Nespėjus įžengti į gyvūnų patalpas, pasigirsta nenumaldomas šunų lojimas, o vos pamačius lankytojus, jie visi puola prie grotų ir prašosi būti paimami.
Nors prieglaudos darbuotojai atiduoda visas savo jėgas gyvūnėlių gerovei, tačiau to keturkojams nepakanka ir dėmesio jie prašo kiekvieno sutikto lankytojo.
Štai Fuksas, narve kartu su kitais trimis bičiuliais gyvenantis šuo atrodytų niekuo nesiskiria nuo kitų, tačiau jo atsiradimas prieglaudoje sujaudina kiekvieną. Šunelis pateko į automobilio avariją, jam lūžo dvi kojos, tačiau likimas jam padovanojo antrą gyvenimą. Šiuo metu Fuksas jaučiasi puikiai ir atrodo, kad pamiršo likimo siųstus smūgius. Fuksas labiausiai trykšta džiaugsmu ir šokinėja aukščiau už kitus, pamatęs lankytojus.
Net ir maži šuniukai prieglaudos lankytojams stengiasi savo silpnu balseliu pranešti apie savo buvimą. Neseniai į prieglaudą atgabentas septynetas, kuris buvo negailestingai suspaustas į kartotinę dėžę ir paliktas miške šalia pėsčiųjų tako. Galima tik spėti, kodėl šeimininkas nenorėjo pasirūpinti meiliais mažyliais ir nusprendė juos palikti likimo valiai. Visi septyni kaštoninės spalvos šuniukai sveiki ir žvalūs laukia pačių geriausių šeimininkų.
Šarpėjaus veislės šuo, turintis stiprų charakterį, jau dvejus metus laukia savo šeimininkų, nors turėjo laukti tik vieną dieną. Šeimininkai, vedini jaunatviško entuziazmo, neapskaičiavo savo galimybių ir viešoje vietoje apsvaigę užmigo, o šuo kantriai laukė šalia jų. Jauna porelė buvo pristatyta į policijos nuovadą, o šuo laikinai nugabentas į prieglaudą, kuri tapo vieninteliais jo namais, nes šeimininkai, žadėję prieglaudos darbuotojams pasiimti šunį kai tik ras transporto priemonę, iki šiol jos taip ir nerado.
Dar vienas prieglaudos gyventojas Bartas patyrė šeimininkų smurtą, o galiausiai buvo atvestas pačių globėjų su metaline grandine, kuria rišami galvijai. Tokiu būdu šeimininkai vaizdžiai norėjo įrodyti, kad šuo yra agresyvus ir nesuvaldomas, tačiau tai tebuvo išgalvotas pasiteisinimas. Bartas paklusnus ir draugiškas šuo, nesukeliantis jokių problemų prižiūrėtojams.
Meškio ir Taksytės istorija dar graudesnė. Šeimininkai, išvyko iš savo namų juos palikdami žiemos metu pririštus lauke be maisto ir vandens. Tik dėl kaimynų gerumo šunys išgyveno ir sulaukė gyvūnų prieglaudos darbuotojų pagalbos.
O vienai dailiai kalytei teko pakęsti dviejų šeimininkų trumpalaikes užgaidas. Pirmasis ją grąžino dėl buitinių konfliktų praėjus vos savaitei, mat tėčiui neįtiko, kad suaugęs sūnus nori turėti augintinį, o antroji globėja dėl neaiškių priežasčių grąžino kalytę nepraėjus nė 24 valandoms, nors atvykusi išsirinkti šuns spinduliavo laime ir žarstė pažadus rūpintis kaip tik išgalės. Patyrę fizinį ar psichologinį žmonių smurtą, šunys neatsisako žmogaus draugijos.
Ir laimėje, ir nelaimėje – visada kartu. Meškius ir Dryžius yra tikros draugystės pavyzdys. Tai neišskiriami draugai, kurie, nesuradę žmonių meilės, nusprendė rūpintis vienas kitu. Prieglaudos darbuotojai, gavę iškvietimą atvykti į vieno daugiabučio kiemą, kuriame jau ilgą laiką klaidžioja du šunys, pagavo tik vieną iš jų, tačiau Dryžius, pamatęs draugą mašinoje, nusprendė jo nepalikti ir pats įšoko į mašiną šalia Meškiaus. Iki šiol jie gyvena viename narve ir prieštarauja vedžiojami pievose atskirai.
Kauno regiono gyvūnų globos namuose šiuo metu yra 35 katės ir 168 šunys. Skaičiai šiek tiek sumažėję, palyginti su praeitų metų statistika, tačiau procesas nesustabdomas. Besilankant prieglaudoje ir kalbinant prižiūrėtoją Gediminą buvo atvežtas dar vienas gyventojas, jis pateks į karantiną. Šunį atidavė patys šeimininkai, kurie nesugebėjo su juo susitvarkyti, šuo buvo itin ūmaus būdo.
Per pirmą šių metų mėnesį atvežta 11 šuniukų, ar jų daugės, niekas nežino, tačiau tikimasi, kad žmonės įstengs pasirūpinti savo augintiniais ir prieglaudoje gyventojų mažės.
