Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

V.Gailius siūlo dekriminalizuoti 1,5 promilės girtumą arba kriminalizuoti išsisukinėjimus

Rytinis policijos reidas Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Rytinis policijos reidas Vilniuje
Šaltinis: Lrt.lt
2
Skaitysiu vėliau
A A

Jeigu vairavimas neblaiviam, kai nustatomas 1,5 promilės girtumas, yra kriminalizuojamas, taip pat turėtų būti kriminalizuojamos ir kitos veikos, kurios kitu atveju leistų išsisukti nuo bausmės. Taip vertindamas naująją tvarką LRT RADIJUI sako Seimo narys Vitalijus Gailius. Kad įstatyme gausu spragų, kurios nesunkai leistų išsisukti nuo atsakomybės, sutinka ir Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas.

Įstatymas turės didelių pasekmių valstybės tarnautojams

Anot Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nario parlamentaro V.Gailiaus, baudžiamoji atsakomybė – kraštutinė priemonė, kuri turėtų būti taikoma tik tada, kai kitos priemonės jau išnaudotos. Parlamentaras pripažįsta, kad įstatyme netrūksta spragų.

„Spragos, kaip pastebėjote, paliktos, jų ne viena. Visų pirma, tai vengimas pasitikrinti blaivumą, o po to – pasišalinimas, pasipriešinimas pareigūnams ir visas spektras įvairių galimybių išsisukinėti nuo baudžiamosios atsakomybės“, – vardijo parlamentaras.

Jo teigimu, toks įstatymas turės didelių pasekmių ir valstybės tarnautojams, nes kriminalizavus vairavimą išgėrus, prasižengęs žmogus praranda nepriekaištingą reputaciją, įgyja teistumą, o dėl to valstybės tarnautojai gali netekti tarnybos.

„Aš esu linkęs nepalikti spragų ir, jeigu ši norma yra kriminalizuota, tai mes neturime palikti nekriminalizuotų galimybių, kaip išvengti baudžiamosios atsakomybės. Iš esmės atsirastų tokia ydinga situacija, kad baudžiamojon atsakomybėn būtų traukiami tik padarę didelę klaidą ir sąžiningai pripažinę, pasitikrinę blaivumą, bendradarbiavę su pareigūnais asmenys, o tie, kurie vengtų pareigūnų patikros, bėgtų nuo pareigūnų, būtų traukiami administracinėn atsakomybėn. Arba mes dekriminalizuojame 1,5 promilės girtumą, arba kriminalizuojame ir bandymus išvengti bausmės“, – siūlo V.Gailius.

Parlamentaras tvirtina užregistravęs Seimo antikorupcijos komisijos vardu naują projektą.

„Tikiuosi, svarstymo stadijoje Parlamentas apsispręs, ar palaikyti mūsų teiktą projektą, ar sugrįžti prie buvusios situacijos, kai šios veikos buvo vertinamos kaip administracinės teisės pažeidimai“, – sako V.Gailius.

Jis atkreipia dėmesį – jei vairavimas neblaiviam, kai girtumas siekia 1,5 promilės, bus kriminalizuotas, su šiuo įstatymu susijusių bylu skaičius siektų 3 tūkst. bylų per metus.

Nesutikus pasitikrinti girtumo gresia tik administracinė bausmė

Siekiant stabdyti norą vairuoti išgėrus, įteisintas siūlymas baudžiamojon atsakomybėn patraukti tuos asmenis, kurie vairuos apsvaigę nuo alkoholio ir jiems bus nustatytas didesnis kaip 1,5 promilės girtumas.

Pasak Policijos departamento vyriausiojo patarėjo D.Urbono, kalbant apie veiklos kvalifikavimą, baudžiamoji atsakomybė kils visais atvejais, o lengvinančios aplinkybės numatytos Baudžiamajame kodekse. Bet, departamento atstovo žodžiais, tai yra bausmės individualizavimo klausimas, o ne veikos vertinimo.

„Sustabdyto automobilio vairuotojas bus tikrinamas alkotesteriu. Kai alkotesteris parodys daugiau kaip 1,5 promilės, žmogus bus privalomai pristatomas į medicinos priežiūros įstaigą ir ten bus tiriamas kraujas. Kraujas bus tikrinimas teismo medicinos tarnyboje. Gavus rezultatus, visa medžiaga bus perduodama teismui“, – aiškina D.Urbonas.

Jei asmuo nesutiks tikrintis alkotesteriu, pasak pašnekovo, numatyta administracinė atsakomybė už vengimą pasitikrinti blaivumą.

Paklaustas, kad galbūt geriau atsisakyti tikrintis blaivumą alkotesteriu, nes taip bus galima išvengti baudžiamosios atsakomybės, D.Urbonas sutinka, kad administracinė atsakomybė švelnesnė nei baudžiamoji, nes pastaroji atsakomybė užtraukia teistumą.

„Bet sankcijos už vengimą pasitikrinti blaivumą taip pat gana griežtos ir pasekmės panašios. [...] Norėčiau priminti, kad Antikorupcijos komisija yra registravusi Baudžiamojo kodekso pataisas, numatančias, kad ir už vengimą pasitikrinti blaivumą kiltų baudžiamoji atsakomybė“, – pabrėžia departamento atstovas.

Priemonių veiksmingumu abejoja

Advokatų bendrijos „Zeta Law“ advokatas Andriejus Melkovas patvirtina, kad dabar, nustačius 1,5 promilės, atsiras pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, taikyti visas įstatymu nustatytas baudžiamojo proceso poveikio priemones: laikinąjį sulaikymą, kardomųjų priemonių paskyrimą, t. y. vyks bendras procesas.

„Ar tikrai tokiais atvejais baudžiamoji atsakomybė pasiekia pagrindinius tikslus, kurių siekia įstatymų leidėjas? Galiojantis naujas kodeksas numato, kad už atsisakymą tikrintis blaivumą numatyta administracinė atsakomybė, kuri vairuotojams užtraukia baudą nuo 1 000 iki 2 000 eurų, galimas teisių atėmimas nuo vienų iki ketverių metų. Nors įregistruotas projektas, kad tai būtų prilyginta nusikalstamai veikai, bet, kaip rodo praktika, tokios bylos gana aiškios ir, tikėtina, bus gana greitai perduotos į teismą, išnagrinėtos greitesne tvarka arba prokurorai skirs baudą – baudos dydis siekia 6–12 MGL (200–400 eurų)“, – kalba teisininkas.

Anot jo, priimdamas bausmę, teismas gali skirti ir baudžiamojo poveikio priemones, pavyzdžiui, teisės vairuoti atėmimą – 1–3 metai pirmą kartą. „Šiandien administracinio prasižengimų kodekso bausmė yra griežtesnė, išskyrus teistumą, kuris susijęs ir su tam tikromis pasekmėmis, pavyzdžiui, nepriekaištingos reputacijos praradimu ir pan.“, – primena A.Melkovas.

Padaugės žmonių, kurie turės teistumą, be to, mes apskritai linkę daug ką kriminalizuoti, – A.Melkovas.

Paklaustas, kaip reikėtų vertinti Baudžiamojo kodekso nuostatas, kad baudžiamoji atsakomybė bus taikoma už 1,5 promilės girtumą, advokatas sako manantis, kad tai nėra labai gerai, nes padaugės žmonių, kurie turės teistumą, be to, mes apskritai linkę daug ką kriminalizuoti.

Ar tokios priemonės bus veiksmingos, A.Melkovo manymu, sunku pasakyti: „2003 m. buvo kriminalizuota veika, kai asmuo pakartotinai neblaivus vairuoja transporto priemonę. Jam tada irgi grėsė baudžiamoji atsakomybė. Ši įstatymo nuostata galiojo neilgai, apie 2–3 metus.“

Taigi, svarsto teisininkas, tokia bausmė galėtų būti kaip kraštutinė priemonė, tai pabrėžia ir Konstitucinis, ir Aukščiausiasis teismas.

„Ar tikrai reikėjo šiuo atveju kriminalizuoti? Manau, tai svarstytina. Galbūt buvo galima už pakartotinį vairavimą neblaiviam, nustačius 1,5 promilės, bet, mūsų nuomone, nevertėjo kriminalizuoti šios veikos, nes procesas gana naujas, griežtas. Gal šiomis priemonėmis būtų pavykę pasiekti įstatymais siekiamų tikslų“, – mano A.Melkovas.

Lrt.lt
Komentarai: 2
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie Gazas