Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Lordžio ir Aušrinės šlovės minutės

Aušrinė ir Lordis
Bone.lt nuotr. / Aušrinė ir Lordis
Šaltinis: Bone.lt
0
A A

Kai televizijos studijoje baigėsi filmavimas, o Vilnių apgaubė tamsa, Aušrinė dar ilgai negalėjo užmigti. Tuo tarpu jos šokių partneris ramiai pūtė į akį, visai pamiršęs, kad ką tik su Aušrine prasimušė į LNK projekto „2 minutės šlovės“ finalą. Reikli komisija buvo palanki. Reikli komisija, matyt, tiki, kad Aušrinė ir Lordis sukurs dar įdomesnę programą.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

Ir kas čia nuostabaus, juk per televiziją nuolat vyksta talentų šou,– pasakytų skeptikas. Bet atkreipkite dėmesį: Aušrinė Niauraitė yra žavi mergina, o jos šokių partneris – šuo. Berno zenenhundas Lordhund Mango šuo, arba Lordis.

A.Niauraitė atsako į www.bone.lt klausimus.

– Koks paradoksas – išgarsėti per šunį. Jei ne Lordis, kažin, ar tiek žmonių apie tave būtų sužinoję. Papasakok apie save.

– Esu 19 metų vilnietė, Mykolo Romerio universiteto pirmakursė, studijuoju teisę. Tai sunkus mokslas, reikalaujantis laiko ir pastangų, tačiau laiko atrandu ir savo augintiniui – Berno zenenhundui Lordžiui. Užsiimu savanoriška veikla Gyvūnų globos tarnyboje „Pifas“, su Lordžiu atstovaujame „Pifui“ šunų parodose, kituose gyvūnų renginiuose, dalyvaujame  parodomosiose programose.

Tenka įsitaisyti ir traukinio vagone. Jis pripratęs prie miesto šurmulio, gatvių triukšmo ir žmonių dėmesio. Mudu gyvenam labai aktyvų gyvenimą ir žodžio „nuobodulys“ nežinom.Daug dėmesio skiriu šuns dresūrai, o šiuo metu – triukų ir šokių mokymui. Manau, kad kiekvienas rūpestingas šeimininkas turi auklėti ir dresuoti savo šunį, nes tai stiprina šuns ir žmogaus ryšį. Paklusnūs šunys mūsų visuomenėje, ištikimi žmonių draugai, ne priešai – tokią matau ateities viziją.

– Kada susidomėjai šunimis?

– Susidomėjau būdama maža mergaitė – 12-os metų gavau dovanų pirmąjį  šunį, vokiečių aviganių kalytę. Jos dėka pažinau šunis, domėjausi visomis veiklos sritimis, susijusiomis su šunimis. Patarimų dresūros ir auklėjimo klausimais ieškojau knygose bei internete. O Lordį auginu jau trečius metus. Jis pateisino visus mano lūkesčius, tapo dresūros varžybų BH ir IPO-B nugalėtoju. Jis yra įvairių dresūros varžybų bei konkursų prizininkas.

– Šokis su keturkoju augintiniu...

– Šokame su Lordžiu jau keletą metų. Lietuvoje žmogaus ir šuns šokis – naujiena, daugeliui negirdėta, nematyta. Šokiais susidomėjau, kai vieną kartą per užsienio TV pamačiau dresuotą šunį, rodantį triukus skambant muzikai. Tai mane sužavėjo. Taip suintrigavo, kad po kruopelę ėmiau rinkti informaciją.

Daug išmokau žiūrėdama į Mary Ray, Szkukalek Attila ir Tinos Humphray pasirodymus su šunimis. Jų patirtis padėjo, bet realybėje išmokyti Lordį daugelio dalykų buvo nelengva. Dideliam, stambiam šuniui triukus sunkiau atlikti, nei mažesniam ir lankstesniam šuniukui. Kai kurie triukai paprasčiausiai fiziškai neįgyvendinami. Be to, šunys, net ir tos pačios veislės, skiriasi savo gabumais bei fiziniu išsivystymu. Todėl mokymo būdą ir triukus, kurie labiausiai tinka Lordžiui, turėjau „išrasti“ pati.

– Ar Lordžiui patinka mokytis?

– Šokti Lordžiui tikrai patinka. Mudviejų triukai nėra įsprausti į kokius nors rėmus. Duodu jam laisvę, mokymosi metu jis gali kurti ir improvizuoti. Tai labai stiprina mudviejų ryšį. Po daugybės treniruočių jis pradėjo mane suprasti iš pusės žodžio, iš gestų ar žvilgsnio. Šunų šokiai – tai užsiėmimas, kurį stebėdamas negali nesišypsoti, kuris dovanoja nuostabias akimirkas ir daug puikių išgyvenimų.

– Tai, ką matėme per televiziją, jo pasiekimų viršūnė?

– Tai, ką parodėme TV projekte „2 minutės šlovės“, buvo šokis – šou variantas su įvairiais triukais. Po dviejų pasirodymų bus išties sunku finale nustebinti publiką. Šiuo metu daug treniruojamės, kuriame naują programą. Dirbam išsijuosę. Galiu pasakyti tik tiek, kad būsimasis pasirodymas bus kitoks. Tai bus ne vien šokis, bet ir tam tikras siužetas.

– Kokia bus judviejų kasdienybė pasibaigus televizijos projektui?

Bone.lt nuotr./Lordis
Bone.lt nuotr./Lordis

– Mudviejų gyvenimas niekada nebuvo nuobodus. Dažnai keliaujame į įvairius renginius ar varžybas, pasivažinėjame ir viešuoju transportu, jei varžybos kitame mieste. Tenka įsitaisyti ir traukinio vagone. Jis pripratęs prie miesto šurmulio, gatvių triukšmo ir žmonių dėmesio. Mudu gyvenam labai aktyvų gyvenimą ir žodžio „nuobodulys“ nežinom.

– Trumpam sugrįžkime į TV studiją. Kaip augintinis jautėsi keistoje aplinkoje?

– Televizijos studijoje jis buvo ypač budrus, nes reikėjo „ganyti“ šeimininkus, kad nei vienas nepasimestų. Scenoje Lordis jaučiasi puikiai – daug erdvės, nors prožektoriai kaitina, muzika garsi, bet tai jo negąsdina. Neįprasta aplinka ir žmonių dėmesys – pats tas! O pavargsta jis dėl to, kad prieš filmavimą ir po jo negali nei minutės pailsėti, mat kiša visur savo smalsią nosį. Nori viską pamatyti, visur dalyvauti, jį traukia naujovės. Po filmavimų pargrįžęs iškart griūva miegoti. Keletą dienų ilsimės ir džiaugiamės ramiais pasivaikščiojimais.

– Berno zenenhundas – koks šis šuo?

– Didelis, gana stambus, tačiau be galo švelnus ir jautrus šuo. Visa širdimi atsidavęs žmogui. Aš manau, kad zenenhundai gali beveik viską ir supranta beveik viską, tereikia  įsiklausyti. Iš tikrųjų tereikia tiek nedaug – pamilti jį ir tada Berno zenenhundas taps  svajonių šunimi.

– Linkime sėkmės, projekto finale šunų mylėtojai žada sirgti už jus!

Aušrinės ir Lordžio interneto svetainė: http://lordis.weebly.com

Bone.lt
Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką