Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 21d. 13:09

6 stebinantys aukšto intelekto trūkumai

Mergina ir vaikinas skaito knygą
123rf.com nuotr. / Mergina ir vaikinas skaito knygą

Galbūt manote, kad gyvenimas būtų lengvesnis, laimingesnis ir prasmingesnis, jei turėtumėte kelis papildomus IQ taškus. Tačiau taip toli gražu nėra, „Quora“ platformos tyrime, pavadintame „Kada intelektas tampa prakeiksmu?“, dalyvavę vartotojai rašė apie viską: nuo absurdiškai didelių lūkesčių, kuriuos jiems kelia aplinkiniai, iki kitų lipdomos pagyrūno etiketės.

Žemiau pateikiame kelis susimąstyti verčiančius atsakymus ir mokslinį jų pagrindimą.

Dažniau mąstote, o ne jaučiate

„Quora“ vartotojas Marcusas Geduldas sako, kad paprastai jis labai gerai supranta savo emocijas ir gali apie jas papasakoti kitiems žmonėms – tačiau jis niekada nejaučia palengvėjimo jomis pasidalijęs, rašo businessinsider.com.

„Tai yra dažna intelektualių žmonių problema, ypač tų, kurie yra labai šnekūs. Žodžius jie naudoja tarsi apsauginį ekraną, ir jie daug efektyvesni, kai yra tiesa. Mažiau kalbūs žmonės yra linkę emocijas rodyti fiziškai. Jie šaukia, mušasi, spardosi, bėga, rėkia, rauda, šoka, šokinėja iš laimės... Aš aiškinu ir, kai baigiu aiškinti, viskas, ką paaiškinau, vis dar lieka viduje, tačiau jau yra įvardyta“, – rašo M.Geduldas.

Mažiau kalbūs žmonės yra linkę emocijas rodyti fiziškai.

Jo pastebėjimas pabrėžia skirtumą tarp kognityvinių ir emocinių įgūdžių.

Mokslininkai negali pasakyti, kaip šie du veiksniai yra susiję, tačiau keli įdomūs tyrimai rodo, kad aukštas emocinis intelektas kompensuoja kognityvinius sugebėjimus, bent jau darbovietėje. Kitaip tariant, atrodo, kad labai intelektualiems žmonėms nereikia emocinių įgūdžių sprendžiant problemas.

Žmonės dažnai tikisi, kad nuolat rodysite gerus rezultatus

„Iš jūsų automatiškai tikisi, kad visada būsite geriausi, – rašo Roshna Nazir. – Neturite, su kuo pasikalbėti apie savo silpnybes ir kompleksus.“

Be to, jūs panikuojate ir svarstote, kas nutiktų, jei neparodysite geriausių rezultatų.

„Taip nerimaujate dėl nesėkmės, kad negalite sau leisti rizikuoti. Jūs tiesiog bijote pralaimėti“, – rašo Saurabh Mehta.

Knygos „Smart Parenting for Smart Kids“, kurios ištrauka buvo publikuota „PsychologyToday.com“, autoriai rašo, kad tėvai labiausiai nerimauja dėl vaikų ateities, kai vaikai yra protingi ir jiems gerai sekasi mokykloje.

Deja, „kartais jie per daug susitelkia į tai, ką vaikai daro, o ne į tai, kas jie yra“, – rašo autoriai.

Galite nesužinoti sunkaus darbo vertės

Nemažai „Quora“ vartotojų minėjo, kad protingi žmonės mano, jog jie gali prasisukti dėdami mažiau pastangų už kitus. Tačiau aukštas IQ ne visada nuveda tiesiai į sėkmę, ir labai protingi žmonės ne visada būna atkaklūs, o to reikia, norint pasiekti sėkmę.

Mokslininkai mano, kad labai protingi žmonės įsivaizduoja, jog jiems nereikia taip sunkiai dirbti, kad pasiektų tai, ko nori.

Pasak Kento Fungo, „protas tampa problema, kai jį turintys per anksti suvokia, kad jiems nereikia sunkiai dirbti, kad viską suprastų ar padarytų. Dėl to protingi žmonės ne visada pasižymi gera ir stipria darbo etika“.

Vienas tyrimas parodė, kad sąmoningumas – t. y. kaip sunkiai dirbate – iš tiesų turi neigiamą koreliaciją su tam tikromis protingumo rūšimis. Mokslininkai mano, kad labai protingi žmonės įsivaizduoja, jog jiems nereikia taip sunkiai dirbti, kad pasiektų tai, ko nori.

Žmones gali erzinti, kad taisote jų kalbą

Kai žinote, kad kas nors ką tik pasakė ką nors labai netikslaus, sudėtinga sulaikyti poreikį tą žmogų pataisyti.

Tačiau turite suvokti, kad kiti žmonės gali susigėsti ar įsižeisti dėl jūsų veiksmų – kitu atveju rizikuosite prarasti draugus.

Būti protingam nėra taip jau linksma, sako Raxit Karramreddy, „jei žmones „taisysite“ itin dažnai, jie tiesiog nebenorės su jumis susitikti arba nebekalbės“.

Esate linkę per daug gilintis

Bendra šios „Quora“ gijos tema buvo per didelis gilinimasis ir analizavimas.

Protingi žmonės, gali smarkiai nusivilti, bandydami surasti egzistencinę kiekvienos koncepcijos ir patirties reikšmę. „Suvokiate, kad viskas žudo ir kad niekas nieko nereiškia. Ieškote atsakymų, ir tai jus varo iš proto“, – rašo Akashas Ladha.

Ir išties didelis 2015-aisiais publikuotas tyrimas parodė, kad verbalinis išsilavinimas tikrai susijęs su nerimu ir apmąstymais.

Praktiniu požiūriu, tai reiškia, kad protingiems žmonėms labai sunku pasirinkti. Tirthankaras Chakraborty rašo: „Galimų sprendimo padarinių suvokimas, ypač tendencija per daug analizuoti padarinius, sukelia sunkumų priimant sprendimą.“

Suvokiate, kiek daug nežinote

Protingi žmonės dažnai kritiškai vertina savo pačių išsilavinimo ribas. Kad ir kiek stengtumėtės, niekada negalėsite visko suprasti ar išmokti.

„Quora“ vartotojas Mike'as Farkas rašo, kad protas yra prakeiksmas, nes „kuo daugiau žinai, tuo labiau suvoki, kiek mažai žinai“.

Protas yra prakeiksmas, nes kuo daugiau žinai, tuo labiau suvoki, kiek mažai žinai.

M.Farkaso pastebėjimas primena klasikinį Justino Krugerio ir Davido Dunningo tyrimą, kuris parodė, kad kuo kvailesnis žmogus, tuo labiau jis pervertina savo kognityvinius sugebėjimus, ir atvirkščiai.

Pavyzdžiui, vieno eksperimento metu studentai, teste surinkę mažiausiai taškų, manė, kad surinko 50 proc. daugiau taškų nei iš tiesų. O surinkę daugiausia manė, kad teisingų atsakymų buvo mažiau nei iš tiesų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką