Atgal prie ištakų su „Peugeot 208 GTI“

Tradicinis „karštas“ hečbekas

Galingas variklis, „aštrus“ vairas, lengvas svoris ir sportiška pakaba – tokio automobilio „Peugeot“ savo gamoje neturėjo jau daugelį metų. Puikiai prisitaikantis prie vairuotojo poreikių, galintis būti ir labai greitas lenktynių trasoje ir tuo pat metu puikiai tarnaujantis kaip miesto automobilis – toks turi būti tikras GTI. Juk nuo to viskas ir prasidėjo – nei pirmos kartos „Golf GTI“, nei legendinis „Peugeot 205 GTI“ iš išorės neatrodė agresyvūs ir sportiniai. Pati šių automobilių idėja buvo lengvai pabėgti nuo storų snobų vairuojamų sunkių, bet galingų „Mercedesų“. Tik vėlesnių kartų automobiliai apaugo lašiniais – tapo sunkūs ir atrodė iššaukiančiai.

Gamintojo nuotr./„Peugeot 208 GTI“

Laimei, naujasis 208 GTI ne toks. Iš tolo net nepasakytum, kad tai automobilis, po kurio variklio dangčiu slepiasi turbininis 1,6 l variklis, pasiekiantis daugiau kaip 200 AG. Tiesiog triduris miesto automobiliukas. Tačiau kalnuose net AMG, RS ar M raidėmis pasidabinusiems galingiems sedanams teks išlieti nemažai prakaito, jeigu norės šį mažylį pasivyti. Ir, beje, pasiseks toli gražu ne visiems.

Ko gero neįmanoma apie šį automobilį kalbėti, nepaminint pagrindinio konkurento „Renault Clio Sport“. Net šių automobilių debiutas Europoje beveik sutapo. Tačiau „Clio“ kitoks – jo agresija spinduliuoja per kilometrą.

Neįmanoma išvengti naujojo „Peugeot“ modelio palyginimo ir su savo pirmtaku – legendiniu 205 GTI. Deja, anie laikai negrįš niekada. Vairas be stiprintuvo ir itin lengvas svoris – dabartiniai saugumo reikalavimai su visomis ABS, ESP ir kitomis sistemomis bei begale saugos oro „patalynės“ visuose kampuose bei taršos reikalavimai neleidžia pagaminti tikrai lengvo greito sportinio mažylio. Palyginti galima nebent vieninteliu atžvilgiu – kokio dydžio šypseną vairuotojui suteikia automobilio valdymas. Ir žinot ką, naujas prancūziškasis GTI šiuo atžvilgiu labai geras. Tuo padėjo įsitikinti itin drąsūs testo organizatoriai ir legendinis ralio lenktynininkas Gilles Panizzi.

Prancūzai pasielgė išties prancūziškai – uždarė trijų km ilgio kalnų keliuko atkarpą – atseit, pasijuskite lyg ralio greičio ruože: iš vienos pusės mišku apaugusi bedugnė, iš kitos – uola – ir visiškai tuščias kelias. Stebėtina drąsa, turint omenyje, kad susirinko žurnalistai iš visos Europos, tarp kurių yra labai jau daug nutrūktgalvių.

Gamintojo nuotr./„Peugeot 208 GTI“

Mūsų grupė buvo viena paskutinių, todėl buvome perspėti: „iki jūsų jau įvyko penkios avarijos, tad būkit atsargūs“.

Štai tada, kai žinai, kad iš priekio neatvažiuos joks pensininkas su sena „Panda“ ant mano ir kolegos Vitoldo veidų ir atsirado plačios šypsenos – 208 GTI gali padovanoti tonas malonumo. Jis valdomas neįtikėtinai ir idealiai klauso vairuotojo komandų. „GTI tikrai grįžo” – ištariau išsišiepęs iki ausų po eilinio trečia pavara ir cypiančiomis padangomis įveikto posūkio. „Mhm“ – teištarė abiem rankomis į sėdynę įsikibęs kolega.

Kiek vėliau jau abu įsikibę į kur įmanoma supratom, kaip iš tikrųjų reikia valdyti šį automobilį, kai mus tuo pat keliu pavežė Gilles. Ten, kur mes stabdėm, jis spaudė akseleratorių ir automobilis slydo visus tris kilometrus. Ne veltui šis žmogus daug pergalių pasiekė ralio trasose iš pradžių su „Peugeot 206 Kit car”, o vėliau ir su “Peugeot 206 WRC“ gamyklinės komandos sudėtyje.

Netikėta pažintis su legenda

„Kūdas“, mažas ir visada besišypsantis prancūzas prisipažino, kad pati saldžiausia pergalė buvo ta, kuri atnešė ir daugiausia skausmo. Tada, kai Panizzi laimėjo San Remo ralį, valdydamas automobilį tik kaire ranka, nes susilaužė dešinės rankos raktikaulį. „Mano brolis, kuris važiavo šturmanu, padėjo posūkiuose traukti rankinį stabdį. Finišavau kęsdamas nežmonišką skausmą, prisirijęs vaistų. Tada sugebėjom laimėti, bet tai buvo mano galimybių riba. Tikrai važiavom ant ribos, kartais ją ir peržengdami,“ – pasakoja Panizzi, pakeldamas marškinėlius ir parodydamas kreivai suaugusį kaulą ant peties. „Dabar taip nedaryčiau“ – prideda.

Gamintojo nuotr./„Peugeot 208 GTI“

Paklaustas apie geriausią visų laikų ralio automobilį, kiek netikėtai pripažino, kad tai buvo priekiniais ratais varomas “206 Kit car“. „Jis neįtikėtinas, ant asfalto valdomas kaip formulė. Nebuvo greitesnio automobilio, jeigu sausa, asfaltiniuose raliuose lenkdavau net WRC klasės automobilius,“ – pasakoja Gilles.

Paklaustas koks ralis jam pats įdomiausias, žinoma, pamini San Remo bei Monte Karlo. „Dabar mes irgi važiojam Monte Karlo ralio greičio ruožo dalimi“ – sako Gilles, - „labai gerai jį atsimenu, esu važiavęs čia daug kartų“.

Prancūzas aktyviai nebesportuoja jau nemažai metų. „Nenoriu būti viduryje. Jeigu važiuoti, tai tik už gamyklinę komandą, o tokių dabar beliko tik dvi. Gauti jose vietą nėra jokių šansų“ – su neslepiamu kartėliu ištaria jis. Dabar Panizzi padeda „Peugeot“ koncernui ruošti lenktyninius automobilius, testuoja, padeda reguliuoti, parinkti tinkamus komponentus. „Dabar lenktyniauja tik dviračiu“ – nusišypso atsisveikindamas. Pas jį į automobilį sėda kiti kolegos, o mes leidžiamės į kelionę jau atvirais eismui keliais ir pagal kelių eismo taisykles.

Neagresyvus, bet sportiškas

GTI nuo paprasto tridurio 208 hečbeko skiriasi nedaug, tačiau atidžiau įsižiūrėjus supranti, kad automobilis nepaprastas. Legendinį 205 primena ant galinio statramsčio priklijuotas GTI logotipas. O štai raudonai dažytų stabdžių apkabų senukas neturėjo. Kaip ir chromu padabintų galinio vaido veidrodėlių. Gale – dvigubas išmetimo vamzdis. Skirtumai nuo paprasto 208 nedideli, bet pakankami, kad suprantantis palydėtų šį automobilį žvilgsniu, o snobas „Mercedese“ nekreiptų dėmesio ir vėliau pasigailėtų.

GTI viduje sėdite centimetru žemiau nei paprastame modelyje, o jus apglėbia sportiškos sėdynės. Nedidukas vairas tokio paties diametro kaip ir visuose 208 modeliuose, tik čia jis apsiūtas oda ir per vidurį papuoštas raudonu intarpu. Tiesą sakant, šiame automobilyje jis labiau „į temą“, nei paprastuose modeliuose. Deja, mano sėdėsena nei ten nei čia neleidžia matyti dalies prietaisų skydelio rodmenų. Vis dar manau, kad idėja matyti prietaisus virš vairo – ydinga.

Gamintojo nuotr./„Peugeot 208 GTI“

Juoda spalva su raudonais intarpais ir chromo detalėmis dominuoja salone. Įdomiai sugalvotos rankenos duryse – jos ne vientisos spalvos, o pereinančios iš raudonos į juodą. Gražiai atrodo raudonai apvestas prietaisų skydelis, kuris užsidega atidarius dureles, tarsi pasisveikintų.

Tik durelių viršus, padengtas akmenine plastmase šioje harmonijoje nuvilia atviru pigumu. Visa kita – verta pagyrimo.

Kelyje – beveik etalonas

Užvestas variklis veikia beveik nepastebimai. Pakanka spustelėti akseleratoriaus pedalą ir pasigirsta tylus žemas urzgimas – prancūzai ypač didžiuojasi variklio garsu ir sako praleidę daug laiko jį kurdami, kad išgautų sodrų sportišką burzgimą. Išgauti gerą turbininio 1,6 l darbinio tūrio variklio garsą nėra lengva užduotis. Su tuo nesusidoroję “Ford” inžinieriai, kurdami „Fiesta ST“ spjovė į viską ir per garso sistemos kolonėles paleido “solidų” garsą. Taip pat pasielgė ir “Renault” – per “Clio Sport” kolonėles, užsisakius specialią programėlę, galima paleisti kad ir GT-R arba net erdvėlaivio garsą. Nesąmonė, bet kai tingi dirbti – padeda.

Tuo tarpu „Peugeot“ mažylio variklio garsas sąžiningas. Tiesa, veikiant žemais apsisukimais jis galėtų skambėti solidžiau, bet kuo greičiau važiuoji, tuo geriau jis skamba. Nors, „Mini Cooper S“ skamba dramatiškiau (šie varikliai yra praktiškai identiški).

Gamintojo nuotr./„Peugeot 208 GTI“

Elkitės su šiuo automobiliu agresyviau, neleiskite variklio sūkiams nukristi pernelyg žemai, išvažiuojant iš posūkių šiek tiek anksčiau spauskite akseleratorių ir GTI taps tikra kulka, bet tuo pačiu valdyti jį bus lengva ir paprasta. Pavaros perjungiamos tiksliai ir beveik be priekaištų – tai labai neįprasta šiuolaikiniams „Peugeot“ modeliams.

GTI pakaba, palyginus su paprastu 208, buvo iš pagrindų perkratyta – priekyje ratai stovi centimetru, o gale – net dviem plačiau. Pati konstrukcija nepakitusi (priekyje – „MacPherson“, gale – daugiasvirtė pakaba), tačiau amortizatoriai kietesni, stabilizatoriai – didesnio diametro. Vairas sukasi sunkiau, sportiškiau.

GTI sveria 1160 kg. Žinoma, tai toli gražu nėra tie nepilni 900 kg, kuriuos vežiojosi su savimi legendinis 205 GTI, bet net 165 kg mažiau už ankstesnį 207 RC modelį. Beje, 208 GTI yra lengvesnis už „Clio Sport“ beveik pusšimčiu kilogramų.

Lengva konstrukcija turi neabejotinų pliusų, kai kalbama ne tik apie degalų ekonomiją, tačiau ir apie sportiškumą – automobilis tarsi varliukas šokinėja nuo vieno posūkio prie kito – jam tai vienas malonumas. Vairuotojui – juo labiau. Jis tarsi prisiklijavęs posūkiuose, o išprovokuoti slysti ar kad suveiktų ESP reiks labai pasistengti. Žinoma, tam padeda ir puikios sportiškos padangos.

Gamintojo nuotr./„Peugeot 208 GTI“

Taigi, sunku šiam mažyliui rasti didesnių priekaištų. Prancūzai šįkart rodos perspjovė patys save – automobilis labai sportiškas ir greitas, tačiau vardan to nebuvo paaukotas komfortas – tai vis dar puiki susisiekimo priemonė kasdieniam važinėjimui.

Techniniai „Peugeot 208 GTI” duomenys

Darbinis tūris: 1598 kub. cm

Maksimali galia: 200 AG esant 5800 aps/min

Maksimaus sukimo momentas: 275 Nm esant 1700 aps/min

Ratai: 205/45 R17

Maksimalus greitis: 230 km/h

Įsibėgėjimas: nuo 0 iki 100 km/h per 6,8 sek

Degalų suvartojimas: mieste/užmiestyje/vidutiniškai 8,2/4,7/5,9 l/100 km (testo metu – 9,7 l/100 km)

Degalų bako talpa: 50 l

Matmenys: ilgis/plotis/aukštis 3962/1829/1460 mm