Kaltės jausmas
Ar žinote, kada žmonės yra pasiruošę atsakyti „taip“? Pasak Stanfordo universiteto, tada, kai yra paprašomi antrą kartą to paties. Pavyzdžiui, jūs vieną kartą kolegos paprašėte pagalbos, tačiau jis atsisakė. Jeigu vėliau paklausite to paties, gali būti, kad jis sutiks, kadangi jausis nejaukiai prašomas to antrą kartą, rašoma prevention.com.
Stebuklingi žodžiai
Yra žodžių, kurie pakeičia žmogaus požiūrį į užduodamą klausimą, teigia Didžiosios Britanijos mokslininkai. Tarkime, norite pakviesti draugą į restoraną, tačiau jis tam nenusiteikęs. Šiuo atveju jums pravers „pasirengęs“ – paklauskite: „Argi tu nesi pasiruošęs išmėginti ką nors naujo“? Taip jūs nukreipsite klausimą būtent į jo asmenybės tipą. Tyrėjai sako, kad geriausia panaudoti šiuos žodžius tada, kai žmogus jau atsisakė, kadangi tada jie veikia geriausiai.
Asmeniškas požiūris
Jeigu į jus bendradarbis, dėstytojas ar menkai pažįstamas žmogus kreipiasi vardu, greičiausiai jūsų reakcija bus visai kitokia. Štai ką atskleidžia Samo Houstono universiteto tyrimas – kai profesorių grupė gavo apklausą su priklijuotu lapeliu, ant kurio buvo užrašyti asmeniniai duomenys (inicialai, vardas, pavardė), jie net 40 proc. dažniau atiduodavo užpildytą apklausą, palyginti su tais, kurie gavo apklausą be jokių raštelių.
Taigi, jeigu jums reikia pagalbos, darykite tai asmeniškai – parašykite raštelį taip, kad jūsų kolega jaustų, kad jums reikia būtent JO pagalbos, o ne kieno nors kito.
Derybos
Vokiečių mokslininkai sako, kad geriausias būdas gauti tai, ko norite derybų metu, tai sutelkti dėmesį į tai, ką kitas žmogus iš to išloš.
Pavyzdžiui, jūs norite parduoti sofą. Turėtumėte vengti tokių išsireiškimų kaip „aš norėčiau už ją 100 eurų“. Kur kas geriau skamba ir kitokio pobūdžio žinutę siunčia „aš jums ją atiduosiu už 100 eurų“. Tai subtilus skirtumas, kuris pirkėjui suvokiamas kaip nauda vietoj to, ką jis prarastų.
Išlaisvinkite
Prieš pateikdami pasiūlymą, akcentuokite žmogui, kad jis yra visiškai laisvas nuspręsti pats ir nesutikti. Būtent tai, pasak prancūzų mokslininkų, padidina šansus bene dvigubai, kad jis „užkibs“.
Esmė ta, kad suteikdami laisvę atsisakyti, jūs išlaisvinate žmogų ir leidžiate jam nesijausti kaltu ar nemėgiamu dėl savo sprendimo, sako tyrimo autoriai.
Rankos paspaudimas
Manote, kad jis nėra svarbus? Visgi, kaip teigia prancūzų mokslininkai, rankos paspaudimas iki 42 proc. padidina tikimybę, kad žmogus teigiamai atsakys į jūsų prašymą.
Lytėjimas, tame tarpe ir pečių patapšnojimas, taip pat didina tikimybę, kad prašymas bus įvykdytas, kadangi į tokius prisilietimus reaguojama pozityviai.
