Kauno visuomenės sveikatos centro duomenimis, nukentėjusių nuo įtariamai pasiutusių gyvūnų asmenų skaičius Kauno mieste ir rajone kelerius metus išlieka panašus. 2011 m. nuo gyvūnų nukentėjo 978 asmenys, 2012 m. – 1020 asmenų. Pernai nuo gyvūnų nukentėjo 1011 asmenų. Iš jų trečdalis vaikų iki 15 m. amžiaus (286 atvejų).
Kasmet daugiausia Kauno miesto ir rajono gyventojai nukenčia nuo šunų - 79 proc. Pusė jų būna apkandžioti žinomų sveikų savo, draugų, kaimynų ar giminaičių augintinių, o jų stebėjimas perduotas veterinarijos specialistams.
Pernai iš 1011 nukentėjusiųjų, 322 atvejais apkandžiojusių gyvūnų savininkų nepavyko nustatyti
Pernai iš 1011 nukentėjusiųjų, 322 atvejais apkandžiojusių gyvūnų savininkų nepavyko nustatyti ir visiems nukentėjusiesiems buvo skirtas profilaktinis (pokontaktinis) skiepijimas pasiutligės vakcina.
Nors pasiutligės grėsmės Kauno mieste ir rajone nėra jau pastaruosius trejus metus, tačiau nukentėjusiųjų asmenų skaičius pastaraisiais metais mažai kinta. Palanki epizootinė pasiutligės situacija visoje šalyje pasiekta dėl nuo 2006 m. šalyje pradėtos vykdyti laukinių gyvūnų vakcinacijos prieš pasiutligę.
2013 m. Lietuvoje registruotas 1 gamtinis pasiutligės židinys (2012 m. – 5, 2011 m. – 14), kuomet Varėnos rajone susirgo nepaskiepytas nuo pasiutligės naminis šuo. Pastaraisiais metais daugiausia gyvūnų pasiutligės atvejų nustatoma rytiniame ir pietrytiniame Lietuvos pakraštyje, tad galima daryti prielaidą, kad užkratas į šalį patenka iš Baltarusijos, kurioje laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės nevykdoma.
Įvertinus 2013 m. besikreipusiųjų medicininės pagalbos asmenų nurodytas gyvūno apkandžiojimo aplinkybes, nustatyta, kad dažniausiai Kauno miesto ir rajono gyventojai nukentėjo nuo gyvūno pažeidus gyvūnų laikymo taisyklės, netinkamai su jais elgiantis ar praradus atsargumo jausmą. Tik ketvirtadalis nukentėjusiųjų gyventojų buvo užpulti be gyvūno agresiją paskatinančios priežasties, t. y. įtartinomis aplinkybėmis.
Pastebima, kad šeimininkus turintys gyvūnai dažniau gyventojus apkandžiojo buitinėmis sąlygomis, užpuolus svečiuose ar namuose, netinkamo elgesio (gyvūno nešimas, vežimas ir t.t.) ar žaidimo metu, o dauguma valkataujančių gyvūnų apkandžiojimo atvejų įvyko įtartinomis, neišprovokuotomis aplinkybėmis. Taip pat dalis Kauno miesto ir rajono gyventojų nukentėjo nuo valkataujančių gyvūnų ir dėl pačių gyventojų kaltės, norint vesti, nešti gyvūną, jį glostant ar šeriant.
