Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 09 22, 09:12

Išsiskyrimo nerimas – kaip padėti augintiniui išbūti be šeimininko ir kodėl „narvas“ nėra toks baisus?

Ilgas pandemijos laikas, vasara – tai laikotarpis, kuomet su mylimais augintiniais praleisdavome daugiau laiko negu įprastai. Vis dėlto ruduo jau įsibėgėja, o keturkojai namuose vis dažniau ir ilgiau lieka vieni. Pripratę prie šeimininko dėmesio ir pilnų namų, neretai jie pradeda nerimauti, o šis nerimas gali prasiveržti tiek lojimu, tiek apgadintais namų daiktais. Su ekspertais kalbamės apie tai, kaip pagerinti augintinių emocinę būklę.
Liūdintis šuniukas
Žana Penkauskienė su augintiniu / „Unsplash.com“ nuotr.

Gyvūnai, kaip ir žmonės, būna skirtingo temperamento bei charakterio, todėl ir į stresines situacijas gali reaguoti kardinaliai skirtingai. Vis dėlto neramų elgesį gali lemti ir keli kiti svarbūs faktoriai.

„Šunys yra gaujiniai padarai, mėgstantys būti savo gaujoje, todėl tais atvejais, kai nesame šalia, šuo gali jaustis nejaukiai ir pradėti kviesti savo šeimininkus – ima kaukti. Tasai lojimas-kaukimas gali būti skirtingas, priklausomai nuo to, kaip šuo jaučiasi: gali itin stipriai staugti ir kaukti, loti ar tiesiog cypti“, – sako šunų dresūros „Dog Punk“ mokyklos įkūrėja ir vyr. trenerė Žana Penkauskienė.

Tuo tarpu katės, anot specialistės, skirtingai negu šunys, namuose žalos gali pridaryti vedinos ne tik ilgesio šeimininkui. „Katės, pavyzdžiui, drasko užuolaidas dažniausiai tiesiog iš nuobodulio. Jeigu katinas jaunas, turintis stiprų medžioklinį instinktą, jį reikia „iškrauti“. Tam puikiai tinka įvairūs žaidimai: pavyzdžiui, specialios lentynėlės ant sienų, kad katinas galėtų bėgioti, šokinėti. Kamuoliukai, įvairūs žaislai su virvelėmis taip pat yra puikūs energijos iškrovėjai“, – komentuoja specialistė.

Elenos Mituzės nuotr./Žana Penkauskienė
Elenos Mituzės nuotr./Žana Penkauskienė

Kodėl kai kurie augintiniai likę namuose vieni jaučiasi visiškai ramūs, o štai kitų lojimas ar kniaukimas aidi per visą laiptinę? „Tai gali būti įgimtas dalykas, kuris pastiprėjo ir išryškėjo, nes nemokėme šuns pasilikti namuose vieno. Gal iš pradžių nuolat būdavome namuose ir šuo taip priprato? Vis dėlto, jeigu augintinis gerai išveistas, išeinant iš namų jis gali kažkiek sunerimti, tačiau vis tiek elgsis gerai – nestaugs, nelos ar pan. Ši problema savaime nepraeina. Reikia su ja dirbti ir spręsti, nes situacija linkusi aštrėti. Jeigu šuo staugia paliktas, jis taip darys visada, gal net intensyviau. Šuo – ne žmogus, kuris, paleidęs emociją, gali susiimti. Pas gyvūnus šioje vietoje kiek kitaip – liūdesiui praėjus lojimas bei staugimas gali ir toliau nesiliauti“, – pasakoja Ž.Penkauskienė.

Ant specialistės, lengviausia išvengti netinkamo gyvūno elgesio – nuo mažumės pratinant jį prie taisyklių, o jeigu gyvūną auginate ne nuo jauno amžiaus, pasiduoti taip pat nereikėtų, tiesiog dresūros procesas, tikėtina, bus ilgesnis ir sudėtingesnis.

„Vos įsigijus mažą šuniuką, reikia jį pratinti būti vieną. Šeimininkai iš pradžių šunį labai pratina prie savęs ir skiria maksimalų dėmesį, tačiau, manau, kad taisykles reikia įsivesti iškart – turi būti režimas, šuo privalo mokėti pabūti vienas, miegoti tam paskirtoje savo vietoje. Miegoti kartu su šeimininku ar kitais šeimos nariais augintinis irgi gali, tačiau, jeigu jis nuolat sekioja iš paskos, tai reiškia, kad vienas jaučiasi blogai. Problemas lengviau spręsti tada, kai šuo dar mažas ir formuojasi, o ne tada, kai jos jau įsisenėjusios. Dažnu atveju dresūros mokyklos padeda išspręsti problemas, tačiau reikia nepamiršti, kad tai reikalauja pastangų – nėra jokio stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus šuo pradės elgtis tinkamai“, – įsitikinusi pašnekovė.

Nėra jokio stebuklingo mygtuko, kurį paspaudus šuo pradės elgtis tinkamai.

Specialistė džiaugiasi, kad šiais laikais, be dresūros, yra galybė priemonių augintinio nerimui malšinti: reikia stebėti savo keturkojį ir atrasti, kas jam teikia džiaugsmą, ramina.

„Turime pabandyti suprasti, dėl ko taip vyksta, kodėl šuo nejaukiai jaučiasi vienas namuose. Reikia pasistengti sukurti tokią aplinką, kurioje gyvūnas jaustųsi saugiai ir ramiai. Pavyzdžiui, jeigu ką tik pakeitėte gyvenamąją vietą, elementaru, kad reikės laiko, kol gyvūnas apsipras. Jeigu pokyčių nėra, bet šuo tiesiog nuo vaikystės pripratęs loti jums išėjus iš namų, tuomet reikia padirbėti jį dresuojant. Ženklinti, kad tai – rami vieta. Yra pratimai, kurie išmoko šunį suvokti, kad tai – saugi jam vieta. Tai gali būti guolis, narvas ar net atskiras kambarys“, – vardina Ž.Penkauskienė.

Kad išsiskyrimas būtų lengvesnis

„Pastebiu, kad keturkojų šeimininkai kreipiasi patarimų arba priemonių išsiskyrimo nerimui malšinti sezoniškai, dažniausiai vasarą prieš vykstant atostogauti bei žiemą šventiniu laikotarpiu. Jeigu augintinis išsiskiria su šeimininku ir laikinai pakeičia aplinką, patarčiau į naują aplinką vežtis kuo daugiau daiktų, kurie jam primins esamų namų kvapą: žaislus, guolį, maisto ir vandens dubenėlius. Taip pat labai svarbu laikytis režimo – pavyzdžiui, maitinimo, vedžiojimo – kurio šeimininkai laikosi ir nuolatinėje augintinio gyvenamojoje aplinkoje“, – sako prekių augintiniams parduotuvės „PetCity Europa“ vadovė Jovilė Jasiukaitienė.

Pašnekovės teigimu, gyvūną įsigiję šeimininkai dažniausiai jaučia didelę atsakomybę dėl savo augintinio, todėl siekia užtikrinti jam maksimalų komfortą, stengiasi suprasti, kokie yra gyvūno poreikiai ir kaip juos patenkinti.

„Labai svarbu įsigyjant naują augintinį išsiaiškinti apie jį kuo daugiau dalykų, kad vėliau, paliekant jį su kitais žmonėmis, būtų aiškūs jo poreikiai. Patariama palaikyti kontaktą su gyvūną laikinai prižiūrinčiu asmeniu (globėju ar veisėju) mitybos, dienos režimo, žaidimų klausimais – taip į laikinus namus atvykęs augintinis patirs mažiau streso“, – pataria „PetCity“ atstovė.

Vienam išsiskyrimo nerimą gali sumažinti raminančios augalinės kilmės priemonės, kitam – mėgstamas žaislas ar tam tikras dienos režimas.

Ji pasakoja, kad šiuo metu keturkojų stresui malšinti yra raminančių augalinės kilmės priemonių: atpalaiduojančių antkaklių, purškiklių, difuzorių – skirtų tiek šunims, tiek katėms. Purškikliai ir antkakliai labiausiai pasiteisina keičiant aplinką, difuzorių ji rekomenduoja rinktis šeimininkams, kurių gyvūnai patiria stresą likę vieni namuose.

„Kaip ir žmonės, taip ir gyvūnai turi temperamentą, nuo ko ir dažniausiai priklauso, kaip vienas ar kitas augintinis reaguos į tam tikrą stresorių, šiuo atveju – į išsiskyrimą. Vienam išsiskyrimo nerimą gali sumažinti raminančios augalinės kilmės priemonės, kitam – mėgstamas žaislas ar tam tikras dienos režimas, kuris augintiniui primena šeimininką. Ilgalaikis nerimas gali peraugti į stresą, o šis augintiniui gali sukelti diskomfortą ir elgesio problemas, todėl patarčiau išsirinkti tinkamiausią priemonę nerimui mažinti“, – komentuoja specialistė.

Nors yra nemažai priemonių, padedančių augintiniui nurimti, sklando stereotipas, kad narvas/boksas yra tarsi ne itin sveikintinas reiškinys namuose – kiek tame tiesos?

„Narvas namuose gali įvesti ne tik tvarkos, bet ir disciplinos augintinio atžvilgiu. Narvo pliusai pasižymi tuo, kad šuo turi apibrėžtą savo erdvę, pavyzdžiui, tuo metu, kuomet šeimininkas yra išvykęs. Tačiau reikia atminti, kad šuo narve neturėtų būti uždarytas ilgiau nei tris valandas dienos metu. Manau, kad neigiamas narvo vertinimas atsiradęs iš nežinojimo, kaip parinkti tinkamą dydį, inventorių narvui, ar kaip teisingai pripratinti prie jo augintinį“, – įsitikinusi J.Jasiukaitienė.

Specialusis projektas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką