Dabar populiaru
Publikuota: 2021 gruodžio 4d. 21:00

Adolfina siuvinėja dėvėtus drabužius: „Atnaujinti seni rūbai irgi gali būti įdomūs“

Adolfina Zaidė
Asmeninio albumo nuotr. / Adolfina Zaidė
Namie įkalinęs karantinas atvėrė Adolfinos Zaidės kūrybinę gyslą – mergina prisiminė mokykloje mokytasi siuvinėjimą ir šį kartą tą daryti pabandė jau suaugusi. Po pirmų dygsnių pajautusi susidomėjimą, Adolfina greitai išmoko siuvinėjimo technikų ir nusprendė atnaujinti senus savo drabužius. Galiausiai, įgavusi drąsos, Adolfina šiandien antram gyvenimui prikeltus išsiuvinėtus drabužius parduoda kitiems, o jei yra norinčių, priima ir individualius užsakymus.

Per pandemiją atrado siuvinėjimą

Drabužių siuvinėjimas į Adolfinos gyvenimą atėjo visiškai netikėtai – prasidėjus pandemijai, mergina su „Erasmus+“ programa laiką leido Sakartvele, kur, kaip ir dauguma žmonių, įstrigo tarp keturių sienų. Ieškodama, kaip galėtų praskaidrinti savo dienas, ji prisiminė adatą ir siūlus.

„Tuo metu nervinausi, kad esu užsienyje, bet negaliu išeiti iš namų. Vis dėlto stengiausi nenusiminti ir galvojau, kad reikia susirasti veiklos. Prisimenu, siuvinėti mokėmės mokykloje, bet buvo gana nuobodu ir manęs nesužavėjo. Visgi mintį, kad su siūlais galima nuveikti ką nors gražaus, matyt, įsidėjau į galvą.

„Pinterest“ puslapyje pastebėjau, kaip žmonės siuvinėja, dalijasi savo darbais, tad nusprendžiau pabandyti ir aš. Paprašiau mamos, jog atsiųstų siuvinėjimo lankelį, siūlų bei medžiagos gabalėlį“, – siuvinėjimo kelionės pradžią prisimena A.Zaidė.

Asmeninio albumo nuotr./Adolfina Zaidė
Asmeninio albumo nuotr./Adolfina Zaidė

Gavusi siuntinį iš Lietuvos, Adolfina įsijungė „Youtube“, susirado vaizdo įrašų, kuriuose rodo, kaip siuvinėti, ir pradėjo mokytis.

„Tuomet pagalvojau, kad galėčiau atnaujinti savo drabužius – jų turiu labai daug, tad ilgą laiką varžau save ir neleidžiu pirkti naujų. Nusprendžiau pabandyti įžvelgti juose ką nors nematyto ir padaryti, kad vėl būtų įdomūs, o aš juos norėčiau dėvėti“, – pasakoja A.Zaidė.

Noras siuvinėti būtent drabužius Adolfinos galvoje kilo neatsitiktinai – mergina jau ilgą laiką domisi audiniais, ieško kokybiškų rūbų, skaito apie įvairius mados prekės ženklus.

„Nemeluosiu, esu pirkusi drabužių iš greitosios mados parduotuvių, bet jie mane taip nuvylė, kad daugiau nebekeliu ten kojos. Draugus taip pat raginu geriau rinktis dėvėtų drabužių parduotuves, kur bus ne tik pigiau, bet ir kokybiškiau“, – tikina A.Zaidė.

Nors pati Adolfina stengiasi kurti tvarią madą ir siekia atnaujinti dėvėtus drabužius, jos nuomone, tą daro tik maža dalelė prekės ženklų. Merginos teigimu, didiesiems gamintojams ne itin rūpi jų taip teršiama aplinka.

„Yra labai daug prekės ženklų, kurie fokusuojasi į pelną ir ignoruoja faktą, kad mados industrija yra viena didžiausių teršėjų pasaulyje. Nenoriu prie to prisidėti, todėl bandau padėti žmonėms į drabužį pažiūrėti kitu kampu ir parodyti, jog nebūtina iš karto pirkti naujo. Atnaujinti seni drabužiai gali tarnauti ilgai bei būti įdomūs“, – viliasi A.Zaidė.

Adolfinos manymu, neverta tikėti ir tais mados prekės ženklais, kurie giriasi, jog yra 100 proc. tvarūs. Anot merginos, tokio dalyko tiesiog negali būti.

„Net jei perdirbi drabužius, vis tiek tam naudoji resursus – dažai, įpakavimai, transportavimas. Sunku padaryti, kad mados industrija taptų neteršianti. Tačiau einama link to, jog įvairūs prekės ženklai, kad ir maži, stengiasi keisti visuomenės požiūrį.

Manau, daug priklauso nuo žmonių – jei jie vartos be saiko, atsiras prekės ženklų, kurie pagamins pigiai ir greitai. Tačiau didėjant grupei, kurie nenori teršti aplinkos, bus tokių, kurie gamins tvariai“, – sako A.Zaidė.

Siuvinėja dėvėtus drabužius

Adolfina išsiuvinėti gali bet kokius drabužius, tačiau lengviausia tą daryti ant tų, kurių sudėtyje yra 100 proc. medvilnės. Kur kas sudėtingiau papuošti gaminius iš elastano.

„Paprastai ant drabužio uždedu siuvinėjimo lankelį, kuris įtempia medžiagą. Jei joje yra elastano, medžiaga per daug įsitempia, todėl gali nepavykti išsiuvinėti, – aiškina A.Zaidė. – Esu bandžiusi siuvinėti ant maudymosi kostiumėlio – negalėjau dėti lankelio, tad reikėjo labai stengtis per daug neįtempti medžiagos, kad ši nesusiraukšlėtų.“

Asmeninio albumo nuotr./Adolfinos Zaidės siuvinėjami drabužiai
Asmeninio albumo nuotr./Adolfinos Zaidės siuvinėjami drabužiai

Nuo 16 metų perlus iš dėvėtų drabužių parduotuvių besinešanti Adolfina jų yra prikaupusi tiek daug, kad kol kas, norėdama siuvinėti, net neieško papildomų drabužių – pakanka tų, kuriuos turi savo spintoje.

„Anksčiau negalėdavau praeiti pro gražų, kokybišką drabužį. Nusipirkdavau net ne savo dydžio ir pasilikdavau galvodama, kad kada nors jo prireiks. Pagaliau atėjo į galvą mintis, kad galiu siuvinėti bei perleisti kitiems žmonėms, – džiaugiasi A.Zaidė. – Taip pat priimu individualius užsakymus, kai žmonės atneša savo drabužius ir aš juos išsiuvinėju.“

Asmeninio albumo nuotr./Adolfinos Zaidės siuvinėjami drabužiai
Asmeninio albumo nuotr./Adolfinos Zaidės siuvinėjami drabužiai

Užsiminusi apie turimą talentą rasti gerų daiktų dėvėtų drabužių parduotuvėse, Adolfina atskleidžia, kad svarbiausia atkreipti dėmesį į rūbo sudėtį ir prekės ženklą.

„Pavyzdžiui, greitosios mados prekės ženklų drabužių pirkti neverta, nes jie po kelių skalbimų nublunka, nusiburbuliuoja medžiaga, – pataria A.Zaidė. – Taip pat rekomenduoju, jei yra galimybė, užsiprenumeruoti naujienlaiškį, kuris informuoja apie naujai atvežamą siuntą. Tuomet, nors ir būna didesnės kainos, galima rasti gerų drabužių.“

Pavyzdžiui, greitosios mados prekės ženklų drabužių pirkti neverta, nes jie po kelių skalbimų nublunka

Prieš pradėdama siuvinėti dėvėtus drabužius, Adolfina pirmiausia sugalvoja, kaip norėtų juos papuošti. Tuomet nusipiešia dizainą, o į pagalbą pasitelkia specialią tarpinę medžiagą, kuri tirpsta vandenyje.

„Ant jos persipiešiu dizainą ir su siuvinėjimo lankeliu pritvirtinu prie drabužio. Kai išsiuvinėji, reikia išskalbti drabužį arba nuplauti medžiagą – ji ištirpsta ir lieka tik siūlai. Galiausiai išlygini, o iš kitos pusės priklijuoji audinį, kuris pritvirtina siūlus“, – procesu dalinasi A.Zaidė.

Asmeninio albumo nuotr./Adolfinos Zaidės siuvinėjami drabužiai
Asmeninio albumo nuotr./Adolfinos Zaidės siuvinėjami drabužiai

Siuvinėjimas ant drabužių, anot Adolfinos, gali trukti labai įvairiai – pavyzdžiui, mažytis dizainas kartą jai atsiėjo apie tris valandas.

„Ilgiausiai esu siuvinėjusi savaitę – buvo itin didelis dizainas, – teigia A.Zaidė. – Nebūna taip, kad visą darbo dieną sėdi prie stalo, nes tai ganėtinai sekina, pavargsta akys. Įprastai pasiuvinėju apie 4 valandas, o tada einu daryti kitų darbų.“

Išsiuvinėtus drabužius parduoda

Prieš kiek daugiau nei metus savo malonumui siuvinėti pradėjusi Adolfina pamažu ryžosi žengti į platesnius vandenis – pradėjusi feisbuke dalintis savo darbais, mergina netrukus sulaukė vis daugiau prašymų papuošti ir kitų žmonių drabužius.

„Draugai sakydavo, kad gražu, klausdavo, ar galėčiau jų drabužius išsiuvinėti. Pagalvojau, jog galiu. Pradėjusi tą daryti, supratau, kad gebėsiu priimti užsakymus ne tik iš artimųjų, bet ir nepažįstamų žmonių. Susikūriau instagramo profilį ir su laiku ten atsiranda vis daugiau sekėjų.

Kitiems galbūt atrodo, kad siuvinėjimas yra labai sudėtingas, tačiau iš tiesų reikia tik kantrybės, o daugiau viskas išmokstama. Gyvename nuostabiais laikais, kai turime internetą, kuriame pilna informacijos. Jei tik kas nors domina, galima įgyti žinių“, – tikina A.Zaidė.

Asmeninio albumo nuotr./Adolfinos Zaidės siuvinėjami drabužiai
Asmeninio albumo nuotr./Adolfinos Zaidės siuvinėjami drabužiai

Pradėjusi antram gyvenimui prikelti klientų drabužius, Adolfina pripažįsta turinti baimės išgirsti neigiamų atsiliepimų dėl kokybės. Tiesa, mergina tokiu atveju pasiryžusi nesklandumus iš karto išspręsti.

„Kol kas niekas nesiskundė, kad atsilaisvino arba nuplyšo siūlai. Labai nenorėčiau, jog taip atsitiktų. Jaučiu atsakomybę ir stengiuosi siuvinėti taip, kad darbas liktų kone amžiams. Pavyzdžiui, ant drabužio uždėtas spaudas yra neilgaamžis, po 10 skalbimų gali pasidaryti neryškus. Su siuvinėjimu yra kitaip – gali skalbti, kiek nori, ir jis vis tiek išliks gražus“, – aiškina A.Zaidė.

Jaučiu atsakomybę ir stengiuosi siuvinėti taip, kad darbas liktų kone amžiams

Adolfina išsiuvinėja ne tik žmonių atneštus drabužius, bet ir parduoda savus. Kai kurių džemperių kaina siekia 80–90 eurų, tačiau mergina teigia, kad ji pakankamai aukšta yra ne dėl rūbo vertės, o dėl įdėto darbo.

„Paties drabužio kaina neviršija 20 eurų, tačiau dar yra atliktas darbas. Viskas siuvinėta rankomis, o jei didesnis dizainas, tai užtrunka ne vieną ir ne dvi dienas, – sako A.Zaidė. – Su kainodara man gana sunku, nes nemanau, jog pakankamai įvertinu savo darbą. Jei skaičiuočiau, kad dirbu už minimalią algą, kainos turėtų būti dvigubai didesnės. Vis dėlto žinau, jog dar tik pati pradžia, tad turbūt niekas nepirks, jeigu bus labai brangu.“

Tam, kad būtų galima atnaujinti savo drabužį, Adolfinos įsitikinimu, nebūtina kreiptis į mokančius siuvinėti – tą padaryti gali kiekvienas žmogus.

„Tikrai kiekvienas, jei turi tikslią idėją, gali išsiuvinėti. Net lankelis nėra būtinas – reikia tik stengtis neįtempti medžiagos ir tuomet išeis labai gražiai, – pataria A.Zaidė. – Visgi jei pradedantysis nusiteikęs pakankamai rimtai, patarčiau įsigyti siuvinėjimo lankelį, nes jis palengvina procesą. Taip pat reikėtų rinktis kokybiškus siūlus, nes būna tokių, kurie greitai suplyšta.“

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

SEB verslo augimo programa

01:16:45
47:36

Video

01:59
05:59
08:39

Adventur 2022

Maistas

URBAN˙/

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką