Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Saugos diržai: klysta ir eiliniai vairuotojai, ir lenktynininkai

Kaip dažnai sėdę prie automobilio vairo patikrinate saugos diržą? Ar žinojote, kad netyčia persisukęs smūgio metu jis prilygsta virvei? Apie tai, kaip taisyklingai užsisegti saugos diržus papasakojo Lietuvos automobilių sporto federacijos (LASF) Techninių reikalavimų komiteto pirmininkas, Dakaro „Agrorodeo“ komandos mechanikas Egidijus Janavičius, atskleidęs ir automobilių sporte pasitaikančias pavojingas klaidas.
Automobilio saugos diržai
Automobilio saugos diržai / 123RF nuotr.

Kaip taisyklingai užsisegti saugos diržą?

E.Janavičiaus teigimu, naudojant standartiniuose automobiliuose įrengtus 3 taškų diržus klaidų, nors ir retai, tačiau pasitaiko. Viena iš jų – netaisyklinga sėdėsena.

„Reikėtų suprasti, kad kai vairuojama per daug atlenkus sėdynę, pusiau gulomis, tai saugos diržas neapkabina peties, o atsiduria po kaklu ir avarijos atveju gali rimtai sužeisti. Dar vis gajus stereotipas, kad lenktynininkai sportiniuose automobiliuose sėdi pusiau gulimoje padėtyje. Tai yra absoliuti netiesa (išskyrus formulės tipo sportinius automobilius), nes sportinės sėdynes suprojektuotos ir pagamintos taip, kad lenktynininko viršutinė kūno dalis išliktų vertikalioje padėtyje“, – paaiškino jis.

Organizatorių nuotr./Egidijus Janavičius
Organizatorių nuotr./Egidijus Janavičius

Pašnekovo teigimu, sėdynės nuslinkti per toli nuo šone esančio saugos diržo statramsčio nereikėtų. „Gal ir keista, – pastebėjo jis, – bet aukštesniems vairuotojams labiau tinka trijų durų automobiliai, nes juose kėbulo „B“ statramstis (prie kurio tvirtinasi saugos diržai) atitrauktas labiau į galą, nei penkių durų automobiliuose.“

Iki kelių centimetrų storio susiaurėjęs diržas prilygsta virvei.

„Dar vienas labai svarbus dalykas – patikrinti, kad diržas nebūtų persisukęs, nes pasekmės gali būti labai liūdnos. Iki kelių centimetrų storio susiaurėjęs diržas prilygsta virvei, kurios plotas kontaktiniame paviršiuje daug mažesnis, todėl sužalojimai būtų gerokai rimtesni. Pavyzdžiui, jeigu 1 kv. cm diržo tenka 100 kg jėga, tai plotui sumažėjus, kitaip tariant, diržui persisukus, ko gero galėtų siekti perpus daugiau – 200 kg/kv. cm. Tai reiškia, kad smūgio metu kūno audiniai plyštų kiaurai, tikėtini ir lūžiai. Taip pat gali būti, ką pastebime ir automobilių sporte, kad persisukęs diržas nutrūks“, – paaiškino E.Janavičius.

Pasak jo, prieš pradedant važiuoti reikėtų patikrinti, ar juosmeniui skirta diržo dalis yra pakankamai įtempta. „Sėdęs prie vairo, – patirtimi dalijosi pašnekovas, – aš ir pats tą diržo galą, esantį prie sagtelės, šiek tiek patempiu. Žinoma, šiuolaikiniuose automobiliuose tokios problemos nėra, nes juose įtaisyti pirotechniniai įtempikliai, kurie avarijos metu diržą dar šiek tiek timpteli.“

Tikėtina, kad dėl atsilaisvinusio diržo smūgio metu kūnas pro apatinę jo dalį išslys.

Svarbiausia, kaip išaiškino E.Janavičius, įsitikinti, kad saugos diržas nėra per daug laisvas, o tai, ypač aktualu šaltuoju metų laiku, kai dažnas įsisupa į storą striukę ar kailinius. Kodėl tai reikšminga? 15min pašnekovo teigimu, tikėtina, kad dėl atsilaisvinusio diržo smūgio metu kūnas pro apatinę jo dalį išslys. Pabandykite įsivaizduoti: „Susidūrimo metu priekinė automobilio dalis deformuojasi artėdama link jame sėdinčio, o pro diržo apačią išslydęs kūnas trenkiasi į prietaisų skydelį. Taigi, turime kojų traumas, o kūnui lenkiantis išauga ir stuburo pažeidimų tikimybė.“

Kalbant apie automobilių sportą, angliškai submarining effect vadinamas kūno išslydimas pro diržo apačią – gana tipiška problema. Kaip pasakojo automobilių saugumo žinovas, diržų gamintojai atrado kelis sprendimus. Visų pirma, tai sportinių automobilių diržų pečių srityje atsirado papildomi įsiuvai, kurie smūgio metu nuplyšta ir atsilaisvina, kad viršutinė kūno dalis galėtų šiek tiek pajudėti, o ne slystų žemyn. Taip pat apatinėje dalyje atsirado papildomi diržai, neleidžiantis kūnui išslysti.

Komandos nuotr./„Agrorodeo“ mechanikas Egidijus Janavičius
Komandos nuotr./„Agrorodeo“ mechanikas Egidijus Janavičius

Geriausia prevencija – švietimas

15min paklaustas, kokios prevencinės priemonės veikia geriausiai, E.Janavičius atsakė užtikrinai – švietimas: „Vienareikšmiškai veikia šiurpūs avarijų vaizdai ir supratimas, kas vyksta smūgio metu, paaiškinimas, kokias apkrovas kūnas patiria, kiek gali pasislinkti ir panašiai. Visa tai leidžia realiai suvokti, kodėl diržus būtina prisisegti.“

Pašnekovo teigimu, klaidų daroma ir automobilių sporte, todėl didelė dalis traumų patiriama būtent dėl netinkamai naudojamų saugos diržų.

Visuomenėje sklando įvairiausių mitų apie saugos diržus.

O ar kada nors teko matyti automobilio gale stovintį ir tarp priekinių sėdynių įsispraudusį vaiką? Tokių atvejų Lietuvos gatvėse vis dar pasitaiko. Pasak 15min kalbinto E.Janavičiaus, prieš gerą dešimtmetį rodyta socialinė reklama, kurioje vaizduojamas avarijos metu pro priekinį stiklą iškritęs vaikas – puikiai atspindi realybę. Žinoma, anot jo, visuomenėje sklando įvairiausių mitų apie saugos diržus. Galima išgirsti pasakojimų, kaip neprisisegęs ir iškritęs žmogus išgyveno, o likę – automobiliui užsidegus – žuvo. Vis dėlto, kaip pabrėžė LASF Techninių reikalavimų komiteto pirmininkas, tai tėra retos išimtys, todėl vadovautis reikėtų patikimesniais faktais, kurie rodo, kad vienintelis patikimas būdas išvengti sužalojimų ar dar blogiau – mirčių, yra saugos diržas.

„Stabdomas automobilis nuo 100 km/val. iki 0 km/val. sustoja nuvažiavęs apie 50 metrų. Tokio stabdymo metu jaučiame, kaip kūną veikia važiavimo kryptimi nukreipta jėga. Avarijos metu automobilis sustoja momentiškai, o diržų neprisisegę ekipažo nariai toliau juda važiavimo greičiu ir trenkiasi į vidines besideformuojančio kėbulo konstrukcijas jėga, neretai viršijančia 2 tonas“, – paaiškino jis.

VIDEO: Crash Test - Belted vs Unbelted Passengers

Transporto priemonių vairuotojams taip pat vertėtų žinoti, kad suaugę keleiviai turėtų patys pasirūpinti saugumu. Kiti eismo dalyviai turėtų prisiminti, kad saugos diržus būtina prisisegti ir keliaujant viešuoju transportu – paprastai apie tai įspėja autobusuose įrengti specialūs ženklai arba prieš kelionę praneša vairuotojas.

Dar keli E.Janavičiaus patarimai:

  • Pilnai įmynus pedalą, koja per kelį neturi visiškai išsitiesti. Tai sumažins kojų lūžių tikimybę avarijos metu.
  • Kuo vertikalesnė sėdynės atlošo padėtis, tuo mažesnė tikimybė, kad priekinio smūgio metu kūnas išslys pro apatinę saugos diržo dalį. Galinio smūgio atveju tokia sėdėsena ne tik neleis išsinerti iš saugos diržo, bet ir išlaikys galvos atramą taisyklingoje padėtyje ir apsaugos nuo kaklo traumų.
  • Juosmeninė diržo dalis privalo apjuosti dubenį. Užsisegus aukščiau – ties pilvu – didėja rizika, kad smūgio metu po diržu paniręs kūnas patirs apatinės stuburo dalies traumas.
  • Petinė diržo dalis turi eiti per viršutinę peties dalį ir krūtinę. Ypač svarbi tinkama sėdynės padėtis, bei sėdynės atlošo kampas.

Brangink gyvybę. Segėkite saugos diržus

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Reklama
„Daktare, man pašalino tulžies pūslę, tačiau aš nesijaučiu gerai...“
„TOPsport A lygos tribūna“: „Panevėžio“ krizė, karštosios kėdės ir prezidentas svečiuose
Reklama
Ekspertės: moterų investavimo rezultatai – geresni, ko reikėtų pasimokyti vyrams
Užsisakykite 15min naujienlaiškius