Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2020 08 11, 11:24

Mažoje širdyje – begalinė pagarba: šuns manieros atspindi jo autoriteto elgseną

Frazę, kad blogi gali būti tik šeimininkai, jokiu būdu ne jų šunys, girdėjome daug kartų. Ir vis tik su augintiniais bendrą kalbą atrandame ne visi. Dar didesnis siutas ima žvelgiant į aplinkinių auginamus pitbulterjerus ar amerikiečių Stafordšyro terjerus, kurie, regis, agresyvūs iš prigimties, realybėje elgiasi mieliau už katinus. Klausiate, kodėl? Geri klausimai šįryt aiškiais atsakymais virsta naujoje projekto „Nuo letenos iki uodegos“ tinklalaidėje.
Agota Jakutytė
Agota Jakutytė ir Rita Jakštaitė / Asmeninio albumo nuotr.

Kaip užmegzti ryšį su augintiniu? Ar dresuojami tik parodoms besiruošiantys šunys? Koks šeimininko vaidmuo dresavimo procese ir kiek keturkojo kaltės jam stringant? Kaip spėti į nuvažiuojantį šuns dresūros galimybių traukinį?

Šiuos klausimus antradienį 15min eteryje gvildena projekto iniciatorė Agota Jakutytė ir dvidešimties metų dresavimo patirtį turinti kinologė Rita Jakštaitė.

Dresūra įveikė akmens amžių, mentalitetas – šlubuoja

Tinklalaidės pradžioje R.Jakštaitė prisimena pirmąją pažintį su šunimis. Būdama paaugle, augintinį išsirinko pagal populiarų to laikmečio serialą „Lesė grįžta“.

„Neturėjome patirties, kaip šunį auginti, todėl padarėme visas įmanomas klasikines klaidas. Mano kolis turėjo būti labai draugiškas, mylintis visus aplink. Vis dėlto nemylėjo daug ko: mašinų, dviračių, vaikų. Ant visų puolė, lojo, mane paskui tampydamas. Reikia pripažinti, kad buvau bloga šeimininkė, elgiausi nekorektiškai ir netinkamai“, – atskleidžia Lietuvos kinologų draugijos dresuotoja, šunų sporto klubo „Vilnis“ įkūrėja ir agility sportininkė R.Jakštaitė.

Nors partnerystė su koliu nesiklostė sėkmingai, studijos viešnia netrukus įsigijo antrąjį keturkojį ir susidomėjo dresūra. Dresavimo treneris mokė, kaip pasodinti šunį, paguldyti ir ką daryti, kad šis gatve tvarkingai žygiuotų šalia. Šiais laikais populiarios paklusnumo komandos, tokios kaip „Duok labas“, buvo laikomos pertekline informacija.

„Pradėjau domėtis, apie ką šunys mąsto ir kodėl, kaip jų organizmas veikia, kokiais būdais reaguoti ir komunikuoti. Teko ieškoti naujų metodikų ir pradėti mokytis dresuoti pačiai“, – pasakoja R.Jakštaitė, tuo metu susidomėjusi ne tik Vilniuje, bet ir visame pasaulyje nauju šunų vikrumo sportu – agility.

Nepaistant to, kad žinių tuo metu turėjo minimaliai, kinologė subūrė kolektyvą, sukalė savadarbes medines kliūtis, pasiraitojo rankoves ir ėmėsi darbo. Svarbiausia misija, R.Jakštaitės teigimu, buvo šviesti visuomenę, dalijantis sukauptomis žiniomis.

„Akmens amžius“, – agility sporto pradžios metodikas ir technikas Lietuvoje apibūdina kinologė. Tame pačiame laikmetyje dar ilgai įstrigęs buvo ir didžiosios visuomenės dalies supratimas apie keturkojus: laikyti pririštą prie būdos, esant poreikiui – šaukti, bausti ir smurtauti.

123rf.com nuotr./Šunys tiesiogiai reaguoja ir perima šeimininkų emocijas
123rf.com nuotr./Šunys tiesiogiai reaguoja ir perima šeimininkų emocijas

Nesupranta žmonių kalbos ir kodėl jį veja lauk

Projekto „Nuo letenos iki uodegos“ iniciatorė ir ekologiško RAW maisto augintiniams prekės ženklo „ZENOO“ įkūrėja A.Jakutytė įsitikinusi: dresūros pamokose pirmiausia mokosi ne keturkojis, bet jo šeimininkas. Šiai minčiai pritaria ir kinologė R.Jakštaitė. Negana to, dresūros pamatai pradeda lipdytis anksčiau negu įprastai tikimės.

„Šeimininkai vis dar galvoja, kad dresūra prasideda specialisto pamokoje. Nieko panašaus: dresūra ir auklėjimas prasideda tą akimirką, kai šuo peržengia jūsų namų slenkstį. Nuo to, kaip po namus lankstantį, batus ir pagalves griaužti čiumpantį stabdote, kaip reaguojate, kur nukreipiate keturkojo dėmesį“, – akcentuoja R.Jakštaitė.

Vos augintiniui įsikūrus naujuose namuose, formuojasi ne tik jam suprantamos taisyklės, bet ir santykis su šeimininku. Šis faktorius – kertinis keturkojo elgesyje.

„Mes, žmonės, komunikuojame žodžiais. Šunys žodžių nesupranta, orientuojasi į kūno kalbą, ir jeigu šeimininkas labai nuoseklus, rodo, užveda šunį kažką daryti, atkreipia dėmesį, pagirdamas, paskatindamas, šuo natūraliai stengsis pakartoti tuos dalykus. Jiems patinka dėmesys ir džiaugsmas.

Yra ir kita šeimininkų kategorija – „aš vadovauju, aš tau pasakiau daryti tą ir aną“. Šuo žiūri į šeimininką, kuris, geriausiu atveju, rankomis paskėsčioja, bet nesuvokia, ko iš jo reikalaujama, nes nekalba žmonių kalba. Kelias tik vienas – eiti per santykį, džiugesį, linksmumą, ne griežtą kontrolę“, – pasakoja R.Jakštaitė.

Griežta kontrolė ir netinkamas požiūris į keturkojį šeimos narį dažnai priveda prie to paties: išsiskyrimo ir šuns patekimo į gyvūnų prieglaudą. Jose A.Jakutytė su savanoriais lanko dažniausiai dėl žmogaus kaltės atsidūrusius gyvūnus.

„Prieglaudose atsiduria ne blogo charakterio šunys, o nukentėję nuo psichologinio ir fizinio žmonių smurto, su nuoskaudomis, jų iššaukiamais pykčio priepuoliais. Vienas esminių dalykų šeimininkui – kurti santykį su augintiniu, prieš tai atradus vidinę ramybę su savimi“, – pabrėžia su įstaigomis, prižiūrinčiais likimo valiai paliktus gyvūnus, bendradarbiaujanti vilnietė.

Elgesys priklauso nuo to, kokį keturkojui pasaulį piešiame

Antradieninėje projekto „Nuo letenos iki uodegos“ tinklalaidėje dvidešimties metų dresavimo patirtį turinti kinologė R.Jakštaitė pataria, kaip sukurti sveiką augintinio santykį su šeimininku ir jį supančiu pasauliu:

„Gyvūną mokyti galime dviejų kardinaliai skirtingų pasaulio sampratų. Pasaulis teigiamas, jame visi vienas kitą supranta, pasitiki, reaguoja, stengiasi patenkinti vienas kito poreikius. Pasitaiko piešiančių kitokį paveiksliuką: pavojingo pasaulio, kai tau reikia saugotis iš principo visų, tarp jų – ir šeimininko, nes jis neskaito tavo kūno kalbos.

Tokiu atveju augintinis nuolat ujamas, baudžiamas, gauna spaudimą, o galiausiai, perėmęs tokį pavyzdį, tampa gynybiškas ir agresyvus. Iš čia kyla paprasta tiesa: jeigu nori, kad tavo šuo pasaulyje atrodytų ir elgtųsi tinkamai, būk geru pavyzdžiu.“

Suirzusio, nervingo, aplinka nepasitikinčio žmogaus manieras keturkojis perima labai greitai. Tačiau jeigu šeimininkas geba nuraminti šunį netgi pas veterinarą, kurio kabinete procedūra gali būti nemaloni ar netgi skausminga, būna šalia, reaguoja, skatina, padeda augintiniui išeiti iš situacijos – pastarasis bus pasiruošęs pereiti ugnį ir vandenį tam, kad būtų su žmogumi ir patenkintų jo poreikius.

„ZENOO“ prekės ženklo įkūrėjos A.Jakutytės inicijuotame projekte „Nuo letenos iki uodegos“ keturkojų elgsenos ir mitybos specialistai gvildena įvairias su augintiniais susijusias temas, pradedant blizgančiomis uodegėlėmis, baigiant patarimais, kaip kovoti su gyvūnų sveikatos sutrikimais.

Primename, kad ankstesniame epizode 15min studijoje pokalbio moderatorė bendravo su televizijos laidų vedėju, žurnalistu ir visuomenės veikėju Andriumi Tapinu.

Artimiausiu metu eteryje pasirodysiančioje tinklalaidėje dėmesys bus skiriamas keturkojų mitybai. Projekto metu kartą ir visiems laikams taip pat bus atsakyta ir į klausimą, ar šunims tinkama veganiška mityba.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Remiamas turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką