„Patriotiškas pilietis – tai visų pirma žmogus, kuris gerbia kitus piliečius ir kuriam nereikia du kartus pagalvoti, ar ištiesti pagalbos ranką kitam – jis tiesiog tai padaro. Būti patriotu – ne tik puoselėti šalies kalbą, kultūrą, saugoti istoriją, bet taip pat ir kurti savo šaliai, savo darbais auginti jos potencialą“, – savo mintimis dalijasi mergina.
A.Goldbergaitė prisipažįsta, kad meilę Tėvynei jai išugdė aplinka: „Man atrodo savaime suprantama mokėti šalies himną, per valstybines šventes iškelti vėliavą, saugoti ir puoselėti tai, kas nusako Lietuvą. Gimiau ir užaugau nepriklausomoje Lietuvoje, matau, kaip ji keičiasi, auga – noriu prie to prisidėti. Džiaugiuosi, kad jau nuo pradinių klasių mokytoja savo pavyzdžiu rodė, kad turime ir žinoti šalies istoriją, džiaugtis jos dabartimi ir pasiekimais. Tėvai mane auklėjo gerbti kitus žmones ir jausti, kad visi esame lygūs ir turime būti vieningi“.
Sunkiausia susitarti, kaip turi būti atliekamos užduotys
Kalbėdama apie Jaunesniųjų karininkų vadų mokymus, pašnekovė teigė, kad juos pasirinko, nes tai geriausias būdas suderinti savanoriškos tarnybos principus ir įgyti ne tik karinį parengimą, bet ir tinkamai pasiruošti vadovauti karių būriui. Taip pat ją sudomino ir tai, kad užsiėmimu metu yra dėstomos ir teorinės paskaitos.
„Kai apsisprendžiau, kad noriu skirti savo laiko ir padėti stiprinti Lietuvos gynybą, visos stojimo procedūros teliko formalumas. Tad svarbiausias žingsnis galvojant apie prisijungimą prie krašto apsaugos pajėgų yra pats apsisprendimas“, – paklausta, ar buvo sunku patekti į mokymus, sakė tinklaraščio Euroblogas.lt pašnekovė.
Pasakodama apie praleistą laiką mokymuose, A.Goldbergaitė paminėjo, kad sunkiausia juose buvo sutaikyti skirtingas nuomones, kaip turi būti atliekamos užduotys.
„Kaip ir dirbant bet kurioje kitoje komandoje, reikia gerai žinoti, kada nusileisti, o kada tvirtai laikytis savo pozicijos, kad komanda pasiektų geriausią rezultatą“, – savo patirtimi dalijosi ji.
Mokymai vyksta du savaitgalius per mėnesį
Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai vyksta du savaitgalius per mėnesį, o vasaromis studentams tenka dviem savaitėms išvykti į lauko pratybas.
Ką merginai duoda mokymai be fizinio pasirengimo? „Tęsiantis mokymams, vis geriau suprantu, ką reiškia pasiryžti ginti savo šalį ir vertybes, kurias ji įkūnija. Taip pat vis aiškiau suvokiu, kad laisvė ir demokratija nėra tiesiog skambūs terminai – jie yra nuolatinė siekiamybė ir tikslai, dėl kurių kasdien stengtis turime kiekvienas“, – kalbėjo ji.
Be savo pilietiškumo realizacijos A.Goldbergaitė mokymuose taip pat įrodė, kad kariuomenė – ne tik vyrams. Pasiteiravus, ar mokymuose buvo jaučiamas skirtumas tarp skirtingų lyčių mokinių, pašnekovė teigė, kad visi mokymuose deda maksimalias pastangas ir kiekvienas siekia geriausių rezultatų.
„Mano būrio merginos visapusiškai tvirtos ir aš didžiuojuosi, galėdama tarnauti kartu su jomis“, – džiaugėsi pašnekovė.
Trejus metus besitęsiantys Jaunesniųjų karininkų vadų mokymai suteikia karininko profesiją. Tačiau A.Goldbergaitė teigė, kad jai tai nėra pagrindinis tikslas: „Daug svarbiau yra įgyta patirtis ir įgūdžiai, prasmingai praleistas laikas. Labai vertinu ir žmones, su kuriais čia susipažinau ir užsimezgusias draugystes“. Kartu mergina pridūrė, kad neatmeta galimybės ir toliau prisidėti prie Lietuvos gynybos pajėgumų stiprinimo tęsdama karinę tarnybą Krašto apsaugos savanorių pajėgose.
Mergina svarstė, kad patriotiškumas yra tik vienas dėmuo, kuris gali būti sudedamoji piliečio dalis. Pasak jos, daug svarbiau, kad žmogus suprastų, kad niekas be jo neateis ir nesukurs Lietuvos ateities.
„Kiekvienas turime ugdyti savybes, kurios padėtų pasiekti, kad mums visiems būtų gera gyventi savo šalyje“, – konstatavo pašnekovė.
A.Goldbergaitė taip pat šiemet dalyvavo projekte „Misija Sibiras“, kurio metu Sibire tvarkomos lietuvių tremtinių kapinės. Šiemet mergina su komanda vyko į Kazachstaną.
