Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Kalėdinių pyragų istorijos

Pyragas
Shutterstock nuotr. / Vokietijoje per Kalėdas tradiciškai kepamas pyragas - štolenas.
Šaltinis: Virtuvės paslaptys
0
A A

Lietuvoje prieš didžiąsias žiemos šventes įprasta prikepti kūčiukų. Šie kepinėliai – neatsiejama mūsų šventinių tradicijų dalis, kiekvieną lietuvį lydinti nuo vaikystės. Tačiau iš kitos šalies atvykusiam svečiui mūsų kūčiukai nesukeltų jokių sentimentų – jų krašte prie eglutės gardžiuojamasi kitokiais skanėstais.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

► Štolenas (Vokietija)

Jau šešis šimtus metų vokiečių šeimininkės Kalėdoms kepa štoleną – pailgą mielinį pyragą su razinomis (Christstollen arba tiesiog Stollen). Tiesa, dabar dažniau perka parduotuvėje. Seniau pyragas būdavo ypatingos formos, panašus į skraiste apgaubtą kūdikėlį. Šių dienų kepėjai tokių formos įmantrybių atsisakė. Kepant štoleną griežtai laikomasi vienintelio reikalavimo: pyrage turi būti tiek razinų, kad kiekvienam valgytojui tektų bent po vieną (paprastai jų pridedama daug daugiau). Kitus produktus kiekviena šeimininkė pasirenka savo nuožiūra. Todėl tradicinių pyragų skonis labai skiriasi.

► Kalėdinis pudingas (Anglija)

Tradicinis anglų kalėdinis pudingas (Plum pudding) ne iš karto tapo šventiniu pyragu. Viduramžiais jis būdavo gaminamas kaip tirštas kisielius ir patiekiamas su mėsa. Išradingos šeimininkės masę vis tirštino, skanino įvariais kvapniais priedais, kol patiekalas virto desertu. Iš viduramžių išliko vienintelis nekeičiamas produktas – kiaulės taukai, jokiems kitiems kepiniams seniai nebevartojami. Pudingas paprastai pradedamas gaminti prasidėjus adventui, t. y. likus keturioms savaitėms iki švenčių. Tešla maišoma iš miltų, cukraus, kiaušinių, baltos duonos minkštimo ir riebalų. Išskirtinį skonį kepiniui suteikia apelsinų žievelių cukatos, saldieji migdolai, tarkuota citrinų žievelė, brendyje mirkyti džiovinti vaisiai ir daugybė prieskonių. Kiekvienas namiškis turi bent kartą pamaišyti tešlą ir sugalvoti norą. Gerai išmaišyta tešla sukrečiama į formą, įstatoma į puodą su vandeniu ir kelias valandas verdama. Ataušęs pudingas neišimamas iš indo ir iki švenčių (keturias savaites) laikomas šaltame rūsyje. Per Kalėdas jis vėl apvyniojamas rankšluosčiu ir dar kartą verdamas. Prieš patiekiant pudingas gausiai sulaistomas karštu romu arba brendžiu ir užpilamas iš sviesto, cukraus ir brendžio pagamintu padažu.

Pastaruoju metu tradicinio pudingo prieš Kalėdas galima nusipirkti kiekvienoje Anglijos parduotuvėje. Tad šeimininkių dalia labai palengvėjo – tereikia pagaminti padažą. Neabejojama, kad ir pirktinis pudingas nepraranda savo magiškos galios. Anglai tiki: kuo didesnį tradicinio pudingo gabalą suvalgysi per Kalėdas, tuo daugiau draugų turėsi ateinančiais metais.

Shutterstock nuotr./Tradicinis anglų kalėdinis pudingas
Shutterstock nuotr. / Tradicinis anglų kalėdinis pudingas

► Turonas (Ispanija)

Per Kalėdas ispanai jau kelis šimtmečius vieni kitiems būtinai dovanoja saldumynų, kurie vadinami turonu (turron). Šiais laikais gaminama daugybės rūšių turono (su kokosais ir kitokiais riešutais, džiovintais vaisiais, marcipanais). Tačiau labiausiai vertinami tradicinės, šimtmečiais nesikeičiančios receptūros saldumynai (migdolai su medumi). Tradicinė vietovė, kurioje gaminamas turonas, yra Valensijos miestelis Chichona. Čia pagaminama pusė visoje Ispanijoje ir pasaulyje suvalgomų šios rūšies saldumynų. Pelningas verslas perduodamas iš kartos į kartą. Keli iš dvidešimties čia esančių fabrikų ne vieną šimtmetį yra tos pačios šeimos rankose. Beje, nuo liepos mėnesio visi fabrikai dirba keturiomis pamainomis, kad per Kalėdas nė viename pasaulio kampelyje ispanams netrūktų mėgstamų skanumynų.

Shutterstock nuotr./Turonas
Shutterstock nuotr. / Turonas

► Kalėdų kelmas (Prancūzija)

Daugelio prancūzų namuose šventiniai linkėjimai skamba prie rusenančio židinio. Tokia šventinė nuotaika įkvėpė vieną Paryžiaus konditerį iškepti kalėdinį pyragą, kurio forma panaši į pliauską, naudojamą židiniui kūrenti. Netrukus Kalėdų kelmas (Bûche de Noël; bûche – “pliauska, medžio kelmas”) kaip tradicinis kalėdinis kepinys paplito ne tik Prancūzijoje, bet ir Belgijoje bei prancūziškai kalbančioje Šveicarijos dalyje.

Kalėdų kelmas – biskvitinis vyniotinis su sviestiniu šokolado, kakavos arba riešutų kremu. Vyniotinis susukamas ir papuošiamas taip, kad primintų apverstą medžio kelmą, apžėlusį samanomis ir grybais. “Žievė” formuojama iš šokolado masės. “Grybai” gaminami iš plaktų kiaušinių baltymų, o “samanos” – tai sutrupinti pistacijų riešutai. Žodžiu, tikras meno kūrinys!

Šeimininkei malonu klausytis svečių pagyrų – kokia išradinga forma, koks puikus skonis! Tiesa, šiandien vis dažniau šie žodžiai būna skirti ne šeimininkei, o profesionaliems konditeriams. Ir pats kelmas tapo gana lakoniškas…

Shutterstock nuotr./Kalėdų kelmas
Shutterstock nuotr. / Kalėdų kelmas

► Panetonė (Italija)

Ant kalėdinio italų stalo būtinai puikuojasi panetonė (pannettone) – mielinė boba. Tradicinis Kalėdų kepinys būna tipiškos cilindro formos, kvepia anyžiais, kepamas su daug razinų, apelsinų žievelių cukatomis ir riešutais. Per Kalėdas šio mielinio pyrago negali trūkti nei per pusryčius, nei geriant popiečio kavą. Šiam kepiniui – taip pat ne vienas šimtas metų. Kadaise jis vadintas pan de Tonio – “Tonio duona”. 15 a. Milane gyveno kepėjas, kuris išgarsėjo tuo, kad Kalėdoms kepdavo nuostabaus skonio duoną, panašią į dabartinę panetonę. Italijoje vis dar tvirtai laikomasi tradicijų – Kalėdų boba kepama tik namie. Daugelis šeimininkių turi savo receptą, kurį šeima perduoda iš kartos į kartą.

Shutterstock nuotr./Kalėdinsi mielinis pyragas - panetonė
Shutterstock nuotr. / Kalėdinsi mielinis pyragas - panetonė

► Vasilopita (Graikija)

Graikijoje Kalėdas lydi cinamonų, anyžių, kalendrų ir gvazdikėlių kvapai. Šių prieskonių kartu su razinomis ir džiovintomis uogomis dedama į Kristaus duoną (christopsomo) – mielinį pyragą, kepamą gruodžio 25-ąją. Bet tenykštėms tradicijoms svarbesnė yra sausio pirmoji, šventojo Bazilijaus, panašaus į mūsiškį Kalėdų Senelį, diena. Tik tada sakomi linkėjimai ir iš tikrųjų pradedama švęsti. Kiekvienos šeimos galva rūpinasi savo tradicine pareiga – dalija šv. Bazilijaus duoną (vassilopita). Pirmasis gabaliukas atidedamas šv. Bazilijui, antrasis – Kristui. Tik po to pyragas dalijamas namiškiams, pradedant nuo vyriausių.

Kiek Graikijoje yra regionų, tiek ir šios ritualinės duonos receptų. Ji gali būti panaši į duoną, mielinį paplotėlį arba pyragą. Visų rūšių vasilopitos pagrindą sudaro miltai, sviestas, cukrus, kepimo milteliai, šviežios citrinų sultys ir kapoti migdolai arba pistacijų riešutai. Visos šv. Bazilijaus duonos panašios tuo, kad į tešlą įkepama sidabrinė moneta. Tą, kuris suras ją savo gabalėlyje, visus ateinančius metus lydės sėkmė.

bill.et.marie.over-blog.com nuotr./Mielinis pyragas - vasilopita

bill.et.marie.over-blog.com nuotr. / Mielinis pyragas - vasilopita

Virtuvės paslaptys
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 2 Konditerija Pyragas
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką