Pagrindinės priežastys, dėl kurių automagistralėje įvyksta skaudžios eismo nelaimės – viršijamas leistinas greitis ir saugaus atstumo nesilaikymas. Anksčiau vykdyto paprasto tyrimo metu nustatyta, kad didelė dalis vairuotojų yra linkę prisiklijuoti prie kito automobilio, taip sukeldami avarinę situaciją.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tyrimas automagistralėje: ar vairuotojai laikosi saugaus atstumo?
Neretas vairuotojas mėgsta ir kitokią „paskatinamąją“ priemonę – pernelyg priartėję prie kito automobilio mirksi ilgosiomis šviesomis, taip duodami paprastą žinią priekyje esančiam vairuotojui – traukis iš kelio.
Beveik visi saugaus eismo specialistai pasakytų, kad toks elgesys, kai piktybiškai nesilaikoma saugaus atstumo ir važiuojant dideliu greičiu baksnojama kitam automobiliui į nugarą, yra ypač žalingas veiksmas, kuris gali turėti skaudžių pasekmių. Žinoma, tokių pačių pasekmių gali turėti ir lėtesnis už kitus eismo dalyvius vairuotojas, įsitaisęs antroje eismo juostoje, tačiau šį kartą ne apie antraeilininkus.
Saugus greitis – 130 km/val.
Anksčiau įsitikinome – vairuotojai turi ypač žalingą įprotį prisiklijuoti prie kito automobilio, tačiau kaip dėl greičio? Neretas vairuotojas neslepia – važiuoti šiek tiek greičiau, nei leidžiama automagistralėje, ganėtinai dažnas reiškinys. Tačiau kaip yra iš tiesų?
Pravažiavus apie 300 kilometrų vienu labiausiai automobilių srauto užkištu Lietuvos keliu, paženklintu numeriu E85, galima konstatuoti – lietuviai yra greičio pernelyg neviršijantys vairuotojai.
Bandymas buvo atliktas labai paprastu principu: automobilio tempomatas nustatytas ties 130 km/val. riba (kelyje Vilnius–Kaunas 120 km/val.) ir važiuojant skaičiuota, kiek automobilių aplenkia, o kiek tenka aplenkti patiems.
Skaičiavimo logika paprasta: aplenkė – viršijo greitį, liko aplenktas – važiavo mažesniu, negu leidžiama, greičiu. Žinoma, svarbus faktas yra realus automobilio greitis. 130 km/val. žyma pagal automobilio spidometrą reiškia maždaug 124–126 km/val. realų greitį, tad galbūt ne visi aplenkę viršijo greitį?
Tad koks rezultatas? Maždaug pusė – viršijančių greitį ir pusė – važiuojančių lėčiau.
Žinoma, į šį skaičių neįtrauktos transporto priemonės, kurios negali važiuoti 130 km/val. greičiu. Tai yra autobusai, sunkvežimiai, vilkikai, automobiliai su priekabomis ir vairuojami 2 metų stažo neturinčių žmonių, taip pat specialiosios transporto priemonės, kurios magistralėje prazvimbia kur kas greičiau nei 130 km/val. greičiu, o duoti joms kelią privalu.
Vairuotojai skaičiuoja
Saugaus eismo specialistas ir vairavimo mokytojas Andrejus Savčenko teigia, kad tokie bandymo rezultatai jo pernelyg nenustebino:
„Pastaruoju metu pastebiu, kad automagistralėse pasitaiko vis mažiau greitį itin stipriai viršijančių vairuotojų. Galbūt žmonės pagaliau pradėjo skaičiuoti ir pradeda suprasti – greičio viršyti neapsimoka“, – teigia A.Savčenko.
Visgi didelio optimizmo A.Savčenko nerodė ir patarė ištirti vairuotojų elgesį sostinės gatvėse, neapsiribojant vien gerais rezultatais automagistralėje:
„Atlikit šį eksperimentą Vilniuje, spėju, jūs lenksite tik mokomuosius automobilius, o absoliuti dauguma vairuotojų lenks jus“, – teigia A.Savčenko.
15min žurnalistai jau seniau atliko būtent tokį eksperimentą, apie kokį kalba A.Savčenko. Labai tikėtina, kad eksperimento Vilniuje rezultatą atspėjo absoliuti dauguma šio straipsnio skaitytojų, tiesa? Apie tai, ar leistino greičio laikosi vilniečiai ir sostinės svečiai, galite paskaityti paspaudę čia.
