Skysčių šuns organizme gali sumažėti dėl įvairių priežasčių
Veterinarijos gydytojai sako, kad net 80 procentų šuns organizmo sudaro vanduo, ir būtent skysčiai, tiksliau, pakankamas jų kiekis, garantuoja organizmo gyvybingumą, gerą savijautą.
Veterinarijos specialistai taip pat perspėja, kad negalima staigiai atšaldyti perkaitusio šuns – temperatūrinis šokas gyvūno organizmui taip pat pavojingas.
„Jeigu skysčių kiekis šuns organizme smarkiai sumažėja, gali kilti rimtas pavojus, – sako veterinarijos gydytoja Daiva Strepetkaitė. – Priežasčių, kodėl taip atsitinka, gali būti pačių įvairiausių.“
Pasak veterinarijos gydytojos, dehidratacija gresia ne vien tuomet, kai šuo negauna palakti gėlo vandens, bet ir perkaitus saulėkaitoje, vemiant, viduriuojant. Taip pat daug skysčių netenka kalytės šuniavimosi, šuniukų žindymo metu.
Kad šuns organizme sutriko skysčių balansas, ne visada lengva pastebėti ir tai kelia pavojų, nes kiekviena pradelsta valanda gali sukelti rimtų sveikatos negalavimų, gyvūnas gali nugaišti.
Paklausta, kokie yra dehidratacijos požymiai, veterinarijos gydytoja atsako: „Jeigu šuo apatiškas ir niekuo nesidomi, nenori ėsti, akys apsiblaususios, burnos gleivinė sausa ir blyški, sunkiai lekuoja, sumažėjęs odos elastingumas, reikia nedelsti ir vykti pas veterinarijos specialistus. Veterinarijos gydykloje nustačius dehidrataciją, šuniui bus sulašinta skysčių, atlikti išsamūs tyrimai. Dehidratacijos priežastį tiksliai nustatyti gali tik specialistai.“
Atlikti išsamius tyrimus svarbu, nes skysčių sumažėjimas gyvūno organizme nebūtinai gali būti perkaitimo ar vasaros karščių padarinys, tokią būseną gali išprovokuoti ir vidaus ligos.
Jeigu akivaizdu, kad tai šiluminis smūgis, kol nuvyksite į gydyklą, reikia suteikti augintiniui skubią pagalbą: paguldyti pavėsyje, drėkinti galvą, krūtinę, papilvę, užkloti šlapiu audeklu. Reikia duoti palakti šalto, gėlo vandens, tačiau vandens neduokite dideliais kiekiais. Veterinarijos specialistai taip pat perspėja, kad negalima staigiai atšaldyti perkaitusio šuns – temperatūrinis šokas gyvūno organizmui taip pat pavojingas.
Tačiau yra ir kita medalio pusė: jeigu šuo laka labai daug ir dažnai, nuolat jaučia troškulį, tai gali būti diabeto arba kitų vidaus ligų išdava – būtini išsamūs tyrimai ir gydymas.
TAIP PAT SKAITYKITE: 13 mūsų vartojamų vaistų, kurie tinka ir augintiniams
Kaip pasirūpinti gyvūno gerove?
- Karštuoju metų laiku 2–3 kartus per dieną reikia pakeisti vandenį šuns dubenėlyje, švariai išskalauti dubenis, kad nesidaugintų mikroorganizmai.
- Patartina naudoti masyvesnius indus arba tokius, kuriuos juosia guminė juostelė, kad dubuo neslidinėtų ir neapvirstų. Patogu dubenys, tvirtinami stoveliuose. Jei augintinis visą dieną praleidžia vienas, bus patogu ir automatinė girdykla.
- Šunų augintojai dažnai diskutuoja: o kokia vis dėlto paros norma, kurią turėtų išlakti sveikas šuo? Specialistai sako, kad tai maždaug 40–60 ml vandens vienam šuns svorio kilogramui (200 ml yra viena stiklinė).
- Vykdami į kelionę, pasiimkite iš namų šuniui įprasto vandens. Dažniau sustokite, leiskite augintiniui pasimankštinti ir išsituštinti. Nešerkite kelionės metu ir prieš pat kelionę, o ypač sausu ėdalu, nes jis didina troškulį.
- Niekada nepalikite augintinio uždarytame automobilyje ir visai nesvarbu, jeigu tas automobilis stovi pavėsyje.
- Karštą dieną vesdamiesi šunį į paplūdimį, dažniau sudrėkinkite jam galvą, susiraskite pavėsį. Jei šuo nesipriešina, galima jam uždėti medvilninę kepurėlę.
- Atsakingi šunų šeimininkai karštuoju metų laiku sumažina dresūros pamokų kiekį, sporto užsiėmimus su šunimi planuoja anksti ryte arba vėlai vakare. Vykdami į parodas ar atostogauti, su savimi gabenasi pavėsines, lengvų konstrukcijų palapines, o kai kurie netgi pasiima ventiliatorius bei kondicionierius. Zoologijos prekių pasiūla dabar didelė – šunims galima įsigyti specialias šaldančias liemenes.
- Per karščius gyvūno gerove besirūpinantis šeimininkas neskatina šunį žaisti judrių žaidimų, bėgti greta dviračio ar kopti į stačius šlaitus.
Parengė Lietuvos kinologų draugija
