Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2022 06 27, 08:00

Gelbėtojas griauna įsisenėjusį mitą apie plaukimą: svarbu siekti kranto, o ne dugno

„Dažniausiai nelaimės vandenyje įvyksta tada, kai nuo kranto nutolęs žmogus bando pasiekti dugną. Pradėjus grimzti, tampa sunku išlaikyti sveiką protą – skęstantysis iš paskutiniųjų stengiasi irtis aukštyn ir gaudyti orą, o tai tik dar labiau pablogina situaciją“, – sako Tarptautinės banglenčių asociacijos akredituotas lektorius, Lietuvos banglenčių sporto čempionas, sertifikuotas gelbėtojas Girmantas Neniškis. Kodėl susidūrus su pavojumi vandenyje visuomet reikia siekti kranto, o ne dugno, specialistas paaiškina vandens sporto organizacijos „Spotas“ ir skolinimosi internetu platformos „Vivus Finance“ vykdomame socialiniame projekte „Saugi banga“.

„Kai žmogus bando pasiekti dugną, jis visą savo energiją nukreipia į vandens gilumą. O kai jo nepasiekia, ima panikuoti: paneria vieną kartą, jeigu dar pavyksta atsispirti – įkvepia, tačiau toliau grimzta. Nelaimės išvengtume, jei pirmasis yris būtų į viršų – tuomet įkvėptume švaraus oro ir išsilaikytume paviršiuje. Tiesa, ta pati taisyklė galioja ir netikėtai atsidūrus vandenyje. Jei, pavyzdžiui, iškritote iš laivo, svarbu išlikti ramiam ir plaukti ten, kur būtų saugu. Visuomet prisiminkite – tie, kas ieško dugno, deja, bet suranda dugną, o kas ieško kranto – saugiai jį pasiekia“, – sako G.Neniškis.

Kitas upės, ežero ar jūros dugne tykantis pavojus – aštrūs daiktai, kuriais galima susižaloti.

„Vandenyje būna visko – aštrių augalų, spygliuotų gyvūnų, tokių kaip jūrų ežiai ar rajos, taip pat statybinių šiukšlių bei šukių. Užmynus ant jų, galima stipriai susižeisti. Tai dar viena priežastis plaukiant nesistengti paliesti dugno, o jeigu nusprendėte pabraidyti, eikite tik ten, kur aiškiai matote, kas yra vandens telkinio dugne“, – paaiškina gelbėtojas.

Nors siekti dugno galima tik tada, kai žinome, kas glūdi apačioje, anot G.Neniškio, tam tikrai atvejais svarbu pasitikrinti, koks yra vandens telkinio gylis, mat sekluma taip pat gali būti pavojinga.

„Jeigu šoksite į vandenį nepasitikrinę gylio, o ten bus seklu, galite susižaloti koją, ranką, o dar blogiau – nugarą ar sprandą. Traumuotą žmogų gelbėti yra dar sudėtingiau, nes kyla grėsmė negrįžtamai pažeisti jo nervų sistemą. Šuolių į vandenį mėgėjams rekomenduoju kritiškai įvertinti ne tik savo, bet ir kitų galimybes padėti nutikus nelaimei bei visuomet pasitikrinti gylį prieš šokant į vandenį“, – sako G.Neniškis.

Daugiau apie vandens telkinio dugne tykančius pavojus žiūrėkite antrojoje projekto „Saugi banga“ pamokoje, kurioje specialistas taip pat pasakoja, kokį eksperimentą galite atlikti būdami vandenyje.


Lietuva keturis kartus viršija Europos Sąjungos vidurkį pagal skendimų statistiką. Pagrindinė problema – informacijos stoka apie saugų elgesį vandenyje ir draudimų kultūra. Siekdami edukuoti visuomenę apie saugų elgesį vandenyje ir šalia jo, jėgas bendram tikslui apjungė vandens sportą puoselėjanti įstaiga „Spotas“ ir skolinimosi internetu platforma „Vivus Finance“. Socialinio projekto „Saugi banga“ metu gyventojai turės galimybę ne tik susipažinti su pagrindinėmis saugaus elgesio vandenyje taisyklėmis, bet ir sužinos, ką daryti susidūrus su pavojumi vandenyje. Projekto metu taip pat vyks visuomenei atviri saugaus elgesio bangose mokymai Lietuvos pajūryje, gyvos transliacijos, konkursai ir kitos aktyvacijos, edukuojančios apie saugų elgesį vandenyje

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką