Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Ir gyvūnai turi teises

Keturkojis
Fotolia nuotr. / Šuo
Šaltinis: Žurnalas „JI“
0
A A

Gyvūnų teisės byloja, kad visi gyvi padarai turi teisę į laisvę ir natūralų jiems gyvenimą. Tačiau žmonės su gyvūnais elgiasi kaip su daiktais ir kažin ar tai kada nors pasikeis.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Pastaruoju metu vis garsiau kalbama apie gyvūnų teises. Šios idėjos šalininkai teigia, kad žmonės neturi teisės elgtis su gyvūnais kaip su daiktais: jų įkalinti, skriausti, išnaudoti ir žudyti. Jei pritariate gyvūnų gynėjams, turėtumėte visiškai atsisakyti mėsos, pieno produktų ir kiaušinių, nepirkti natūralaus kailio ir odos gaminių, boikotuoti zoologijos sodus ir cirką. Bent jau tokią pasaulėžiūrą propaguoja gyvūnų teises ginančios organizacijos, kaip antai PETA.

Kaip „gaminama“ mėsa

Jei namuose nuo mažų dienų augintumėte mažą paršelį ar triušį, greičiausiai jums niekada nekiltų ranka padaryti jam ką nors bloga. Visai kas kita, kai perkame mėsą prekybos centre ar turguje. Rinkdamiesi gražesnį kumpio gabalėlį vargiai susimąstome, kad dar visai neseniai jis turėjo kojas, akis ir jausmus.

Katinas ir paršelis
Katinas ir paršelis

Kasmet visame pasaulyje vien dėl žmonių noro valgyti mėsą nužudoma per 53 milijardus sausumos gyvūnų. Tai 145 milijonai gyvūnų per dieną, 6 milijonai per valandą, 100 tūkstančių per minutę arba 1680 kiekvieną sekundę. Gyvūnai, kurie kaip ir mes trokšta gyventi, jaučia skausmą ir malonumą, ieško švelnumo ir meilės, prieš jų valią paverčiami maisto gaminimo „mašinomis“. Kadangi gyvūnai auginami siekiant susižerti kuo didesnį pelną, jų gyvenimo sąlygos yra apgailėtinos. Mėsiniai paršeliai, jaučiai ir viščiukai auginami milžiniškose fermose suvaryti į ankštus gardus, kad kuo mažiau judėtų ir greičiau priaugtų svorio. Kiaulės, kurios natūraliai gyventų iki 12 metų, papjaunamos sulaukusios 9–12 mėnesių. Mėsiniai galvijai, kurie gyventų iki 25-erių, paskerdžiami sulaukę dvejų metų. Beje, ar žinojote, kokia mėsa vadinama veršiena? Tai nuo dviejų savaičių iki trijų mėnesių amžiaus karvės jauniklių mėsa. Vertingiausia yra 4-8 savaičių, vien pienu girdytų veršiukų mėsa. Dėl gardesnio mėsos kąsnelio dažnai žudomi ir vos gimę veršeliai, nes jų mėsa minkštesnė, ne tokia riebi. Mėsiniai viščiukai galėtų gyventi iki 10 metų, tačiau papjaunami sulaukę vos pusantro mėnesio. Paukščiai laikomi dirbtinai apšviestose patalpose, kad galėtų lesti ir gerti 24 valandas per parą. Galime tik spėlioti, kuo jie lesinami, jei per pirmą gyvenimo mėnesį priauga apie 1,5 kg svorio.

Negailestinga kailių pramonė

Užsukusi į kailinių saloną tikrai neatsispirtumėte pagundai bent pasimatuoti lengvus ir šiltus lapių ar audinių kailinukus. Tačiau jei prieš tai jums parodytų filmuotą medžiagą apie tai, iš kur atsirado šie dailūs kailinukai, greičiausiai jau nė už dyką jų nenorėtumėte. Maždaug pusė dėl kailių nužudytų gyvūnų yra gimę ir užaugę nelaisvėje. Kailiniai žvėreliai (audinės, lapės, sabalai, šinšilos) dažniausiai auginami didelėse fermose. Iš prigimties judrūs gyvūnėliai įkalinami ankštuose metaliniuose narvuose, kuriuose vos užtenka vietos apsisukti. Tokiomis sąlygomis gyvenantys gyvūnai ima keistai elgtis: žaloja save, išžudo savo jauniklius. Sulaukę reikiamo amžiaus gyvūnėliai apnuodijami dujomis arba nukrečiami elektros srove, kad nenukentėtų vertingiausia jų dalis – kailis.

Laukiniai gyvūnai dažniausiai gaudomi metaliniais spąstais, mat kulkos gali suvarpyti žvėrelių kailį. Į spąstus pakliuvę gyvūnai retai miršta iš karto ir iki galo kovoja dėl savo gyvybės. Suluošinti žvėreliai iš metalinių gniaužtų mėgina pasprukti nusigrauždami prispaustą uodegą ar leteną. O miške paspęstos pinklės aukų nesirenka. Kol spąstais sugaunamas vienas konkrečios rūšies gyvūnas, į juos patenka maždaug dešimt kitų rūšių žvėrelių.

Žudymas kaip pramoga

„Iš visų gyvų būtybių tik žmonės medžioja tada, kai nėra alkani“, – yra pasakęs garsus režisierius Stevenas Spielbergas. Iš tiesų gyvūnai masiškai žudomi ne tik dėl mėsos ar kailio, bet ir dėl pramogos.  Farerų salų gyventojai, laikantys save tiesioginiais vikingų palikuonimis, tikrai nemiršta badu, tačiau kasmet vien dėl pramogos nužudo šimtus Calderon delfinų. Masinės delfinų žudynės yra pagrindinis kasmetės „Grindadrap“ šventės reginys, kurio pasižiūrėti susirenka ne tik  suaugusieji, bet ir vaikai. Pagrindiniai skerdynių dalyviai yra paaugliai. Delfinų žudynės – tai ritualas, kurio metu jauni vaikinai įšventinami į vyrus. Jūroje aptiktas delfinų pulkas laivais atvaromas iki kranto ir užspeičiamas įlankoje netoli Hvalviko miestelio. Delfinai yra linkę  bendrauti, todėl drąsiai plaukia prie geležiniais kabliais apsiginklavusių vyrukų. Delfinas apsvaiginamas keliais geležtės smūgiais, aštriu peiliu jam beveik nupjaunama galva, tada gyvūnas pririšamas už uodegos ir traukiamas į krantą. Nuo skerdžiamų delfinų jūra ir pakrantės akmenys nusidažo raudona spalva. Kuo daugiau kraujo, tuo visiems smagiau. Žiaurų elgesį su gyvūnais vietos gyventojai teisina tuo, kad tai labai sena kone tūkstantį metų gyvuojanti tradicija. Ir nors prieš šias masines delfinų žudynes kasmet sukyla šimtai tūkstančių gyvūnų mylėtojų, vietiniai tradicijų išsižadėti, regis, neketina.

Korida pagaliau uždrausta

Korida arba žmogaus kova su buliumi – taip pat daugiau nei tūkstantį metų gyvuojanti tradicija, paplitusi Ispanijoje, Portugalijoje, Meksikoje, Brazilijoje ir Pietų Prancūzijoje. Tiesa, klasikinė korida, kai kovojama iki mirties, išlikusi tik Ispanijoje, čia ji laikoma nacionaline švente. Vietos gyventojai bulių žudynes laiko smagia pramoga ir traukia jų žiūrėti su visa šeima. Kad galėtų iš arti stebėti egzekuciją, pirmose eilėse įsitaisę smalsuoliai už bilietus pakloja kelis tūkstančius eurų. Į areną išbėgęs bulius nužudomas ne iš karto. Iš pradžių matadoro pagalbininkai jam į sprandą  įsmeigia kelias trumpas ietis, kad bulius įsiaudrintų ir būtų pasirengęs kovoti. Kai krauju pasruvęs bulius blaškosi po areną, ieškodamas skriaudikų, pasirodo špaga ginkluotas matadoras. Reikėtų išgirsti, kaip džiūgauja minia, kai matadoro špaga susminga buliui tiesiai į širdį. Ispanai mano, kad nukovęs bulių matadoras išlaisvina jo sielą. Esą šis vėliau atgims žmogumi. Laimė, šitomis pasakomis netiki gyvūnų teisių gynėjai. Ilgus metus kovoję prieš bulių žudynes ir surengę ne vieną protesto akciją jie pagaliau pasiekė savo. Praėjusių metų pabaigoje, spaudžiamas prieš koridą nusistačiusių vietos gyventojų, Katalonijos parlamentas priėmė sprendimą uždrausti koridą šiame Ispanijos regione. Ispanijos gyvūnų teisių gynimo asociacija laiko tai labai dideliu laimėjimu, tačiau neketina nuleisti rankų, kol Katalonijos pavyzdžiu nepaseks ir kiti Ispanijos regionai.

Gyvūnai nyksta dėl mūsų kaltės

Negalutiniais duomenimis, iki mūsų dienų Žemėje visiškai išnyko 150 paukščių ir 106 žinduolių rūšys, dar apie 600 mums žinomų gyvūnų rūšių yra arti išnykimo ribos. Mokslininkai spėja, kad kai kurie gyvūnai išmirė savaime, pasiekę natūralią savo evoliucijos baigtį, tačiau kur kas didesnė jų dalis išnyko dėl žmonių veiklos. Niekam ne paslaptis, kad mes, žmonės, jaučiamės šios planetos šeimininkais ir elgiamės su ja kaip mums patinka: kertame miškus, keičiame upių vagas,  nusausiname pelkes, suariame stepes. Sparčiai daugindamiesi ir plėsdami žemdirbystės plotus mes išgujome gyvūnus iš jų gimtųjų vietų. Kai kurios gyvūnų rūšys nesugebėjo prisitaikyti prie  pasikeitusių gyvenimo sąlygų, todėl išnyko arba jų skaičius sumažėjo iki kritinės ribos.

Prie gyvūnų ir augalų išnykimo labai prisideda chemikalų naudojimas miškų ir žemės ūkyje. Nuodingi chemikalai veikia visa, kas gyva. Jie naikina ir kenkėjus, ir naudingus vabzdžius, su maistu patenka į paukščių, žinduolių ir, žinoma, žmonių organizmus. Pastebėta, kad apsinuodiję pesticidais gyvūnai praranda gebėjimą daugintis. Spėjama, kad dėl to Vakarų Europoje sparčiai mažėja kilniųjų erelių, o JAV nyksta kondorai. Aplinkos tarša ir jos sukeltas klimato atšilimas taip pat neigiamai veikia gyvūnus. Kasmet į vandenį išsiliejus pavojingoms cheminėms medžiagoms žūsta tūkstančiai žuvų ir vandens paukščių. Dėl sparčiai tirpstančių ledynų netolimoje ateityje gali išnykti poliarinės meškos, pingvinai ir ruoniai.

Ar žinote, kad...

Gyvybė
Gyvybė
  • • Vieneriems kailiniams pasiūti reikia 15–20 lapių, 60–80 audinių, 10– 12 bebrų, 60–100 voverių.
  • • Dėl kailio kasmet nužudoma nuo 4 iki 5 milijonų negimusių arba vos gimusių karakulinių avių jauniklių. Vienam karakuliniam puspalčiui pasiūti reikia maždaug 30 ėriukų.
  • • Australijoje kasmet dėl kailio sumedžiojama milijonai kengūrų.
  • • Kad krokodilų, gyvačių ir driežų oda liktų elastinga, ji nudiriama gyvūnams esant gyviems.

 

Žurnalas „JI“
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką