2 už 1 kainą. Vieną prenumeratą perkate, antrą dovanojate!
Prenumeruoti

Kelionė laiku į Kauną ir Lietuvą prieš 100 metų: kokia buvo 1922 m. vasara?

Tęsiame portalo 15min skaitytojų pažintį su tarpukario Lietuva. Kauno miesto muziejuje jau ne vienus metus veikiantis projektas „Prieš 100 metų“ skatina laiko mašina nusikelti šimtmečiu atgal ir palyginti, koks tada buvo Kauno, laikinosios sostinės, ir visos Lietuvos gyvenimas.
Kauno miesto panorama nuo Soboro iki santakos
Kauno miesto panorama nuo Soboro iki santakos / Kauno miesto muziejaus fondų nuotr.

Kas dedasi Marse

Šių metų liepą buvo pristatytos pirmosios nuotraukos, padarytos Jameso Webbo kosminiu teleskopu, kuris kol kas yra pajėgiausia kada nors į orbitą iškelta astronominė observatorija. Teleskopu buvo padarytos vienos giliausių kosmoso nuotraukų iki šiol.

Prieš 100 metų taip pat visų akys buvo nukreiptos į dangų. Kaip buvo rašoma „Trimite“: „Šių metų birželio 18 dieną Marsas, darydamas savo amžiną ratą aplink Saulę, labiausiai prisiartinsiąs prie Žemės. Žvaigždžių tyrinėtojai astronomai ruošias pasinaudoti šita proga, kad arčiau pažinus Marsą. Viso pasaulio garsiausieji astronomai tai dienai mobilizuoja visas mokslo pajėgas, stipriausius teleskopus, per kuriuos žiūrės į Marsą.“

To meto mokslininkai tikėjosi, kad pagaliau bus galima išsiaiškinti, ar Marsas yra apgyventa planeta, ar ne. Na, bet gyvybės paieškos kosmose vyksta iki šių dienų. Belieka laukti, kokias kosmoso paslaptis mums atskleis jau minėtas Jameso Webbo teleskopas.

Kauno miesto muziejaus fondų pav. /Astronomijos observatorija Vilniuje. 1882 m. Reprodukcijos autorius Stanislovas Lukošius. 1973 m.
Kauno miesto muziejaus fondų pav. /Astronomijos observatorija Vilniuje. 1882 m. Reprodukcijos autorius Stanislovas Lukošius. 1973 m.

Žydų pogromai Vilniuje

1922 m. vasarą Vilniuje tvyrojo įtampa. Birželio ir liepos mėnesiais vyko pogromai, nukreipti prieš vietos žydus. Jų metu nevaldoma minia niokojo žydų parduotuves ir jiems priklausiusį turtą.

Būta ir daugiau nutikimų. „Lietuva“ rašė: „Pastaruoju laiku čia dažnai atsitinka užpuolimų ant žydų. Taip, liepos mėn. 5 d. dvi senutės-žydės ėjo į žydų ligoninę. Jom esant netoli ligoninės, staiga išbėgo kažkokia moteriškė lenkė ir visa jėga metė didelį akmenį ligonei senutei į veidą.“

Per pogromus žuvo net keletas žmonių. Tikėtina, kad šie neramumai galbūt įsiplieskė dėl to, kad Jaksui Chamiecui vietos valdžia neleido kelti mitingo prieš žydus.

Stebėtina, kad išpuoliuose prieš žydus dalyvavo ir Lenkijos kariuomenės kareiviai. Vietinė lenkų spauda ir inteligentija gėdijosi šių įvykių: „Koks baisus kultūros nuosmukis, koks baisus psichikos ir moralės nuosmukis.“

Sėkmingai išbandytas pirmasis lietuviškos konstrukcijos lėktuvas

1922 m. liepą spaudoje pasirodė žinutė: „Liepos 12 d. š. m. Linksmadvario aerodrome išmėgintas ore pirmas Lietuvoje padirbtas aeroplanas, konstrukcijos karo lakūno ltn. Dobkevičiaus.“

Čia kalbama apie Lietuvos karo lakūno, aviacijos inžinieriaus bei lėktuvų konstruktoriaus Jurgio Dobkevičiaus sukonstruotą ir sėkmingai išbandytą lėktuvą. Iš pradžių jis buvo vadintas ,,Jud“, vėliau perkrikštytas „Dobi-I“ vardu.

J.Dobkevičius 1918–1919 m. studijavo Sankt Peterburgo politechnikos institute. Baigęs mokslus 1919 m. apsigyveno Kaune ir čia mokėsi Lietuvos karo aviacijos mokykloje. Ją baigus J. Dobkevičiui buvo suteiktas leitenanto laipsnis.

Vykstant Lietuvos nepriklausomybės kovoms įstojusiam savanoriu į kariuomenę jam teko dalyvauti ir kovose su Lenkijos kariuomenės daliniais.

Būtent J.Dobkevičius pirmasis Lietuvoje lėktuvu atliko mirties kilpą. Tačiau labiausiai lakūnas išgarsėjo savo kurtais lėktuvais. Per trumpą savo gyvenimą sukūrė tris lėktuvų modelius.

Deja, sulaukęs vos 26-erių metų 1926 m. birželio 8 d. J.Dobkevičius tragiškai žuvo Aleksoto aerodrome, bandydamas savo sukonstruotą lėktuvą „Dobi-III“.

Kauno miesto muziejaus fondų nuotr. /Aleksoto aerodromas ir VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai. XX a. 4 deš.
Kauno miesto muziejaus fondų nuotr. /Aleksoto aerodromas ir VDU Fizikos ir chemijos instituto rūmai. XX a. 4 deš.

Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino Lietuvą

„Penktadienis, liepos 28 diena, buvo Kaune labai nepaprasta diena: prasidėjo kaip darbo diena, o baigėsi kaip iškilminga tautinė šventė“,– rašė savaitraštis „Trimitas“.

O švęsti tuomet buvo ką! Pagaliau Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino Lietuvos nepriklausomybę.

Lietuvai atkūrus valstybę, pirmieji jos gyvavimo metai buvo gan sunkūs, o tarptautinis pripažinimas atėjo negreit.

Užsienio valstybės delsė oficialiai pripažinti Lietuvą ir dažniausiai rinkosi pripažinti ją tik de facto (faktiškai), tačiau ne de jure (teisiškai). Tokiam pasirinkimui didelės reikšmės turėjo priešiški Lietuvos ir Lenkijos santykiai.

Švedija buvo pirmoji, kuri 1918 m. gruodį pripažino Lietuvą de facto, o pirmąja valstybe, kuri 1921 m. vasarį pripažino Lietuvą de jure, tapo kaimyninė Latvija.

Didžiųjų Europos valstybių ir JAV pripažinimo teko palaukti iki 1922-ųjų. JAV pripažinimas Lietuvai buvo labai svarbus, nes JAV tuomet buvo ekonomiškai stipriausia valstybė pasaulyje.

Galų gale 1922 m. liepos 28 dieną JAV de facto ir de jure pripažino Lietuvą, Latviją ir Estiją.

Tai Lietuvoje tapo tikra švente – valdžios įstaigose anksčiau buvo baigtas darbas, miestų gatvėse namai pasipuošė tautinėmis vėliavomis, buvo uždarytos parduotuvės.

Mykolas Riomeris savo dienoraštyje rašė: „Šiandien didžioji Lietuvos diena. Jungtinės Amerikos Valstijos pripažino Lietuvą de jure be išlygų ir apie tai jau pranešė Lietuvos vyriausybei oficialiu raštu.

Todėl ši diena virto švente, gatvėse trykšta nesuvaidintas entuziazmas, didžiulis džiaugsmas ir užsidegimas. Kai apie pietus žinia pasklido po visą miestą, ji garsiai tarsi aido nešama skambėjo gatvėse, o namai pasipuošė tautinėmis vėliavėlėmis. Institucijose ir įstaigose buvo nutrauktas darbas, parduotuvės uždarytos.

Po pietų kariuomenės orkestras žygiavo Laisvės alėja, o Karo muziejaus sodelyje įvyko šventė, įamžinanti šį įvykį – grojo trimitininkai, invalidai pagerbė žuvusiuosius už laisvę, o Laisvės varpas skambėjo laisvės garbei.

Susirinko minios žmonių, buvo sakomos prakalbos, vyko mitingas, virš miesto pasirodymus surengė lėktuvai, o laiminga minia patraukė link Amerikos konsulato.“

Kauno miesto muziejaus fondų nuotr. /Steigiamojo Seimo rūmai. XX a. 3 dešimt. Kaunas
Kauno miesto muziejaus fondų nuotr. /Steigiamojo Seimo rūmai. XX a. 3 dešimt. Kaunas

Priimta nuolatinė Lietuvos Konstitucija

1922 m. rugpjūčio 1 d. Steigiamasis Seimas priėmė nuolatinę Lietuvos Konstituciją. Taip Lietuvoje buvo užbaigtas kelerius metus vykęs valstybės atkūrimo procesas.

Konstitucijoje buvo nustatyta valstybės santvarka – parlamentinė demokratinė Respublika, buvo garantuotos asmens ir piliečio laisvės bei teisės, lietuvių kalba pirmą kartą oficialiai tapo valstybės kalba.

Taip pat buvo įtvirtinta valstybės simbolika: vėliava – trispalvė, herbas – Vytis.

Rugpjūčio 1 d. šalies žmonių buvo pasitikta džiugiai. Kaip rašė to meto spauda: „Rugpjūčio 2 dieną miestas tebebuvo pasipuošęs vėliavomis, visos įstaigos nustojo dirbti 13 ½ val. Įgulos bažnyčioj įvyko iškilmingos pamaldos, kur dalyvavo visos užsienio atstovybės. Kariuomenė darė paradą, Respublikos prezidentas ją priėmė.“

Buvo tikimasi, kad Konstitucijos priėmimo diena taps tokia pačia šventine diena, kaip vasario 16-oji (Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas) ir gegužės 15-oji (St. Seimo įkurtuvės).

Kauno miesto muziejaus fondų nuotr. /Kauno miesto panorama nuo Soboro iki santakos
Kauno miesto muziejaus fondų nuotr. /Kauno miesto panorama nuo Soboro iki santakos

Kokius įvykius atneš prasidėjęs ruduo? Apie 1922 m. rudenį sužinosite jau rugsėjo pabaigoje.

Tuos, kurie norėtų labiau pasinerti į šimtamečius įvykius, kviečiame sekti projekto „Prieš 100 metų“ puslapį. Jame kasdien rasite vis naują žinutę iš praeities.

Pagal projekto „Prieš 100 metų“ medžiagą parengė Kauno miesto muziejaus Kauno istorijos skyriaus muziejininkė Lina Mikalkėnaitė

Kauno miesto muziejaus fondų nuotr. /Projektas „Prieš 100 metų“
Kauno miesto muziejaus fondų nuotr. /Projektas „Prieš 100 metų“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Benediktas Vanagas: tinkamas pasiruošimas yra pagrindinė sąlyga geram rezultatui
Reklama
Paskola smulkiam verslui: kredito unijos siūlo finansavimą lengvatinėmis sąlygomis
Reklama
Testas. Ar jūsų namai saugūs? Pasitikrinkite savo žinias ir laimėkite prizą!
Reklama
Klausos sutrikimams spręsti – unikali technologija ir „nematomi“ klausos aparatėliai
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką