dukra. Į ligoninę ją vežė vienu greitosios pagalbos automobiliu, o aš važiavau kitu. Tačiau per raciją girdėjau, kaip aptariama dukros būklė. Jai iš karto buvo nustatyta 4 balų koma, kai 3 balų koma jau reiškia smegenų mirtį“, – kalbėjo automobilio partrenktos mergaitės mama. Klinikose laukė ilgos nežinios valandos – per tą laiką Pija buvo operuojama, jai atlikta daugybė tyrimų. Tačiau net ir po to medikai nesiėmė prognozuoti – išgyvens paauglė ar ne. Tik po dviejų mėnesių, jai atsigavus iš komos, gydytojai nedrąsiai ėmė kalbėti apie ateitį.

„Pačioje pradžioje buvo „arba arba“: arba išgyvens, arba ne. Aš pati tuomet buvau šoko būsenoje – girdėjau, ką man sako, bet nieko nesupratau. Kitą dieną prašiau viską pakartoti. Aš net neverkiau… Tiek viskas užsiblokavo, kad nieko nejutau. Žiūrėjau į ją reanimacijoje ir negalėjau patikėti, kad ten mano vaikas: plikai nuskusta galva, daugybė aparatų… Pirmas tris paras tu net bijai prisiliesti, nes atrodo, kad tas vaikas vos palietus subyrės“, – prisiminė mama.

Pačioje pradžioje buvo „arba arba“: arba išgyvens, arba ne.

Nepaisant to, jog situacija atrodė itin bloga, ji tvirtino niekada nesuabejojusi, kad Pija išgyvens ir pasveiks.

„Man visada atrodė, kad viskas gerės. Jeigu aš būčiau pasigavusi suvokimą, kad yra blogai, nebūtume tiek pasiekusios“, – žvelgdama į šalią sėdinčią dukrą sakė mama. Pasak jos, niekada nereikia klausti „kodėl taip nutiko man?“ ir pykti.

„Geriau tą energiją nukreipti į kitus dalykus, pavyzdžiui sveikimą“, – savo požiūriu pasidalino nukentėjusios mama.

Mamą papildė ir Pija. „Mano mama labai stipri. O man gyvenimas davė tą išbandymą, kad ir aš patikėčiau, jog esu stipri. Tai leido suprasti, kad neturėčiau taip dėl visko kompleksuoti. Anksčiau man dėl visko dažnai buvo gėda. O dabar aš tiesiog varau“, – sakė automobilio partrenkta paauglė.

Judviejų optimizmas, užsispyrimas ir nuolatinės kasdienės pastangos davė rezultatų – iš ligoninės bei reabilitacijų grįžusi Pija metus mokėsi namuose ir puikiais rezultatais baigė progimnaziją, tad tęsti mokslus ketino gimnazijoje. Deja, to padaryti gimtajame mieste ji negalėjo, nes neatsirado mokyklos tinkamos tam tikrų fizinių ir emocinių poreikių turinčiai Pijai. Tad visai Pijos šeimai teko persikelti į Vilnių. Iššūkių kyla, tačiau tai – tiek mama, tiek pati Pija – priima kaip natūralų dalyką.

Man gyvenimas davė tą išbandymą, kad patikėčiau, jog esu stipri.

123RF.com nuotr./Automobilis artėja prie pėsčiųjų perėjos
123RF.com nuotr./Automobilis artėja prie pėsčiųjų perėjos

Avarijos aplinkybes išnagrinėjo teismas

Eismo įvykis, per kurį buvo sunkiai sužeista paauglė, įvyko penktadienio vakarą, aktyvioje miesto gatvėje. Vairuotojas, kuris po nelaimės liko įvykio vietoje, savo kaltę pripažino iš dalies. Jo teigimu, per perėją ėjusios mergaitės nepastebėjo dėl akinusios saulės. Įvykio liudininkų netrūko – jų parodymai padėjo atkurti visas nelaimės detales. Įvykio aplinkybes išnagrinėjęs teismas avarijos kaltininku pripažino vairuotoją.

Pasikeitė požiūris į eismo dalyvius

Nuo avarijos praėjo jau daugiau nei dveji metai. Pija tikino, jog gatvėje jaučiasi pakankamai saugi. Tiesa, viena mažai kur eina. Kol kas jai reikalinga nuolatinė palyda. Tuo metu jos mama neslėpė po dukros nelaimės pajutusi daugiau baimių.

„Aš esu tokios natūros, kad praktiškai nieko nebijau. Tačiau po to įvykio viskas pasikeitė. Kai vairuoju pati, nėra taip baisu. Bet, jeigu sėdžiu šalia kito vairuotojo, man atsiradusi didelė baimė. Jeigu matau, kaip artėjama prie perėjos ir nepastebima pėsčiųjų, įsijungia noras pačiai stabdyti ir komentuoti. Anksčiau niekada nekomentuodavau, kaip žmonės vairuoja, dabar tai darau nuolat. Netgi į pėsčiąjį visai kitaip žiūriu. Ką pastebiu – kad pėstieji nesisaugoja. Labai dažnai kirsdami gatvę jie net nesustoja, nepasižiūri, ar atvažiuoja automobilis. Lygiai taip pat dviratininkai. Neretai per pėsčiųjų perėją žmonės eina, nors dega raudona šviesoforo spalva. Taip ir norisi paimti už rankos ir papurtyti. Nes atsitikus nelaimei tu gali didelių problemų sukelti ir sau, ir kitiems“, – sakė pašnekovė.

Ką pastebiu – kad pėstieji nesisaugoja. Labai dažnai kirsdami gatvę jie net nesustoja, nepasižiūri, ar atvažiuoja automobilis.

Kelių eismo taisykių reikalavimai vairuotojams ir pėstiesiems

Atmintinė vairuotojams:

  • Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį.

  • Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo taip pat sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

  • Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų.

  • Vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos, taip pat jeigu už jos yra kliūtis (grūstis ir panašiai), dėl kurios reikėtų sustabdyti transporto priemonę.

  • Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui.

  • Važiuodamas kryptimi, kurią rodo rodyklė, įjungta papildomoje sekcijoje kartu su geltonu arba raudonu signalu, vairuotojas privalo duoti kelią pėsčiajam.

  • Įvažiuodamas į kelią iš esančių šalia jo teritorijų, išvažiuodamas iš kelio į šalia jo esančias teritorijas, vairuotojas privalo praleisti pėsčiąjį, kurio judėjimo kryptį jis kerta.

  • Visur (net ir ne pėsčiųjų perėjoje) vairuotojas privalo praleisti neregį pėsčiąjį, signalizuojantį balta lazdele, arba neįgalųjį, važiuojantį per kelią neįgaliųjų vežimėliu.

Atmintinė pėstiesiems:

  • Į kitą važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų (taip pat požeminėmis ir esančiomis virš kelio) perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal šaligatvių arba kelkraščių liniją. Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų.

  • Įžengti į važiuojamąją dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu.

  • Pėstieji, prieš įžengdami į važiuojamąją dalį ir eidami ja, turi vengti bet kokių veiksmų (naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis ir panašiai), kurie atitrauktų jų dėmesį nuo aplinkos ir eismo situacijos kelyje stebėjimo ir trukdytų įsitikinti, kad eiti saugu.

  • Važiuojamojoje dalyje pėstieji neturi delsti ar stoviniuoti. Nespėjusieji pereiti važiuojamosios dalies turi stovėti saugumo salelėje arba ant paženklintos ar įsivaizduojamos linijos, skiriančios priešingų krypčių transporto srautus. Baigti eiti per važiuojamąją dalį galima tik įsitikinus, kad eiti saugu.


Brangink gyvybę. Saugok pėsčiuosius

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos.

Inicijuotas turinys
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Šiuolaikiškos studijos

Video

00:53
01:26
00:26

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas