Tokios vyrų ar moterų grožio tendencijos – staiga gimstančios ir po poros metų nunykstančios – jokia naujiena, tačiau šįkart apžvalgininkus ir tendencijų prognozuotojus glumina tai, kad barzdų mada įsitvirtino tokiam ilgam laikui.
Pasak istoriko Aluno Witney, besidominčio kūno ir medicinos istorija, barzdos vyrų veidus puošė ilgus šimtmečius, kol XVIII a. atsiradus ir išpopuliarėjus aštrutėliams skustuvams, grožio idealu tapo lygutėlė veido oda be jokio plaukelio. Barzdos vėl buvo išpopuliarėjusios Viktorijos laikais, Pirmojo pasaulinio karo metais, o vėliau plaukus ant veido augindavosi tik vienos ar kitos muzikos grupės gerbėjai ar kai kurių subkultūrų atstovai, tačiau pastarosios tendencijos nebuvo masinės.
Dabartinis visuotinis barzdų mados suvešėjimas prasidėjo maždaug 2010-aisiais, o tikrą piką pasiekė 2013 metais, kai net paprastai glotniaveidis aktorius George’as Clooney, „Oskarų“ ceremonijoje pasirodė su gana rimta žilstelėjusia barzda. Po šio jo pasirodymo ant raudonojo kilimo kilo dar didesnė barzdų populiarumo banga.
Istorikas Withey turi teoriją, kodėl stipriąją lytų staiga taip sužavėjo barzdos – jo manymu, tai susiję su vyriškumo krize, kurią patiria šiuolaikiniai vyrai. Moterys tampa vis savarankiškesnės, konkuruoja su vyrais tose srityse, kurios anksčiau buvo išskirtinai jų, savinasi vyriškus drabužius ir įgyja vis daugiau agresyvumo.
Barzdos auginimas lieka kone vieninteliu būdu, kaip vyras gali pademonstruoti savo vyriškumą.
Vyrus tai trikdo, speičia į kampą, tad norėdami savotiškai kompensuoti prarandamas pozicijas, jie savo vyriškumą imasi įtvirtinti per išvaizdą – šiuo atveju, augindami vešlias barzdas.
„Barzdos auginimas lieka kone vieninteliu būdu, kaip vyras viešai gali pademonstruoti savo vyriškumą, nerizikuodamas patekti į areštinę už nederamus veiksmus“, – reziumuoja istorikas.
