A – Arkliašūdis. Ežeras tokiu neįkvepiančiu pavadinimu yra Švenčionių rajone, Labanoro girioje. Tikėtina, kad šis nedidelis ežeras vardą gavo pagal pelkėtus krantus: einant link ežero lengva pradanginti koją akivare, o ištraukus ji bus aplipusi dumblu.
B – Bliūdukas. Nedidelis Bliūduko ežeras yra Elektrėnų savivaldybėje, visai netoli daug didesnio Vievio ežero. Tikėtina, kad vardą jis gavo dėl savo formos. O Molėtų ir Varėnos rajonuose yra ežerai pavadinimu Bliūdelis.
C – Ciūnamiškis. Ežerų iš C raidės Lietuvoje mažai, vienas jų – Ciūnamiškis Lazdijų rajone. „Čiūnėti“ yra senas lietuviškas žodis, reiškiantis „tylėti“, tad gali būti kad ežero pavadinimo kilo iš šio žodžio, kiek sudzūkinto.
Č – Čeimuška. Tai nedidelis ežeras Zarasų rajone, prie pat Latvijos sienos. Neįprastai lietuvių ausiai skambantis jo pavadinimas, tikėtina, yra sėliškas ir kilo nuo žodžio „kaimas, kiemas“. Beje, rytų Lietuvoje yra ir daugiau ežerų iš Č raidės, kurių pavadinimai, spėjama, sėliški: pvz., „Čiaunas“, kildinamas iš „kiaunės“.
D – Dunojus. Šis ežeras yra Lazdijų rajone, tad norint pasiekti Dunojų visai nereikia išvykti iš Lietuvos. „Dunajus“ ar „dūnojus“ yra kai kuriose tarmėse sutinkamas žodis, apibūdinantis didelį vandens telkinį.
E – Ežeras. Lietuvoje yra net 5 ežerai, kurie vadinasi tiesiog Ežeras, ir visi jie yra Švenčionių rajone. Kadangi šis kraštas labai ežeringas – vien Švenčionių rajone yra keli šimtai ežerų – nenuostabu, kad kažkada galvojant ežerų pavadinimus seniesiems krašto gyventojams fantazija baigėsi.
