Kai Kaune esančiame prekybos miestelyje „Urmas“ prekybininkai pamato besisukiojantį Edvardą Janušauską, dažnas jų paklausia: ar jau Kalėdos? Tada būna spalio pabaiga. Tačiau Edvardo pasirodymas išties „atneša Kalėdas“.
Būtent rudenį jau nuo 2012 metų Anglijos Derbio mieste gyvenantis E.Janušauskas grįžta į Lietuvą. Ne atostogoms, o darbui prieš šventes.
Per metus dešimt mėnesių Edvardas dirba vairuotoju Anglijoje, o du mėnesius Kaune prekiauja šventinėmis lemputėmis. Ištikimiausi jo pirkėjai žino: Edvardo reikia ieškoti prekybos miestelyje, už vadinamojo traukinuko.
Visi sakydavo, kad svetur geriau
Pasak Edvardo, lemputėmis ir žaislais jis prekiauja jau apie 16 metų. Tačiau taip nutiko, kad 2012 metais kartu su šeima emigravo į Angliją.
„Lietuvoje prekiaudavome būtent per šventes, o kitu metų laiku važinėdavome po įvairias muges. Prekiaudavome keramika. Tačiau žmonėms ji nusibodo, o tada ėmėmės prekybos vaikiškais žaislais“, – pasakojo kaunietis.
Nors Lietuvoje, sako Edvardas, sekėsi visai neblogai, tačiau šeima nutarė išvykti į Angliją.
„Tai buvo labiau sportinis interesas, nes visi sakydavo, kad ten geriau“, – šyptelėjo pašnekovas.
Darbdavys atostogų neišleido
Išvykęs į Angliją Edvardas įsidarbino fabrike. Tačiau noras grįžti į Lietuvą prieš šventes ir tęsti kalėdinių lempučių prekybą nedingo.
„Dirbau, kaupiau atostogas. Maniau, tada atvažiuosiu į Lietuvą, o po švenčių – vėl atgal. Tačiau, nors ir turėjau sukaupęs atostogų, darbdavys manęs neišleido“, – prisiminė E.Janušauskas.
Dvejus metus Edvardas į Lietuvą nebuvo grįžęs. Tik tada, kai Anglijoje pradėjo nedidelį verslą, jis galėjo savo laiką planuoti pats.
„Turbūt ne toks aš žmogus, kad kažkam kitam dirbčiau. Nusipirkau traliuką ir mašinas ėmiau vežioti. Anglijoje, kai žmogus nusiperka automobilį ir nėra techninės apžiūros, draudimo, jis nerizikuoja ir nevažiuoja. Tad mano darbas – iš buvusio savininko transporto priemonę pervežti naujam šeimininkui“, – sakė pašnekovas.
Kai Anglijoje pradėjo nedidelį verslą, jis galėjo savo laiką planuoti pats.
Klausė, kur buvo prapuolęs
Lankstus darbo grafikas jam leido susiplanuoti savo laiką taip, kad spalio pabaigoje galėtų grįžti į Lietuvą.
„Nuolatiniai klientai Anglijoje jau žino, kad aš keliems mėnesiams išvažiuoju į Lietuvą dirbti kito darbo, o kiti klientai turbūt galvoja, kad labai gerai gyvenu ir tiek laiko galiu atostogauti“, – juokėsi E.Janušauskas.
Grįžęs į Kauną jis maždaug per mėnesį prekybos miestelyje susitvarko darbo vietą – pasistato palapinę, susikabina lemputes. Prekyba jomis prasideda lapkričio viduryje.
„Kai po tų dvejų metų sugrįžau ir vėl pradėjau prekiauti, žmonės klausė, kur buvau prapuolęs. Tiek laimės buvo, tai dabar bijau nuvilti, – juokavo kaunietis. – O kai rudenį mane pamato prekybininkai, patys savęs klausia: pala, ar jau Kalėdos? Aš išties jiems asocijuojuosi su šventėmis, su Kalėdomis.“
Per bemaž 16 metų patirtį Edvardas sako pastebėjęs, kad ir lietuviai namus ėmė puošti šiek tiek daugiau: „Nors dar labai daug tamsių namų. O Anglijoje kitaip, ten žmonės savo namus puošia. Ir ne tik per Kalėdas.“
Žmonės pasakoja savo istorijas
Tamsias rudens ir pirmojo žiemos mėnesio dienas tarp mirksinčių lempučių leidžiantis Edvardas sako nevengiantis pasikalbėti su čia užsukančiais žmonėmis. O jei pastatytų vaizdo kamerą, sako, jog nufilmuotų žmonių gyvenimo istorijas.
Ypač jis mėgsta šnekučiuotis su prieš šventes į Lietuvą grįžtančiais emigrantais, mat atsiranda nemažai bendrų temų.
Kartais rodo televizijos laidas, kaip ten žmonės gerai gyvena ir uždirba. Nėra visai taip.
Štai neseniai viena lietuvė pasakojo istoriją, kaip iš darbdavio Ispanijoje ryžosi nusipirkti verslą – seną kavinę. Ispanas jos negalėjo parduoti ne vienerius metus, o buvusi darbuotoja, pasiėmusi nemažą banko paskolą, ryžosi ir nusipirko.
Edvardas lempučių parduotuvėje susipažino su šeima, kurie grįžo į Lietuvą ir sėkmingai ūkininkauja.
„Būna, kad atėję nusipirkti lempučių, žmonės čia būna net valandą. Pasakau, kad pats gyvenu Anglijoje. Tada jie pasakoja savo istorijas“, – kalbėjo E.Janušauskas.
Nori sugrįžti į Lietuvą
Šiemet į Lietuvą Edvardas grįžo vienas, be šeimos. Žmona ir vaikai liko Anglijoje, mat vaikai – jau paaugę, tad vienas jau eina, o kitas netrukus eis į priešmokyklinę klasę.
„Koks jausmas grįžti į Lietuvą prieš Kalėdas? Dvi prieštaringos emocijos. Suprantu, kad laukia didelis vargas, reikia įsirengti prekybos vietą, bet iš kitos pusės – džiugu. Jau kai viską pasidarai, būna gerai.
Į Lietuvą norisi sugrįžti. Juk visus metus svetur prabūni, nei tėvų nematai“, – kalbėjo E.Janušauskas, kartu su šeima svarstantis galimybę visam sugrįžti čia, namo.
Sprendimą grįžti Edvardas vis atidėlioja nežinodamas, ką Lietuvoje veiktų. Tačiau ir darbas, ir gyvenimas Anglijoje nėra nukloti rožių žiedais.
„Ten užsidirbi daugiau, bet ir išleidi daugiau. Kartais rodo televizijos laidas, kaip ten žmonės gerai gyvena ir uždirba. Nėra visai taip.
Ten žmogus yra įkinkytas ir priverstas dirbti. Čia tik gali tinginiauti, nes Lietuvoje išlaidos, sveikatos draudimas mažesni. Gal maistas, drabužiai čia daugiau kainuoja.
Bet jei Lietuvoje neturėsi darbo, tau galbūt padės tėvai. O ten tu įmestas, turi mokėti už nuomą, mokėti visus mokesčius. Nes kitaip basas sugrįžtum į Lietuvą. Ir todėl gal atrodo, kad ten žmonės gerai gyvena“, – šyptelėjo E.Jaunušauskas.
