Dabar populiaru
Publikuota: 2020 spalio 3d. 13:08

Vokietijoje dirbanti dermatologijos gydytoja rezidentė Vytenė – apie „mascne“, injekcijas ir tai, kas labiausiai sendina odą

Dermatologė Vytenė Kurtinaitytė
Asmeninio archyvo nuotr. / Dermatologė Vytenė Kurtinaitytė

Su dermatologijos gydytoja rezidente Vytene Kurtinaityte, dirbančia ir gyvenančia Vokietijoje, Baden Badeno mieste, aptarėme ne tik gyvenimą ir darbą Vokietijoje, bet ir aktualius odos priežiūros klausimus.

Kaip apsisaugoti nuo veido bėrimų pandemijos metu, nuolat dėvint apsauginę veido kaukę? Ar tikrai „grožio injekcijas“ turime pradėti dar ankstyvame amžiuje? Ir kaip išvengti priešlaikinio odos senėjimo?

– Papasakokite, kaip tapote gydytoja?

– Tikiu, kad kaip ir daugelis dalykų, taip ir šis pasisėjo šeimoje, ko gero, dar vaikystėje. Aš išmokau skaityti labai anksti, pamenu būdama penkerių ir viešėdama pas senelius, pasiimdavau jų laikraščius ir „studijuodavau“ (juokiasi). Jie buvo pirmieji, kurie įžvelgdami mano empatiją ir gebėjimą susikoncentruoti, man pasakė, kad būčiau gera gydytoja.

Tačiau nuspręsti, kokias studijas rinksiuosi, lengva nebuvo. Mokykloje pradėjo ryškėti ir meninė pusė, septynerius metus vaidinau dramos teatre, tad buvo etapas, kai jaučiausi pasimetusi tarp minčių tapti gydytoja, aktore, o gal interjero dizainere?

Devintoje klasėje tėvai, pamatę mano pasimetimą, paklausė dviejų itin svarbių klausimų. Pirmasis skambėjo taip: „Kokia pamoka tau mokykloje pati įdomiausia?“ Nesudvejodama atsakiau: „Biologija!“. Kitas klausimas buvo: „O ar jau žinai, kokia tavo gyvenimo misija? Ką norėtum savo specialybe pasiekti?“ Akimirkai sustojau, leidau sau pajausti ir nedrąsiai tariau: „Padėti žmonėms.“

Manau, kad atsakymai į šiuos klausimus ir nulėmė pasirinkimą. Netrukus pradėjau medicinos studijas Kaune, Lietuvos sveikatos mokslų universitete.

– O kodėl po studijų pasirinkote būtent dermatologiją?

– Po paieškų ir svarstymų supratau, kad dermatologija man puikiai tinka dėl savo įvairovės: gydytojai dermatologai turi išmanyti per 3000 odos ligų, kurios reikalauja tiek konservatyvaus, tiek chirurginio gydymo, tiek išsamaus supratimo apie sveiką gyvenimo būdą.

Dermatologo darbas Vokietijoje dar žavesnis ir įdomesnis, kadangi įtraukia flebologiją (venų ligas) ir alergologiją. Įvairiapusė specialybė, kurioje galiu diagnozuoti ultragarsu, operuoti, dirbti su skirtingais lazeriais, o prireikus – ilgai kalbėtis su pacientu, labai tinka mano charakteriui. Beje, čia galiu jungti tiek racionalią, tiek meninę savo pusę: dalis darbo neišvengiamai susijusi su estetika, skonio pojūčiu, o tai jau – menas.

Asmeninio archyvo nuotr. /Dermatologė Vytenė Kurtinaitytė
Asmeninio archyvo nuotr. /Dermatologė Vytenė Kurtinaitytė

– O kaip atsidūrėte Vokietijoje?

– Studijas baigiau Lietuvoje. Po studijų metus dirbau vidaus ligų gydytoja Alytaus ligoninės priimamajame. Tačiau dar studijų metais viduje gimė jausmas, kad visą laiką praleidusi tik Lietuvoje, būsiu nugyvenusi ne savo gyvenimą. Aš labai myliu savo šalį ir didžiuojuosi, kad esu lietuvė, bet vidinis smalsumas patirti ir išmokti kitas kultūras, kitus gydymo būdus manęs nepaleido.

Penktaisiais medicinos studijų metais mainų programos metu pirmąkart išvykau praktikuotis į Vokietiją, Hamburgą. Praktika vyko modernioje ligoninėje, plastinės chirurgijos skyriuje. Ko gero, niekuomet nepamiršiu, kaip skyriaus vadovas skyrė man valandą laiko asmeniniam pokalbiui, kad papasakotų apie medicinos istoriją ir savo kelią, tampant profesoriumi tokioje sudėtingoje specialybėje.

Buvau nustebusi, kai dvidešimties metų patirtį turintys gydytojai klausė mano nuomonės medicininiais klausimais rodydami, kad ji tokia pat svarbi kaip ir jų, nepaisant amžiaus ir statuso skirtumo. Susižavėjimą kėlė ir medicininė įranga: jau tuo metu ligoninėje buvo septynios operacinės su įspūdinga Endoalpha Olympus įranga. Šis gražus mainų laikotarpis buvo sėkmė ir pirmas žingsnis galvojant apie migraciją į Vokietiją.

Buvau nustebusi, kai dvidešimties metų patirtį turintys gydytojai klausė mano nuomonės medicininiais klausimais rodydami, kad ji tokia pat svarbi kaip ir jų.

Tačiau šiuo metu gyvenate Baden Badeno mieste?

– Man buvo smalsu pabandyti gyventi mėgstamiausiame Baracko Obamos mieste Vokietijoje! Būtent šiame mieste prieš kelerius metus suradau savo svajonių kliniką: joje galėjau mokytis iš vieno geriausių dermatologų visoje Vokietijoje, pas kurį pacientai atkeliauja net iš Amerikos.

Jis turi neįkainojamos patirties ir varikozių endoveninio lazerio gydyme, kadangi yra trečiasis šalyje, įvaldęs šį modernų gydymo metodą. Mano pastangos mokytis tiek vokiečių kalbą, tiek plėsti medicinos žinias visais įmanomais būdais buvo įvertintos – man pasisekė gauti vietą šioje klinikoje ir mokytis iš geriausių.

– Kaip šiuo metu atrodo jūsų darbo diena?

– Šiuo metu mano rytas prasideda Rooibos arbatos puodeliu ir nuotolinėmis konsultacijomis lietuviškoje MEDO sistemoje. Jau keletą metų žaviuosi ir domiuosi teledermatologija, tad esu laiminga, šiuo metu galėdama ją praktikuoti.

Kol ieškau vietos toliau tęsti savo rezidentūrą, vis prisimenu žavios klinikos patirtį, kurioje dirbau pastaruosius kelerius metus. Kiekviena diena buvo vis kitokia: vieną minutę ultragarsu diagnozuoji venų varikozes, kitą minutę lazeriu šalini tatuiruotę, trečią operuoji piktybinį odos darinį, o žiūrėk, jau ir laikas su pacientu, sergančiu žvyneline, aptarti jo gyvenimo būdą.

Savo instagramo paskyroje taip pat dalinuosi odos priežiūros patarimais.

– Papasakokite, ar yra koks stebuklingas būdas išsaugoti odą kuo jaunesnę, ar išeitis visgi injekcijos, kurios itin populiarios?

– Estetinė dermatologija – jei tik saikinga ir skoninga – gali neabejotinai duoti gražų rezultatą, tačiau tikrasis ir giluminis atsakymas, mano nuomone, yra prevencija. Kaip nugyvenote gyvenimą iki šiandienos – tą ir pamatysite savo odoje, tarsi drobėje. Oda nieko nepamiršta, o jos būklę labai lemia ir kitų organų veikla.

Oda nieko nepamiršta, o jos būklę labai lemia ir kitų organų veikla.

Vienas iš labai svarbių gyvensenos veiksnių yra mityba. Norite ilgai mėgautis sveika, lygia oda ir išvengti odos uždegiminių ligų? Pasirūpinkite savo žarnyno sveikata ir jo mikrofloros balansu: venkite aukšto glikeminio indekso produktų, vartokite daugiau fermentuotų produktų (tokių kaip kefyras, rauginti kopūstai) ir produktų, kuriuose gausu antioksidantų (cinamonas, žalioji arbata, juodasis šokoladas). Valgykite daugiau daržovių ir gerkite daugiau vandens.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Cinamonas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Cinamonas

Kitas labai svarbus veiksnys – ultravioletiniai saulės spinduliai. Norėčiau jums parodyti dvi savo 50 metų pacientes: viena nuolat mėgaujasi saulės voniomis nuo paauglystės, kita nuo pat vaikystės sąmoningai saugosi saulės. Patikėkite, pamatę skirtumą, išties netektumėte amo.

Priešlaikinį senėjimą išties sukelia ir chroninis stresas. Streso neišvengsime nė vienas, tačiau galime pasistengti išmokti tinkamai į jį sureaguoti. Žinoma, tinkama ir reguliari odos eksfoliacija, veido bei kaklo raumenų relaksacija bei parfumuotų priežiūros priemonių vengimas taip pat labai svarbu.

Streso neišvengsime nė vienas, tačiau galime pasistengti išmokti tinkamai į jį sureaguoti.

– Kaip manote, ar grožio kultas susijęs su žmogaus psichologine būsena?

– Tikrai ne kaskart, bet labai dažnu atveju tiek dermatologai, tiek plastikos chirurgai susiduria su pacientais, pasitikėjimo savimi bandančiais ieškoti savo išvaizdoje. O iš tiesų pasitikėjimas savimi slypi pačiame žmoguje kaip miegantis vulkanas: pažadinkite jį pirmiausia iš šaknų save pažindami.

Savęs pažinimas – tai ilgas procesas, bet tik jo dėka išgryninama gyvenimo misija ir gimsta tikroji meilė ir pagarba sau. Tuomet pagalvokite apie grožio injekcijas dar kartą: ar vis dar jų norite?

Jei procedūra jums tebus lengvas gaivos, šviežumo įnešimas – aš "už", tačiau jei vis dar sukasi mintys, kad tik išlygintos raukšlės ar keliais milimetrais labiau išryškinti skruostikauliai padarys jus vertesnius – bijau, kad pakliūsite į užburtą ratą. Sulig kiekviena injekcija, dozės reikia didesnės ir didesnės, o savivertės jausmo kaip nėra, taip nėra.

123RF.com nuotr./Plastinė akių vokų korekcija
123RF.com nuotr./Plastinė akių vokų korekcija

– Yra moterų, kurios vos peržengusios 20-ies metų slenkstį, jau skuba darytis įvairių injekcijų. Ar ne per anksti?

– Labai teisingas pastebėjimas. Jaunos merginos ir moterys turėtų skirti daugiau dėmesio savęs ir gyvenimo pažinimui, savo išsilavinimui, injekcijoms dar tikrai ne laikas.

Jaunystė skirta teigiamiems pokyčiams savo ir kitų gyvenimuose, o ne savo ir taip jauname veide. Nors teoriškai injekcijos legalu nuo 18 metų, tačiau nepamirškime, kad tikroji jų paskirtis yra koreguoti jau besikeičiančias veido formas, esant riebalinio audinio sumažėjimui. O tai tikrai nutinka ne tuomet, kai jums 20 ar 30 metų.

Asmeninio archyvo nuotr. /Dermatologė Vytenė Kurtinaitytė
Asmeninio archyvo nuotr. /Dermatologė Vytenė Kurtinaitytė

– Injekcijos turėtų atjauninti, tačiau dažniau mes matome tokius pavyzdžius kaip išburkę, patinę veidai, o ir pats žmogus atrodo gerokai vyresnis nei iš tiesų yra.

– Tam, kad taip nenutiktų, reikia keturių komponentų: gero specialisto, minimalių injekcijos dozių, patikimų leidžiamų medžiagų ir susižavėti injekcijomis tikrai ne ankstyvoje jaunystėje. Visa kita – skonio reikalas.

Suleistas garsusis botulino toksinas paralyžiuoja raumenį, jis negali laisvai judėti. Staiga nebelieka raukšlių, tačiau ir galimybės mimikuoti, veido ekspresijos išreikšti savo emocijų taip pat nebelieka. Jaunatviškiau tai ar ne? Gražiau tai ar ne? Spręsti kiekvienam individualiai.

– Ar tiesa, kad suleistos medžiagos kaupiasi organizme?

– Jeigu procedūros metu išties jums buvo suleistas botulino toksinas, hialurono rūgštis ar kita legali medžiaga – organizme ji nesikaups. Tačiau pasitaiko atvejų, kuomet procedūras atlieka nekvalifikuotas specialistas, neaiškios kilmės medžiagas užsisakantis internetu. Kiek tokia medžiaga išsilaikys organizme ir kokias komplikacijas sukels – atsakyti sunku. Kolegos Amerikoje dalinasi patirtimi, kad tokių, skambiai vadinamų botched atvejų praktikoje pastebi rekordiškai dažnai.

– Ką moterims ir vyrams reikėtų žinoti apie apsaugą nuo saulės? Kokį SPF rinktis ir ar išvis naudoti, jeigu yra apsiniaukę?

– Visada stengiuosi pabrėžti savo pacientams, kad nuo saulės apsaugą reikėtų naudoti kasdien, net jei diena ir apsiniaukusi.

SPF – tik vienas iš svarbių veiksnių renkantis apsauginį kremą nuo saulės. Apsisaugoti mums reikia tiek nuo UVA, tiek nuo UVB spindulių. UVA gali sukelti odos vėžį ir priešlaikinį odos senėjimą, o UVB – nudegimą saulėje. SPF skaičius parodo apsaugą nuo UVB spindulių. Tuo tarpu apsaugos nuo UVA stiprumą parodo žymuo PA, kurį lydi nuo vieno iki keturių pliusų. Šiandien stipriausią apsaugą rodo būtent keturi pliusai (PA++++).

Visada stengiuosi pabrėžti savo pacientams, kad nuo saulės apsaugą reikėtų naudoti kasdien, net jei diena ir apsiniaukusi.

Dermatologijos pasaulį prieš porą metų sudrebino klausimas, ar apsauginiai kremai nuo saulės yra saugūs vartoti ilgą laiką? Atkreipkite dėmesį, kad dėl saugumo patartina rinktis mineralinį, o ne cheminį apsauginį kremą.

Na, o 11–15 val. be apsauginio kremo nuo saulės, nepamirškite ir skrybėlės, akinių nuo saulės ar šešėlio.

– Pereikime prie itin aktualios problemos – mascne. Kadangi mes turime dažnai dėvėti kaukę, daugelis skundžiasi, kad po ja oda itin kenčia, atsiranda bėrimų ir kitų problemų. Ką galime padaryti?

Mascne – tai 2020-ųjų aknė, sukelta mechaninio apsauginės kaukės dirginimo (lot. acne mechanica) . Pasak Singapūre atliktos studijos, net 60 proc. žmonių, kuriems kasdien tenka dėvėti kaukę, susiduria su mascne. Aknei atsirasti sąlygos idealios: oda po kauke prakaituoja, yra nuolat mechaniškai dirginama kaukės ir ant jos nuolat kaupiasi nešvarumai.

Kad sumažintume riziką, patarčiau laikytis dviejų pagrindinių taisyklių: prieš pradedant dėvėti kaukę, ant odos srities, kurią dengia kaukė, patariu netepti absoliučiai nieko! Neseniai teko skaityti antraštę „Kaukės dėvėjimas nesustabdys nuo lūpų dažų naudojimo“. Deja, bet netgi lūpų dažai, blizgiai tikrai gali patekti nuo lūpų ant odos ir ne juokais ją sudirginti.

Asmeninio archyvo nuotr. /Dermatologė Vytenė Kurtinaitytė
Asmeninio archyvo nuotr. /Dermatologė Vytenė Kurtinaitytė

Antroji taisyklė – stengtis veidą nuplauti vandeniu ar bent nusausinti servetėle kai tik turite galimybę, pavyzdžiui, per pertrauką.

Vakare veidą patarčiau prausti prausikliu be itin odą dirginančių sulfatų, na, o jeigu jau pradėjote pastebėti beatsirandančią aknę, tuomet bėrimo vietoje naudokite priemones su retinoliu, salicilo rūgštimi ar benzoilo peroksidu.

– Ar yra skirtumas, kokią kaukę dėvėti – vienkartinę, medžiaginę, kad būtų lengviau kovoti su mascne?

– Medžiaginės kaukės turi būti reguliariai skalbiamos, chirurginės kaukės ir respiratoriai – reguliariai keičiami naujais (nebent pastaruosius įmanoma saugiai sterilizuoti).

Kalbant apie medžiagines kaukes, teko girdėti, kad geriausias audinys odai – šilkas, jis mažiausiai dirgina. Tačiau drąsiai galima rinktis tiek medvilnines, tiek kitų audinių kaukes. Tik skalbti jas patarčiau prausikliais be kvapiųjų medžiagų.

– Teko skaityti apie korėjiečių odos priežiūros rutiną, kurią sudaro dešimt žingsnių: valomasis aliejus, veido prausiklis, šveitiklis, tonikas, esencija, serumas, kaukė, akių kremas, drėkiklis, apsauga nuo saulės. Kai susitepame tiek sluoksnių, ar tikrai tos priemonės atlieka savo funkciją ir yra veiksmingos?

– Korėjiečių oda atrodo stulbinamai ir kelia stiprų susižavėjimą, tik ar tikrai paslaptis yra būtent dešimties žingsnių odos priežiūros rutinoje? Dermatologijoje dažnai mažiau yra daugiau.

Pietų Korėjoje itin didelis dėmesys yra skiriamas sveikam odos barjerui palaikyti, kadangi šis ir yra svarbiausias veiksnys švytinčiai odai. Ko gero, visiems tekę matyti, kaip vidurdienį nuo saulės jie saugosi ne tik naudodami stiprius apsauginius kremus, tačiau ir prisidengdami skėčiais.

Kitas svarbus aspektas – mityba. Pietų Korėjos virtuvė – viena sveikiausių pasaulyje: jie valgo daug daržovių ir žuvies, nepiktnaudžiauja persivalgymais. Galiausiai korėjiečiai dažnai mėgaujasi veido srities masažais, kurie gerina kraujotaką, limfotaką, o priežiūros rutinoje nepamatysime jokių agresyvių, dirginančių prausiklių.

Manau, čia ir yra gražios odos paslaptis. Patikėkite, švytinčią ir gražią odą galite turėti ir naudodami mažiau nei pusę klausime išvardintų priemonių, jei tik rūpinatės odos sveikata.

– Dėl kokių priežasčių dažniausiai į jus kreipiasi pacientai?

– Su nusivylimu turiu pastebėti, kad praktikoje, deja, nėra nė dienos, kuomet netektų diagnozuoti ar gydyti priešvėžinės odos būklės – aktininės keratozės. Šis odos susirgimas yra sukeltas ultravioletinių saulės spindulių, o negydomas, deja, vystosi į odos plokščialąstelinę karcinomą. Besaikių saulės vonių, soliariumų žalą mes, dermatologai, matome kasdien.

Su nusivylimu turiu pastebėti, kad praktikoje, deja, nėra nė dienos, kuomet netektų diagnozuoti ar gydyti priešvėžinės odos būklės – aktininės keratozės.

Nebūna dienos ir be venų varikozių. Tai itin dažna venų vožtuvų patologija.

Žinoma, taip pat dažnos klasikinei dermatologijai priskiriamos odos būklės: aknė, atopinis ir seborėjinis dermatitai, psoriazė, įvairios alergijos. Joms, beje, didelės įtakos turi gyvenimo būdas.

– Kaip dažnai patartumėte apsilankyti pas dermatologą, kad netektų susidurti su tokiomis pasekmėmis?

– Pirmasis vizitas pas dermatologą turėtų įvykti dar ankstyvoje paauglystėje, kuomet gydytojas padės nustatyti odos tipą, patars, kaip prižiūrėti odą. Odos onkologinių susirgimų prevencijai apsilankyti pas gyd. dermatologą Vokietijoje kiekvienam nuo 35-erių metų amžiaus patartina kartą į du metus, Amerikoje – kartą į metus. Tiesa, jeigu pastebėjote įtartiną odos darinį – į gydytoją kreipkitės nedelsiant.

– Teko ne kartą skaityti ir girdėti keistų dermatologų patarimų, pavyzdžiui, jeigu oda spuoguota, tai jokiu būdu nenaudoti SPF.

– Ech, aš taip pat esu girdėjusi pačių įvairiausių ir išties crazy istorijų. Viena paskutiniųjų – kad atlikus tam tikrą grožio procedūrą yra liepiama įsisukti į jogos kilimėlį ir jame praleisti kelias dienas (juokiasi). Mėgstu sakyti, kad prieš pasirenkant specialistą, reikia atlikti „namų darbus“ ir nemažai pasidomėti: patikimas gydytojas yra tas, kuris remiasi įrodymais pagrįsta medicina, domisi naujovėmis, atvira širdim bando užmegzti ryšį su pacientu ir jam padėti.

Jeigu išgirdote patarimą, kuris jums kelia nuostabą ar vidinį pasipriešinimą, visuomet galite kreiptis į kitą gydytoją ir išgirsti antrą nuomonę. Beje, viena prestižiškiausių klinikų Šveicarijoje ir yra pagarsėjusi būtent „dar vienos nuomonės politika“. Jūsų sveikata yra tik viena, rūpinkitės ja.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiškai su „Norfa“

Video

00:31
03:10
01:04

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką