Dabar populiaru
Publikuota: 2017 lapkričio 7d. 20:02

Senjorai prie vairo: saugoti nuo visuomenės ar visuomenę?

Avarija Panevėžyje
Tomo Markelevičiaus nuotr. / Eismo įvykis. Asociatyvi nuotrauka

Kai kalbama apie vairuojančius senjorus, visuomenei stinga pakantumo – įsitikinę eismo ekspertai. Anot jų, kol Vakarų šalyse stengiamasi užtikrinti gyventojų mobilumą kiek įmanoma ilgiau, Lietuvoje norima atimti teisę vairuoti už mažiausias klaidas.

Aistringą komentarų audrą paskatino prieš kelias savaites Lietuvos policijos pareigūnų socialiniame tinkle „Facebook“ paviešintas vaizdo įrašas, kuriame – garbaus amžiaus vairuotojas, ilgą laiką važiuojantis su įjungtu posūkiu į kairę, tuomet persirikiavęs į dešinę eismo juostą ir čia pat – darantis posūkį kairėn. Toks elgesys lėmė, kad į senjoro vairuojamą automobilį įsirėžė autobusas, tačiau pagyvenęs vairuotojas teigė, kad į kairę suko iš antrosios eismo juostos.

Įsižiebusioje diskusijoje atsirado ne vienas siūlantis, kad galbūt garbaus amžiaus vairuotojus reikėtų paskatinti užsiklijuoti specialų, vyresnį vairuotoją atskirti eismo sraute leidžianti, ženklą. Tokiais, vadinamaisiais klevo lapais, užklijuotais ant automobilių, eismo dalyviai informuojami apie pradedančiuosius vairuotojus, trikampius su aukštakulniu bateliu jame kaip simbolį, jog prie vairo dailiosios lyties atstovė, naudoja dalis moterų.

Lipdukas leistų elgtis kitaip

Vitoldas Milius, saugaus eismo bei ekonomiško vairavimo ekspertas, UAB „Ecodriving LT“ atstovas, įsitikinęs, kad jei tik vyresnio amžiaus vairuotojai neįsižeistų, tokie ženklai, informuojantys apie senjorus kelyje, būtų pravartūs.

„Žinoma, tik tuo atveju, jeigu tai būtų skirta informacijai, o ne siekiant pažeminti, išskirti, – pabrėžė specialistas.

Lietuvoje įstatymais numatyta, jog 70-79 metų amžiaus vairuotojai sveikatą pasitikrinti privalo kas dvejus metus, 80 metų ir vyresni – kas vienerius.

V.Milius sakosi ne kartą kelyje buvo susidūręs su situacija, kai priešais važiavusio automobilio vairuotojo elgesio nesuprato ir negalėjo įvertinti tinkamai. Galiausiai priartėjus prie tokio „neaiškaus“ automobilio ir žvilgtelėjus į vairuotoją paaiškėdavo, kad prie vairo – senjoras.

„Tada supranti, kodėl tas vairuotojas elgiasi vienaip ar kitaip. Nes, kad ir ką kas besakytų, bėgant metams lėtėja reakcijos greitis, kitaip orientuojamasi aplinkoje ir pan. To neišvengs niekas, – akcentavo specialistas. – Lipdukas paprasčiausiai leistų kitiems eismo dalyviams atskirti vyresnius vairuotojus ir, nors ir netyčia, kelyje nesukelti streso. Pavyzdžiui man matant priešais automobilį, pavyzdžiui, pažymėtą „klevu“, norisi, kad tas vairuotojas jaustųsi saugus, tas pats būtų ir su senjorais.“

Tiesa, atsakymo, nuo kokio amžiaus vairuojančius reikėtų raginti užsiklijuoti specialius, senjorų automobilius žyminčius, ženklus, V.Milius sakosi neturįs. Anot jo, amžius amžiui nelygus, tad vienas vairuotojas būdamas 70-ies gali dar slalomo trasoje važiuoti, kitam vairuoti – jau sudėtinga.

Problema – ne vyresnio amžiaus vairuotojai

Saulius Šuminas, VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, pastebi, kad Lietuvoje įstatymais numatyta, jog 70-79 metų amžiaus vairuotojai sveikatą pasitikrinti privalo kas dvejus metus, 80 metų ir vyresni – kas vienerius.

„Visgi problema kitokia – net jeigu jie sveikatos nesitikrins taip, kaip numato įstatymas, jiems nieko nebus. Nėra kontrolės mechanizmo, įpareigojančio vairuotojus tikrintis sveikatą taip, kaip privaloma“, – pabrėžė S.Šuminas.

Visgi jo nuomone, toli gražu nėra taip, kad vyresni vairuotojai keliuose pasėja avarijų virtines. S.Šumino nuomone, labai dažnai vyresnio amžiaus vairuotojai racionaliai įvertina vairavimo poreikį ir važiuoja kur kas rečiau nei galėtų.

„Jei įvertintume, kiek santykinai kilometrų nuvažiuoja jauni vairuotojai, kiek senjorai, viskas atrodytų kitaip. Be to, Lietuvoje vyresnio amžiaus žmonės neretai gyvena skurdžiai, tad gerai, jei bent jau savaitgaliais iki sodo nuvažiuoja, – pastebėjo specialistas. – Senjorai dažnai pragmatiškai nusprendžia, ar verta važiuoti automobiliu, mat puikiai moka skaičiuoti ir taupyti. Žiemą dažnas nevažinėja automobiliu dar ir todėl, kad prasideda šildymo sezonas, tad visos lėšos skiriamos jam.“

R.Šuminas įsitikinęs, kad didžiausia problema yra ne vyresni vairuotojai, o visuomenės nepakantumas. Kalbėdamas jis lygina Lietuvą su Vakarų šalimis, kur, anot pašnekovo, kur kas labiau stengiamasi užtikrinti asmens mobilumą iki pat gilios jo senatvės.

„Pavyzdžiui, Olandijoje vairuoti leidžiama net turint įvairių negalių, ko Lietuvoje tikrai niekas neleistų. Prieš porą metų dėl galimybės vairuoti į oficialias institucijas kreipėsi net ir Olandijos demencija sergančių žmonių atstovai, prašydami leisti sergantiesiems vairuoti iki tol, kol tokie vairuotojai nedarys pažeidimų. Viskas daroma vien tam, kad žmogus kuo ilgiau būtų mobilus, o Lietuvoje atvirkščiai – vos kas ir teisė vairuoti atimama“, – kritikuoja specialistas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie Gazas