Dabar populiaru
Publikuota: 2020 vasario 17d. 13:50

Pirkdami nenatūralią kosmetiką, patys save žudome: mikroplastikus prariję gyvūnai gali atsidurti ant mūsų stalo

Plastikas maiste Ypatingos
Plastikas maiste

Kai vis daugiau žmonių šiandien atsigręžia į gamtos saugojimą, ne ką mažiau svarbu prie to prisidėti ir atsakingai renkantis kosmetines priemones. Natūralios kosmetikos kūrėja Rūta Merkytė atvirai atskleidžia, kad tam tikri ingredientai, naudojami tiek pudroje, tiek šampūne, gali išlikti kone 500 metų: „Įsivaizduokite, po kelių šimtų metų jūsų proproproanūkiai dirvožemyje gali rasti jūsų DNR.“

Natūralios, biotechnologiniu pagrindu kuriamos lietuviškos kosmetikos „Manilla“ įkūrėja Rūta Merkytė džiaugiasi, kad vis daugiau žmonių prisijungia prie žaliojo judėjimo. Tie, kurie tai padaryti dar delsia, galiausiai bus privalomu būdu prijungti prie planetos saugojimo – po truputį gamtą nuodijantys ingredientai yra draudžiami. Tačiau labai svarbu tai padaryti kuo greičiau.

„Didžiosios kosmetikos gamintojos išsireikalavo dar 5 metų, kai galės toliau kosmetikos gamyboje naudoti mikroplastikus. Tai reiškia, kad iki 2025-ųjų mūsų planeta ir vandenynai bus teršiami milžiniškomis jų dozėmis. Dėl to gali nukentėti ir mūsų skrandžiai – mikroplastikus prariję gyvūnai atkeliauja ir iki mūsų stalo“, – YPATINGOS atskleidė R.Merkytė.

Tačiau net ir renkantis gamtai nekenkenčią kosmetiką, labai svarbu tai daryti atsakingai. R.Merkytė sako, kad negalima tikėti kiekviena garsiai rėkiančia reklama ar viliojančiai ant pakuotės atrodančiais žodžiais, tokiais kaip ECO, BIO. Pasak R.Merkytės, dažnu atveju tai – tik rinkodarinis triukas.

„Visada reikia skaityti produkto sudėtį. Kadangi įstatymai turi daug spragų, kai kurie prekės ženklai ant savo pakuočių gali rašyti neteisingus teiginius. Jei meluojančius gamintojus išaiškina – jie gauna įspėjimą, tam kartui savo produktą pataiso, o po to vėl leidžia blogąjį variantą“, – pripažįsta ji.

Pasak R.Merkytės, yra keletas nesudėtingų būdų, kurie padės ne tik nepermokėti, bet ir atskirti kokybišką, gamtą saugojančią prekę. Straipsnio pabaigoje pateikiame taisyklių pradžiamokslį, kurį prisiminkite kaskart, kai užsuksite į kosmetikos skyrių.

123RF.com nuotr./Plastikas maiste
123RF.com nuotr./Plastikas maiste

Remiame gamtos teršimą?

Kai pastaruoju metu darosi madinga rūpintis planeta ir jos ateitimi, žmonės vis labiau atsigręžia ir į natūraliai pagamintus produktus. Žinoma, jie kainuoja brangiau, tačiau tam yra svarių priežasčių.

„Natūralios kosmetikos žaliavų gamybos procese yra taikomi visai kiti reikalavimai nei sintetinės kosmetikos. Jeigu kosmetika nori save vadinti natūralia, turi atitikti tam tikrus reglamentus. Tuomet gaunami sertifikatai, kad tai yra natūralus produktas, užaugintas tinkamomis sąlygomis, kurio metu nebuvo kenkta gamtai, buvo atsodinti natūralūs žaliavų šaltiniai (kokosų palmės, javai), nebuvo išskirti nežmoniškai kiekiai CO2, kurie ardo atmosferos ozono sluoksnį“, – vardina R.Merkytė.

Rūta Merkytė čia išskiria svarbų terminą – biodegradavimas, tai yra suirimas. Pasirodo, kad kai kurie sintetinėje kosmetikoje naudojami ingredientai nesuyra net po kelis šimtus metų, o dar yra toksiški gamtai.

„Įsivaizduokite – nusiplovėte makiažą, ir po 500 metų proproproanūkiai dirvožemyje galės rasti jūsų DNR su tuo silikonu. Tai kenkia ekosistemai, dirvožemiui, nes visi gyvuliukai, flora ir fauna, augmenija maitinasi ta organine medžiaga, kuri būna užteršta tokiais dalykais, – sako ji. – O patekusį į upes, jūras ir ežerus, mikroplastiką neretai praryja žuvys, vandens paukščiai, jūrų žinduoliai. Smulkios dalelės gali kauptis šių gyvūnų audiniuose ir sutrikdyti natūralius fiziologinius procesus. O jei jos dar ir užterštos, į organizmą patenka ir teršalai.

Baisu yra tai, kad šie gyvūnai apsinuodija ir žūsta, tačiau gali ir mitybos grandine atkeliauti ant mūsų stalo. Ši rizika, deja, yra labai reali ir jau paremta faktais: ​mikroplastiko dalelių buvo rasta mūsų maisto produktuose ir gėrimuose.“

Asmeninio albumo nuotr./Rūta Merkytė
Asmeninio albumo nuotr./Rūta Merkytė

Tuo metu natūraliai kosmetikai reglamentuose yra reikalavimas, kad ji turi suirti labai greitai. Pavyzdžiui, putojimą sukeliančios medžiagos, kurias naudoja natūralios ir ekologiškos kosmetikos gamintojai, dedamos į šampūnus ir prausiklius, kad išplautų riebalus, suyra per 2 mėnesius.

Ką daro silikonai ir mikroplastikai?

„Silikonų pavyzdžiai yra Dimethicone, Cyclomethicone, Cyclopentasiloxane ir kiti. Jie palyginti yra nebrangūs komponentai. Kosmetikoje silikoniniai komponentai atlieka plaukų ir odos priežiūros funkciją – kaip itin lengvi, sausi ir neriebūs aliejai jie padeda surišti kitas medžiagas, geriau paskirsto produktą ant odos, padeda lengviau nugaruot medžiagoms, paliekant sausumo ir komforto efektą.

Taip pat jie gali padėti kontroliuoti kosmetikos gaminio klampumą, sumažinti statinį poveikį – pavyzdžiui, plaukų priežiūros priemonėse, kad būtų išvengta elektrinimosi. Tačiau visiškai nesuteikia žmogaus odai ir plaukams pridėtinės naudos, priešingai – ilgai naudojant silikonines priemones odos būklė pablogėja, o plaukai ima skilinėti, trupa“, – kalba R.Merkytė.

Pasak jos, natūralios augalinės alternatyvos silikonams, nekenkiančios aplinkai ir duodančios naudos yra: Dicaprylyl Ether, Undecane, Coco-Caprylate or Coco-Caprylate/Caprate. R.Merkytė tikina, tad šias medžiagas galite drąsiai naudoti savo odai ir plaukams puoselėti.

„O sintetiniai mikroplastikai (pavyzdžiui, Carbomer, Acrylic polymer, Acrylates copolymer (AC), Polyethylene (PE), Polypropylene (PP)) skirti išgauti reikiamą tirštumą, konsistenciją, permatomą ar skaidrią spalvą ir stabilumą, taip pat atlikti mechaninio odos raginio sluoksnio šveitimo funkciją, siaubingai teršia vandenynus. Tokios smulkios (nuo 50 µm iki 5 mm) plastiko dalelės lengvai pasklinda aplinkoje bei patenka į atvirus vandens plotus, nes jų vandens valymo įrenginių sistema nesulaiko – šios dalelės yra per smulkios ir patenka į atvirus vandens telkinius, kur kelia pavojų vandens augalijai ir gyvūnijai.

Dažnai jis tampa žalingas ne tik kaip plastikas, bet ir kaip nuodingų medžiagų nešėjas, nes gali sugerti aplinkoje esančius teršalus ir juos plačiai išnešioti po kitas ekosistemas“, – pripažįsta R.Merkytė.

Natūralūs ir aplinkai nekenkiantys tištikliai, kurie gali būti puiki mikroplastikų alternatyva, yra: bioceliuliozė, ksantano guma, guaro guma, akacijos guma, polisacharidai (karageninas, alginatai), konjac augalas ir kitos.

Nenormalus vartotojiškumas

Dėl šių priežasčių Rūta Merkytė skatina kuo daugiau žmonių prisidėti prie sąmoningo gamtos tausojimo ir atsisakyti vartotojiškos kultūros. Kadangi prekės kainuoja pigiai, žmonės perka ne tiek, kiek jiems iš tikrųjų reikia, taip dar labiau remdami planetos teršimą. „Kam kiekvienai moteriai namuose reikia turėti po kelis kremus, po kelias pudras?“ – klausia ji.

„Iš tikrųjų kosmetikos mums reikia daug mažiau nei mes jos turime. Pagalvokite, 30 ml drėkinančio kremo buteliuko užtenka 2 mėnesiams. Tai kam reikia turėti jų keletą? Aš kalbu ir apie šampūnus, dantų pastas, plaukų lakus, dezodorantus, pudras, šešėlius… Dėl to vartotojiškumo labai teršiame planetą.

Todėl verčiau pirkime mažiau, bet kokybiškus produktus, kurie užtikrintų gamtos sveikatą, kad pirkdami žinotumėte, jog ne kenkiame gamtai, o jai padedame, kad produktai yra gaminami iš atsinaujinančių anglies šaltinių.

Kitaip tariant, jei yra nukertami javų laukai tam, jog būtų pagamintas koks emolientas, tai kad būtų tie laukai ir atsodinti. Tai irgi yra privaloma ekologiškų žaliavų augintojams“, – kalba natūralios kosmetikos kūrėja.

Prasideda draudimai

Rūta Merkytė tikina matanti tendenciją, kad lietuviai eina gera linkme. Nors ir nekenkiančios gamtai kosmetikos kainos yra didesnės, klientai tam negaili pinigų.

Pasak R.Merkytės, žinoma, per dieną ar metus situacija kardinaliai nepasikeis, juolab kai dauguma įmonių yra įpratę dirbti vienaip ir ne kitaip. Tačiau, jos manymu, per 5 ar 10 metų proporcija taps atvirkštinė – žmonės labiau rinksis natūralius produktus nei sintetinius.

Natūralios kosmetikos kūrėja sako, kad pasaulis sąmoningėja, įstatymai keičiasi. Pati Rūta Merkytė yra Lietuvos kosmetikos asociacijos valdybos narė, čia į susirinkimus atvežama naujausia informacija iš „Cosmetics Europe“ (tai – pagrindinis kosmetikos rinkos reguliavimo organas Briuselyje, atsakingas už visą Europos kosmetikos rinką).

„Turiu pasakyti, kad pasikeitimai vyksta nuolat. Šiuo metu yra uždraudžiami silikonai, vadinami ciklopentasiloksanais – jie įeina į daugelį kreminių pudrų, dezodorantų, net ir garsių, brangių ženklų. Tačiau jį žada gal ne kitais metais, bet po dar dvejų uždrausti“, – pasakoja R.Merkytė.

Dėl „Cosmetics Europe“ nutarimo, nuo šių metų turėjo įsigalioti draudimas kosmetikoje naudoti mikroplastikus. Tačiau galiausiai taip neįvyko, nes didžiosios kosmetikos gamintojos boikotavo sprendimą ir išsireikalavo dar 5 metų šiems pokyčiams priimti. Tai reiškia, kad iki 2025-ųjų žemė ir vandenynai bus teršiami milžiniškomis dozėmis mikroplastikų.

„Kad ir kaip bebūtų, pasaulis juda gera linkme. Po truputį įstatymai keičiasi į žaliąją pusę, pasaulis atsigręžia į tai, kad reikia saugoti vandenynus, mikroflorą, fauną, kad reikia saugoti ozono sluoksnį. Viskas vyksta po truputį, todėl džiugu“, – šypsosi Rūta Merkytė.

Esminių taisyklių, kaip atsirinkti kokybišką kosmetiką, rinkinys


SVARBU. Šias taisykles parengė Rūta Merkytė. Be UAB „Dermofaktorius“ sutikimo šios informacijos negalima platinti ar perpublikuoti.

Ant kosmetikos produkto pakuotės rasite INCI (International Nomenclature (of) Cosmetics Ingredients) sudėtį. Tai – oficiali ES įstatymais pagrįsta kosmetikos gaminių nomenklatūra (ženklinimas), kuri paremta ingredientų mažėjimo tvarka. Tai reiškia, kad ingrediento, kurį sąraše Jūs matote pirmoje vietoje, bus daugiausia. Tokia sistema tęsiasi iki ingrediento, kurio produkte yra 1 proc. Visi kiti produktai, einantys po minėtos 1 proc. ribos, gali būti surašyti bet kokia tvarka, nesilaikant mažėjimo taisyklės.

Ši sistema turi pranašumą prieš kitas pasaulyje naudojamas nomenklatūras tuo, kad vartotojas visada gali žinoti, ko gaminyje yra daugiausia, ir ko – vos pėdsakai. Taip galima išsirinkti kosmetikos produktus gera ne tik kokybine, bet ir kiekybine ingredientų sudėtimi. Nepamirškite, kad ingrediento kiekis nėra tas pats, kas koncentracija!

Rinkdamiesi kosmetiką laikykitės šių taisyklių:

1. Venkite labiausiai pavojingų (iritacijas, sudirginimus, alergiją, dermatitą, egzemas ir kitus odos pažeidimus galinčių sukelti medžiagų) konservantų / konservavimo sistemų bei kvapiklių ir dažiklių (Essential oils, Parabens, DMDM Hydantoin, Imadozolidinyl Urea, Phenoxyethanol, Triclosan, Methylisothiazolinone ir kt.). Jų gaminyje dažniausiai būna 0,5–1 proc.

2. Žinodami populiariausius natūralioje kosmetikoje naudojamus konservantus / konservavimo sistemas (Benzyl Alcohol & Dehydroacetic Acid, Sodium Benzoate & Potassium Sorbate, Benzoic Acid), galite daryti prielaidą, kad po jų INCI sąraše einančių medžiagų kiekiai yra labai maži ir, tikėtina, labai mažomis koncentracijomis, taigi – abejotino veiksmingumo (rašoma marketingo tikslais). Todėl renkantis produktą stebėkite, kad kvapikliai, dažikliai ir konservantai nebūtų INCI viduryje – jie turi būti INCI sąrašo gale, geriausia, jog išvis paskutinėse sąrašo vietose, taip išvengsite alergizavimo tikimybės.

3. Alkoholis. Jokiu būdu nepirkite produkto su Alcohol, Ethanol, Isopropyl alcohol ar Denaturated alcohol, Propanol, Ethyl alcohol, Isopropanol! Tai yra sausinančios ir odą dirginančios medžiagos, paprastai dedamos į kosmetiką kaip tirpikliai ir tekstūros/pojūčio „gerintojai“, kas neduoda jokios naudos odai, taip pat dėl geresnio konservavimo efekto.

Kad būtų 100 proc. aišku – yra ir kitų tipų alkoholiai, vadinamieji riebalų alkoholiai, kurie nedirginantys ir gali būti ypač naudingi odai. Pavyzdžiai, kuriuos matysite ingredientų etiketėse, yra cetyl alcohol, stearyl alcohol, cetearyl alcohol, behenyl alcohol ir kt. Jie suteikia priemonei malonią tekstūrą ir padeda išlaikyti ingredientų stabilumą produktuose, drėkina odą, juose yra riebiųjų rūgščių ir glicerolio. Taip pat įrodyta, kad šie riebalų alkoholiai padeda efektyviau įsisavinti į odą medžiagas, tokias kaip retinolis ir vitaminas C.

4. Ieškokite kuo daugiau lotyniškų pavadinimų. Jie susidaro iš dviejų žodžių + gale pridedama forma – extract, oil, powder ir t. t. Pvz., Lavandula angustifolia flower water – tai nurodys natūralią, ne sintetinę ingrediento kilmę.

5. Ieškokite sau žinomų, buityje girdėtų pavadinimų, vadinamųjų raw medžiagų, pvz., sucrose (cukrus), salt (druska), cocos powder (kokosų pudra), citric / lactic acid (citrinų / pieno rūgštis), keratin (keratinas), caffeine (kofeinas), kaolin (baltasis molis) ir kt. – tai nurodys natūralią kilmę.

6. Emulsinius vaškus reikia išmokti mintinai (populiariausi natūralūs emulsiniai vaškaiCera Flava / Cera Alba, Cetearyl Wheat Straw Glycosides, Cetearyl Olivate, Sorbitan Olivate, Glyceryl Stearate, Cetearyl / Cetyl Alcohol, Arachidyl Alcohol / Behenyl Alcohol / Arachidyl Glucoside, Lauryl Glucoside / Myristyl Glucoside / Polyglyceryl Laurate, Brassicyl Isoleucinate Esylate / Brassica Alcohol ir kt). Ieškokite pavadinimų, kurių šaknyse yra olive, cocos, palm, wheat ir kiti panašūs natūralią reikšmę turintys žodžiai.

Be UAB „Dermofaktorius“ sutikimo šios informacijos negalima platinti ar perpublikuoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

Ypatingos

01:28
15:57

Esports namai

URBAN˙/

Metas ruošti automobilį

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką