Dabar populiaru
Publikuota: 2020 sausio 15d. 14:55

Žiema – pavojingas metas pėstiesiems: policija siūlo net pakeisti spintos turinį

Žiema Vilniuje
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Pėstieji žiemą/ Asociatyvi nuotr.

Žiemą, sutrumpėjus šviesiajam paros metui, fiksuojama daugiau tragiškų eismo įvykių, kurių metu nukenčia pėstieji. Šis gruodis bei sausis – dar klastingesnis, nes šalikelių nedengia sniego sluoksnis, išryškinantis lietuviams įprastą tamsią aprangą. Pasak Kauno kelių policijos valdybos vado Viginto Lukošiaus, eismo saugumą pagerintų ir spintos peržiūra – laikas pradėti rengtis šviesiau ir ryškiau.

2019 metais, Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, įvyko 846 transporto priemonių užvažiavimai ant pėsčiųjų (pėsčiųjų perėjose tai nutiko 398-iais atvejais), 282 (arba 33,3 proc.) iš šių įvykių fiksuoti tamsiuoju paros metu. Eismo įvykiuose žuvo 58 pėstieji, tarp jų – 2 nepilnamečiai. Kiek daugiau nei pusė žūčių pėsčiuosius ištiko sutemus. Pėsčiųjų perėjose žuvo 12 pėsčiųjų, 7 iš jų – tamsiuoju paros metu.

2020-ieji taip pat prasidėjo pražūtingais įvykiais keliuose. Vien per vieną metų sandūros savaitę šalies keliuose įvyko 55 eismo įvykiai, kuriuose nukentėjo žmonės. Jų metu žuvo 4 eismo dalyviai, visi jie – pėstieji.

2019 metais eismo įvykiuose žuvo 58 pėstieji.

Pagrindinės eismo įvykių priežastys – Kelių eismo taisyklių nepaisymas.

Be atšvaito – 8 kartus rizikingiau

Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, 2018 m. daugiausia pėsčiųjų žuvo būtent sausį, o eismo įvykių, kurių metu pėstieji nukentėjo, daugiausia užfiksuota gruodį. Tamsiuoju paros metu didžiausią įtaką eismo saugumui keliuose turi matomumas, kai vairuotojui pastebėti pėsčiąjį – labai sunku. Pasak Lietuvos kelių policijos tarnybos, neapšviestu keliu be atšvaito einantis pėsčiasis rizikuoja gyvybe 8 kartus dažniau.

Kaip užtikrinti matomumą? Segėti atšvaitą, dėvėti šviesą atspindinčią ryškiaspalvę liemenę. Su atšvaitu pėsčiasis pastebimas iš 3 kartus didesnio atstumo (be atšvaito matomas tik 30–50 metrų atstumu, važiuojant su įjungtomis tolimosiomis šviesomis – 100 metrų atstumu), taip vairuotojas spėja sureaguoti ir išvengti susidūrimo.

„Taip, žiemos periodas yra pavojingesnis. Pats kaip vairuotojas žinau, kad sunku pastebėti pėsčiąjį, jei jis eina tamsiai apsirengęs ir neturi šviesą atspindinčio elemento“ – įsitikinęs Kauno kelių policijos valdybos viršininkas V.Lukošius.

Su atšvaitu pėsčiasis pastebimas iš 3 kartus didesnio atstumo.

Atkreipė jis dėmesį ir į savotišką lietuvių konservatyvumą drabužių atžvilgiu: tik žiema – taip ir apranga tamsesnė. Tą, anot pareigūno, yra pastebėję ir užsieniečiai, besilankantys mūsų šalyje.

„Žmogui, žinoma, neįsakysi, ką rengtis, bet dėl savo saugumo įpročius tamsiu paros metu, manau, būtų galima pakeisti. Juk yra striukių, kurios turi šviesą atspindinčias juostas. Ar šiaip yra šviesesnės spalvos – iškart geresnis matomumas. Juk be striukės neišeisi žiemą. O štai atšvaitus ar liemenes dažnai žmonės pamiršta namuose. Galvoja, kaip nepamiršti mobilaus telefono, užsukti dujų čiaupą, užrakinti duris. Apie atšvaitus minčių nebelieka“, – teigė pašnekovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vigintas Lukošius
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Vigintas Lukošius

Negelbsti nei modernios saugos priemonės

Pasak V.Lukošiaus, greičiau pamatydamas kliūtį, vairuotojas greičiau gali priimti ir sprendimą. Ne visuomet ir tinkamas automobilio greitis išgelbėja. Štai V.Lukošius prisiminė atvejį, kai Kauno LEZ teritorijoje transporto priemonė, aprūpinta visais naujausiais saugumo įrenginiais – pats automobilis stoja „pajutęs“ kliūtį priekyje, vis vien partrenkė pėsčiąją. Ji tiesiog iššoko į kelią prieš pat mašiną. Tad net saugos sistemos nesureaguoja, jei kliūtis pamatoma paskutinę akimirką.

„Neišgelbės tavęs niekas, jei tu pats nebūsi drausmingas ir atsargus“, – reziumavo pareigūnas.

Savotiškas pėsčiųjų ir vairuotojų karas

Atsakydamas į klausimą, vairuotojai ar pėstieji dažniau būna kalti dėl eismo įvykių, kuriuose nukenčia žmonės, V.Lukošius nemetė kaltės vienos pusės atžvilgiu. Nors įvykiai pėsčiųjų perėjose dažniausiai būna sąlygoti vairuotojo neapdairumo, tačiau kai užmiesčio kelyje pervažiuojamas ant kelio gulintis ar kelyje stovintis tamsiai apsirengęs asmuo, kaltinti vairuotoją būna sunku.

„Svarbu, kurioje barikadų pusėje esi. Jei einu, atrodo, kad vairuotojai ne taip elgiasi. Įsėdu važiuoti, pėstieji jau ne taip elgiasi. Jei vairuotojas nesustojo laiku, o pėsčiasis neiššoko į gatvę prieš pat mašiną, suprantama, kas nebuvo apdairus. Bet noriu perspėti ir pėsčiuosius: net jei perėja ir gerai apšviesta, nepraraskime budrumo. Negalime nuspėti kitų eismo dalyvių elgsenos kelyje.

Įvykus eismo įvykiui, visi ieško pasiteisinimo ir kaltų. Apie tai, kad galėjo pasielgti pats kitaip – negalvoja. Visi žiūri tik, kaip išvengti atsakomybės. Būna, kad sako „daugiau tai tikrai taip nesielgsiu“. Čia tas pats, kai apvagia namus, tuomet signalizaciją vedasi. Galvokime prieš, būkime budrūs“, – patarinėjo V.Lukošius.

Tapti pavyzdžiu vaikams

Pėsčiųjų elgsenos taisyklių būtina mokytis nuo pat mažų dienų. Čia pavyzdį pirmiausia turėtų rodyti tėvai, sutemus į gatvę su atžalomis eidami tik prisisegę atšvaitus. Tačiau ne kartą tenka matyti atvejų, kai suaugusieji, rodydami prastą pavyzdį, su vaikais gatvę kerta net ir degant raudonam šviesoforo signalui – užtenka apsidairyti. Tačiau vaiką tai skatina ir ne tokiose saugiose sankryžose, būnant vienumoje, pradėti taip elgtis.

„Teko pačiam susidurti, kai vykdėme priemonę Šiaurės prospekte. Ten pėsčiuosius pykdo tai, kad ilgai neužsidega žalias šviesoforo signalas. Vienas vyras perėjo gatvę iki pusės, sustojo saugumo salelėje ir likusią dalį kirto bėgomis, degant jau raudonam šviesoforo signalui. Ir jis net niekur neskubėjo, kad taip rizikuotų. Koja už kojos vėliau ėjo ramiai. Aš jį sustabdžiau. Paklausiau, ar spalvų nepažįsta, gal šiaip gyvent nusibodo. Susilaukiau replikų, kad tinku į tėvus. Pasiūliau pagailėti vaikų, kuriems rodo nekokį pavyzdį, lenda po ratais. Atkirto, kad jo vaikai užsieny.

Būna, kad moteris su vaikais laukia, o koks suaugęs palei nosį „per raudoną“ nueina. Vaikai lieka nesupratę, žvalgosi į mamą, kodėl jie neina, juk dėdė nukeliavo. Jei negalvojame apie save, pagalvokime apie kitus. Viešajame eisme tu nesi privatus asmuo – esi priklausomas nuo kitų ir kiti nuo tavęs priklauso“, – patikino V.Lukošius.

V.Bachmetjevas: „Baikime kaltinti aukas“

Lietuvos pėsčiųjų asociacijos steigėjas Viktoras Bachmetjevas turi kiek kitokią nuomonę. Pasak jo, reikėtų nustoti kaltinti eismo įvykių aukas – pėsčiuosius.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Bachmetjevas
Luko Balandžio / 15min nuotr./Viktoras Bachmetjevas

„Pirmiausiai auklėti reikia tuos, kurie žudo – neatidžiai vairuojančius vairuotojus. Jei išvažiuoji į gatvę, tu turi įsitikinti, kad saugiai vairuoji.

Ne pėsčiasis yra pavojingas, tu, vairuotojau, esi pavojingas.

Pėstieji dažniausiai žūsta nereguliuojamose pėsčiųjų perėjose ir dėl to kalti vairuotojai. Jei nesugebi sustabdyti laiku, nevažiuok iš kiemo. Ne pėsčiasis yra pavojingas, tu, vairuotojau, esi pavojingas. Tavo rankose žalojantis įrankis. Absoliučia dauguma atvejų dėl eismo įvykių yra kalti vairuotojai, – tikino V.Bachmetjevas.

Pasak jo, kalti dėl nelaimių ne tik vairuotojai, bet ir nepritaikyta infrastruktūra – kliūčių ruožais tapę pėsčiųjų takai, per plačios gatvių juostos, dėl kurių patogu automobilių valdytojams viršyti greitį.

Policijos priminimas pėstiesiems:

  • tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui, esame matomi, jei nešamės šviečiantį žibintą, prožektorių, vilkime ryškiaspalvę liemenę su šviesą atspindinčiais elementais arba kitiems eismo dalyviams matomoje vietoje prie drabužių (rankinės) esame prisisegę atšvaitą (-us). Pagal galimybes, dėvime šviesius (ryškius) viršutinius drabužius;
  • įžengti į važiuojamąją kelio dalį galime tik po to, kai įvertiname atstumą iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikiname, kad tai saugu;
  • prieš įžengdami į pėsčiųjų perėją įsitikiname, kad vairuotojas mane (mus) pastebėjo ir stabdo transporto priemonę;
  • eidami per važiuojamąją kelio dalį dėmesį sutelkiame į aplinkos ir eismo situacijos stebėjimą (o ne į skambutį ar gautą žinutę mobiliajame telefone, muziką ausinukuose);
  • jei eismas reguliuojamas, vadovaujamės šviesoforais su pėsčiųjų simboliu, o kai jų nėra, – transporto šviesoforų signalais;
  • jeigu einame kelkraščiu, važiuojamosios kelio dalies pakraščiu – tik prieš transporto priemonių važiavimo kryptį.

Brankinkime gyvybę. Saugokime pėsčiuosius

Skiltis Saugukelyje.lt rengiama kartu su Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Inicijuotas turinys
Komentarai: 2

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Praktiški patarimai

Skanumėlis

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie Gazas