Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 14d. 09:39

Koronavirusas neaplenkia ir augintinių: kaip atpažinti sergantį gyvūną ir kokių priemonių imtis

Veterinaro kabinete
„PetCity“ nuotr. / Veterinaro kabinete

Pasaulyje siaučiant pavojingam koronavirusui žmonės baiminasi liūdnų pasekmių. Tačiau ar daug kas žino, kad koronavirusu gali užsikrėsti ir mylimi šeimos naminiai augintiniai? Koronavirusu serga 7 iš 10 kačių, jis užklumpa ir sveikus šunis.

Kaip atpažinti sergantį gyvūną? Kuo žmogiškasis koronavirusas skiriasi nuo viruso atmainos, kuria užsikrečia gyvūnai? Ką – šunis ar kates – liga pasigauna greičiau? Kokių gydymo priemonių imtis? Į visus klausimus išsamiai atsako „PetCity“ veterinarijos klinikos gydytojas Laimutis Paulauskas.

„Koronavirusas yra bendrinis šio viruso pavadinimas, vėliau virusai skirstomi į šeimas, gentis ir rūšis pagal savo sandarą, baltymų struktūrą, šeimininkus, kuriuos gali virusas užkrėsti, ir simptomus, kuriuos jie gali sukelti. Pavyzdžiui, šunys gali užsikrėsti alfakoronaviruso pirmuoju ir antruoju tipais, katėms pavojingas yra kačių alfakoronaviruso pirmasis, antrasis C1Je ir WSU tipai“, – 15min komentavo L.Paulauskas.

Pasak jo, dėl šios priežasties vieni virusai užkrečia tik šunis, kiti – tik kates. „Koronavirusas yra vienas iš sezoninį peršalimą sukeliančių virusų žmonėms, juo augintiniai nuo žmonių neužsikrečia“, – tikino „PetCity“ atstovas. Koronavirusu augintinis nuo žmogaus ir žmogus nuo augintinio užsikrėsti negali, tačiau, įdomus faktas, kad, pvz., šeškai nuo žmonių gali užsikrėsti žmonių gripu.

„PetCity“ nuotr./Šeima su augintiniu
„PetCity“ nuotr./Šeima su augintiniu

Šunys ir koronavirusas

Pasak L.Paulausko, pasaulyje paplitusios dvi šunų koronaviruso atmainos, kurios gali sukelti žarnyno (enterito) arba plaučių uždegimo (pneumonijos) formas. „Šunys Lietuvoje dažniausiai serga koronavirusiniu enteritu. Tai liga, kai virusas dauginasi žarnyne ir sukelia vėmimo viduriavimo bei apatijos simptomus“, – sakė jis.

Veterinaro teigimu, dažniausiai liga suserga jauni, iki metų amžiaus šunys, jie užsikrečia per kontaktą su kito šuns išmatomis. Po poros dienų nuo užsikrėtimo pasireiškia minėti simptomai, jie trunka vidutiniškai 5–7 dienas, nors gali trukti ir kelias savaites.

Tuo tarpu šunų koronavirusinės pneumonijos atvejų oficialiai Lietuvoje nėra užfiksuota, pavieniai ligos atvejai nustatyti Kanadoje, JAV, Didžiojoje Britanijoje. L.Paulausko teigimu, pneumonija šunims prasideda ūmiai ir pagal sukeliamus simptomus – kosulį, apatiją, kvėpavimo nepakankamumą – yra labai panaši į šiuo metu tarp žmonių plintantį koronavirusą.

„PetCity“ nuotr./Sergantis šuo
„PetCity“ nuotr./Sergantis šuo

Katės ir koronavirusas

Tačiau kalbant apie naminius gyvūnus, koronavirusinėmis infekcijomis vis tik dažniausiai serga katės, tarp jų ši liga paplitusi gana plačiai. Įdomu, kad net 75 proc. kačių, kurioms teko bent kartą gyvenime keisti namų aplinką, turi prieš koronavirusą veikiančius antikūnius – tai tik įrodo, kad anksčiau jos yra turėjusios kontaktą su šiuo virusu.

„Kontaktas gali būti įvykęs vos kačiukui gimus – virusas perduodamas su motinos pienu. Taip pat bet kada vėliau, jei gyvūnas turėjo kontaktą su kitų katinų išmatomis – lauke vaikštantys katinai yra vieni didžiausių šio viruso nešiotojų“, – pasakojo L.Paulauskas.

Ir net, jei sveika katė užsikrėtė virusu, ji nebūtinai susirgs – ligos simptomų ji gali nejausti, tačiau tapti ligos platintoja ir perduoti virusą kitiems kačių atstovams. Kaip ir užsikrėtimas virusu negarantuoja, kad katė pati susirgs. Kita vertus, jei katė negaluoja, o atlikus tyrimą aptinkamas šis virusas, nereikia skubėti galvoti, kad susirgimą sukėlė būtent koronavirusas.

„Diagnozuojant kačių koronavirusines infekcijas ar bet kurią šios infekcijos formą, klinikoje remiamasi ne tik koronavirusą atpažįstančiais testais, bet ir klinikiniais simptomais bei tyrimų rezultatais. Jei virusas sukelia simptomus, tai dažniausiai būna koronaviruso enterito forma. Pagrindiniai simptomai – viduriavimas, apatija, jauni užsikrėtę kačiukai gali nepriaugti svorio“, – kalbėjo pašnekovas.

Tarp sudėtingesnių atvejų jis paminėjo pilvo ertmės uždegimą (peritonitą) – jį jaučia maždaug 5–12 proc. koronavirusu užsikrėtusių kačių. „Skirtingai nei enterito forma, ši ligos forma yra nepagydoma ir progresuojanti: katė liesėja, karščiuoja, atsiranda gelta, apatija, gali kauptis skysčiai pilve, didėja limfiniai mazgai“, – sakė L.Paulauskas.

„PetCity“ nuotr./Sergantis katinas
„PetCity“ nuotr./Sergantis katinas

Žmonės ir koronavirusai

Kiek kitaip yra su žmonių koronavirusu. Pašnekovo teigimu, epidemija prasidėjo, kai 2002 metais Kinijoje žmogui virusą perdavė civetais vadinami naktiniai plėšrūs žinduoliai, savo išvaizda primenantys dabartines kates. Taip pat galima rasti duomenų, kad žmonės koronavirusu užsikrėtė nuo kupranugarių, tai įvyko 2012 metais Saudo Arabijoje.

„Iš kur atkeliavo šių dienų koronavirusas, kol kas neaišku, tačiau manoma, kad pirmasis užkratas įvyko laukinių gyvūnų turgavietėje, Uhano mieste. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kol kas naminiai gyvūnai žmogaus užkrėsti negali, todėl augintinių šeimininkams nėra ko jaudintis – toks užsikrėtimas neįrodytas“, – pasakojo L.Paulauskas.

Remiamas turinys
Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką