Kad Rūgalių kaime gyvybės netrūksta, seniai visiems aišku. O pilna ten visko: ir raguočių, ir sparnuočių, ir keturkojų, graužikų irgi esama. Šįkart „Tauragės kurjerio“ dėmesį patraukė Sigito Klymanto globojami gandriukai. Jų kieme galima rasti net šešis. Vieno snapas jau raudonas – jis sodyboje liko nuo praėjusių metų, kai pateko su sužalotu sparnu. Kiti penki – naujokai.
Tiesa, sodybos senbuvis ne toks jau nekaltas. S.Klymantas perspėjo, kad jis jaučiasi esąs šeimininkas ir elgiasi greičiau jau kaip sarginis šuo, o ne plunksnuotis.
„Keturi atkeliavo prieš dvi–tris savaites, kai buvo stiprus vėjas, vartė medžius. Tą vakarą pasipylė skambučiai, pranešė, kad nuversti gandralizdžiai. Tai du gandriukus atvežė iš Mažonų, vieną iš Pagėgių, kitas iš Skaudvilės ir dar vienas iš Šilalės rajono. Dar vieną gandrą turiu iš pernai metų. Jam lūžęs sparnas, tai jis neskrendantis. Iš jaunimo visi vaikšto, bet kokios bus galimybės skristi, neaišku“, – dėl gandriukų ateities nuogąstavo globėjas.
Reikia pastebėti, kad gandriukai visi skirtingo dydžio. Kai kurie dar maži, kiti gi jau stybtelėję. Bet vos pastebėję ateinantį sodybos šeimininką, visi puola jo pasitikti, mat tai reiškia patį geriausią dalyką – bus patiekti pietūs.
Anot S.Klymanto, didesnieji jau turėtų mokytis skraidyti, bandyti plasnoti. Panašu, kad natūraliam augimui trukdo pasikeitusi mityba. Nors stengiamasi plunksnuočiams duoti kuo įvairesnį maistą, tai vis tiek nėra tas pats, kaip tėvų parūpinamas kąsnelis iš pievų ar pelkių.
„Kitas baimes gali vardinti ir vardinti. Juk jei jie visgi išskris, tai kiti gandrai būryje gali juos užmušti, nes šie bus kitokie, jų elgsena bus kitokia. Iš tiesų, tai yra tiesiog natūrali atranka ir gamtoje turi išlikti stipriausieji. Bet žmonėms tai paaiškinti sunku. Beje, vieni skaudviliškiai apsisprendė patys pabandyti ir auginti iškritusį gandriuką“, – pasakojo pašnekovas juokaudamas, kad tokį kiekį gandrų galėtų net nuomoti krikštynoms, kaip kad nuomojami karveliai.
Vyras taip pat prisiminė, kad kadaise Rūgaliuose buvę tik du gandralizdžiai. Visgi vienais metais į S.Klymanto sodybą atgabenti keli jauni, bet sužaloti gandrai atkuto. Šiems pavyko išgyventi ir net su giminaičiais išskristi žiemoti į šiltesnius kraštus. Praėjus porai metų gandralizdžių Rūgaliuose ėmė daugėti.
Belieka tikėtis, kad ir šie penki sodyboje viešintys gandriukai sugebės ūgtelėję tapti savarankiškais.
