Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pasaulyje įsibėgėja Kalėdų karštligė

Kalėdų eglutės
„Scanpix“ nuotr. / Kalėdų eglutės skirtinguose miestuose
Šaltinis: 15min
0
A A

Jei per patį Kalėdų įkarštį nufotografuotume iš kosmoso Žemę, ko gero, ji žybčiotų kaip šventinė girlianda ryškiaspalvėmis neoninėmis švieselėmis. Juokai juokais, bet per šią metų šventę visi pasaulio kampeliai taip išpuošiami, kad nuo šviesų žaismo mirga marga akyse. Pasigrožėkime drauge!

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Turėti centrinėje aikštėje išpuoštą eglę – kiekvienam miestui garbė. Net patys atkampiausi miestukai puošiasi kaip išgalėdami. Ką jau kalbėti apie didžiausius ir prabangiausius pasaulio didmiesčius. Pastarieji per Kalėdas tampa tarsi muziejai po atviru dangumi. Bene daugiausia pasaulio dėmesio sulaukia gigantomanija dvelkiančios Amerikos didmiesčių Kalėdų puošmenos. Štai pasigrožėti Niujorko egle kasmet suguža mažų mažiausiai keli milijonai lankytojų iš įvairių pasaulio šalių. Paganyti akis išties yra į ką. Manhatane, Rokfelerio centre, stūksanti eglė stulbina dydžiu. Galingasis Kalėdų medis išdabintas keliasdešimčiai tūkstančių elektros energiją taupančių lempučių, o ant viršūnės žėri legendinė Swarovsky kristalų žvaigždė.

Į kalėdinių švieselių žaismą įsitraukė ir Lietuva. Savaitgalį Sostinėje ir kituose didžiuosiuose miestuose su džiaugsmingu šurmuliu įžiebtos eglės. Kalėdinės žaliaskarės jau puikuojasi ir kaimyninių šalių sostinėse. Beje, mūsų kaimynystėje dėl Kalėdų eglutės tarp latvių ir estų jau gana seniai verda ginčai. Latviai teigia puoselėjantys seniausias miesto Kalėdų eglutės tradicijas ir ją puošiantys jau per 500 metų. Estai nepasiduoda – sako, kad Talinas puošia dar seniau. Kaip yra iš tikrųjų?

Grįžkime prie ištakų

Pasak istorikų, teisės į seniausią kalėdinę eglę iš tiesų nepriklauso nei latviams, nei estams. Apskritai tiksliai nežinoma, kada ir kaip kilo paprotys puošti šį medį. Tačiau istorikai net neabejoja, kad ši tradicija labai sena, kilusi iš pagonybės laikų. Medžių garbinimo pėdsakų aptinkama daugelyje senųjų pasaulio kultūrų. Na, o eglei nuo seno buvo skiriamas išskirtinis dėmesys – ji buvo garbinama kaip „pasaulio medis“, simbolizuojantis pasaulio atgimimą. Kaip teigia senųjų kultūrų tyrinėtojai, senovėje ant eglės gruodžio pabaigoje laukdami sugrįžtančios saulės žmonės kabindavo įvairiausias aukas, dažniausiai maistą – obuolius, riešutus ir pan. Buvo tikima, kad šios aukos išbaido tamsiąsias jėgas.

Užgimus krikščionybei, Kalėdų eglė pradėta sieti su Adomo ir Ievos išvarymo iš rojaus istorija. Daugelis istorikų palaiko versiją, kad pirmosios šiuolaikinės Kalėdų eglės pradėtos puošti Vokietijoje. Vėliau paplito Anglijoje. Pirmąja angliškos kalėdinės eglės tradicijų propaguotoja Anglijoje, kiek žinoma, tapo karalienė Viktorija, Vindzoro pilyje 1841 metais papuošusi pirmąją eglutę žvakutėmis, saldainiais ir imbieriniais meduoliais. Šia idėja kaipmat užsikrėtė kiti dvariškiai. Taip pamažu šis paprotys išplito po visą Europą.

O štai į Lietuvą tradicija puošti eglę, sako, atėjo tik XX a. pradžioje. Pirmiausia ją ėmė puoselėti dvariškiai. Paprasti kaimiečiai kai kuriose vietovėse dar ir XX amžiaus viduryje Kūčių dieną puošdavo ne eglę, o kabindavo gryčioje rugių pėdą, simbolizuojančią ateinančių metų derliaus gausą. Dar ir dabar tradicinė lietuviška eglė laikoma puošta šiaudiniais žaisliukais.

Įdomu žinoti

• Senais laikais Kalėdų eglutės dažniausiai buvo puošiamos vaisiais ir įvairiais kepiniais. Vėliau – įvairiais rageliais ir varpeliais, kurie atbaidydavo piktąsias dvasias. Juos pakeitė angelai ir porcelianiniai žaisliukai.

• Maždaug apie 1610-uosius ant eglės atsirado blizgučiai, vadinamasis lietus. Kiek žinoma, jie sugalvoti Vokietijoje. Iš pradžių juos gamino iš gryno sidabro. Pastarasis buvo sulydomas į plonas plokštes ir paskui supjaustomas plonomis juostelėmis. Tačiau tokie papuošalai buvo gana brangūs, be to, greitai pajuoduodavo. Tad ilgainiui atsirado dirbtiniai pakaitalai.

• 1800-ųjų pabaigoje buvo sukurtas gyvos Kalėdų eglės pakaitas – dirbtinė eglė. Kaip ir gyvoji pirmtakė, dirbtinė eglė taip pat gimė Vokietijoje. Vokiečiai išlankstydavo iš vielos medelius ir papuošdavo žąsies plunksnomis. O kad jis kiek įmanoma labiau panėšėtų į tikrą eglutę, plunksnas nudažydavo žaliai.

• 1830-aisiais ant eglučių uždegtos pirmosios žvakelių girliandos. 1882-aisiais jas pakeitė įvairiaspalvės elektrinės lemputės.

• 1930-aisiais kompanija „Addis Brush Company“ sukūrė pirmąją dirbtinę spygliuotą eglutę. Įdomiausia tai, kad medžiaga, iš kurios gimė šis projektas, buvo labai toli nuo Kalėdų romantikos. Spygliuotas dirbtinės eglės šakeles kompanijos darbuotojai išgavo naudodami tą pačią įrangą, kuri buvo taikoma tualetiniams šepečiams gaminti.

• Tradicija puošti medelius egzistuoja ir egzotiškuose kraštuose. Tik ten žmonės paprastai puošia ne egles, o tiems kraštams labiau įprastus augalus, pvz., cūgas, kazuarinas, araukarijas ir pan.

Siūlome paganyti akis, kaip pasaulis šiemet ruošiasi pasitikti didžiausią metų šventę – Kalėdas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką