Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gruzinė Nona Markaryan: „Mūsų vyrai niekada neleistų moteriai apmokėti sąskaitos restorane“

Nona Markaryan
Asmeninio archyvo nuotr. / Nona Markaryan
Šaltinis: 15min
0
A A

Kai iškeliaujame iš restorano, vietiniai vyrai atsisveikindami vienas kitą pabučiuoja. Gruzinai – saikingai emocingi, mieli ir labai svetingi žmonės, todėl nevengia reikšti savo jausmų. Daugelis jų apsitaisę juodai, nors plieskia saulė, o oro temperatūra siekia daugiau kaip 25 laipsnius.

Daugiau 15min Gyvenimas naujienų – mūsų Facebook puslapyje!

„Kodėl pas jus tiek daug vietinių, ypač vyresnių moterų, vaikšto juodais drabužiais?“, – klausiu Nonos. – „Moterys taip išreiškia gedulą. Dažniausiai bent metus netekusios artimo žmogaus jos vilki juodus drabužius, kartais net visą gyvenimą. Juolab, kad kiekvienoje šeimoje yra išėjusių, todėl ta juoda tampa kasdienybe“, – taip kalbėjome vaikščiodamos po Batumį su gidėmis Nona Markaryan (ji dar ir rinkodaros specialistė. – Red.) ir Salome Gorgiladze

– Nona, ar gruzinės anksti išteka?

–  Mano amžiaus (Nonai šiuo metu 22-eji. – Red.) merginos dažniausiai jau būna ištekėjusios, pavyzdžiui, iš kurso draugių tokių net 60 procentų. Tačiau aš apie tai negalvoju, šiuo metu noriu susitelkti į kitus dalykus, turiu daug įvairių planų savo gyvenime, todėl vedybos kol kas tikrai nėra prioritetas. 

– O kokios tos gruziniškos vestuvės? Žvelgiant į tai, kaip gruzinai šoka, spėju, jos tikrai išties smagios! 

– Jos išties nemažos. Aš pati nenorėčiau didelių, kadangi tokiose dalyvauja 800 ir daugiau žmonių. Mažose būna 100–150,  vidutinėse 300–400 svečių.

– Oho, čia jau tikra puota! Lietuvoje net jūsų pavadintos mažos gruziniškos vestuvės taptų didžiulėmis.

– Tikrai (juokiasi)? Na, vestuvės čia trunka kelias dienas, švenčiamos ilgai ir smagiai. Vyrai dažniausiai vilki kostiumą, nors dažnai pasipuošia ir tautiniais šokių kostiumais, pavyzdžiui, švarku. Moterys, žinoma, rengiasi balta suknele.

Apskritai vyrų moterų santykiai Gruzijoje nėra vienadieniai ar nerimti – draugystės tarp vyrų ir moterų dažniausiai vainikuojamos santuoka, o, tarkime, vienos nakties nuotykių, galima sakyti, nebūna, tai nepriimtina. Na, nebent vyrai gal labiau linkę į tai, didesni iniciatoriai, tačiau ne moterys. Tikrai retai sutiksi porų, kurios tiesiog susitikinėja, linksminasi, o paskui išsiskirsto. Santuoka Gruzijoje išties svarbi. Juolab, kad iki vedybų poros kartu negyvena – jų bendras gyvenimas prasideda tik susituokus. Tada vyras ir žmona gali gyventi arba atskirai nuo tėvų, arba kartu su jais. 

Nona Markaryan
Nona Markaryan

– Minėjote, kad Gruzijoje nepopuliaru gyventi atskirai nuo tėvų. Štai Lietuvoje, galima sakyti atvirkščiai, daugelis stengiasi kaip įmanydami greičiau įsigyti nuosavą būstą ar išsinuomoti savą kampą. 

Dažniausiai tėvus paliekame tada, kai sukuriame savo šeimą, o iki tol visai normalu ir priimtina gyventi kartu tėvams ir vaikams.

Nona: Žinokite, niekas nesuprastų, jeigu aš dabar imčiau ir išsikraustyčiau bei gyvenčiau viena, ypač tame pačiame mieste, kaip ir tėvai. Žmonės sugalvotų keisčiausių priežasčių ir imtų šnabždėtis. Visai kas kita, žinoma, jeigu išvažiuoji mokytis ir nėra galimybės gyventi kartu. Dažniausiai tėvus paliekame tada, kai sukuriame savo šeimą, o iki tol visai normalu ir priimtina gyventi kartu tėvams ir vaikams. Nors aš gal ir norėčiau gyventi atskirai (šypsosi). 

Salome: Na, o man jau nelabai rūpėtų, ką žmonės pasakys. Man 32-eji metai, todėl mielai eičiau gyventi atskirai. Žinoma, dar prieš kelerius metus ir pati galvojau, kad tai nepriimtina. 

Asmeninio archyvo nuotr. /Salome ir Nona
Asmeninio archyvo nuotr. /Salome (kairėje) ir Nona

Nona: Tėvų ir vaikų santykiai Gruzijoje yra labai svarbūs. Poros dažniausiai susilaukia kelių vaikų ir laikosi tam tikrų taisyklių, auklėdamos mažuosius. Pavyzdžiui, jaunesni turi gerbti vyresnius savo giminaičius ir apskritai vyresnius žmones. Tokie paprasti dalykai, kaip užleisti vietą autobuse, padėti seniems tėvams, yra siekiamybė ir tuo pačiu realybė. Kaip tėvai padeda vaikams atsistoti ant kojų, taip ir vaikai vėliau rūpinasi savo gimdytojais senatvėje. 

Būna, žinoma, ir vienišų mamų, joms dažniausiai padeda tėvai, tačiau moterys ir pačios kuo puikiausiai susitvarko. Manau, kad pasitikėjimas savimi taip pat susijęs su emancipacija, siekiais, tačiau nepaisant to, gruzinės išlieka kuklios ir santūrios.

– Nona, Salome, o kaip su moterų ir vyrų atlygiu? Kokiems darbams, profesijoms primenybę teikia šiuolaikinės gruzinės?

Nona: Gruzijoje moterys per pastaruosius metus labai išlaisvėjo.  Tampa savimi pasitikinčios, emancipuotos, todėl būna, kad uždirba daugiau negu vyrai. Tačiau jie vis tiek nori išlikti šeimos maitintojais. Pavyzdžiui, yra tokių situacijų, kai moteris savo uždirbtus pinigus išleidžia tam, kam nori, o vyras iš savo atlyginimo išlaiko visą šeimą.

Galiu pasakyti, kad damos kyla karjeros laiptais, kuria savo verslą taip, kaip ir vyrai. 

Tokie paprasti dalykai, kaip užleisti vietą autobuse, padėti seniems tėvams, yra siekiamybė ir tuo pačiu realybė.

Salome: Apskritai per pastaruosius dešimt metų labai daug kas pasikeitė: pačios moterys, jų požiūris į pasaulį, darbą, profesiją. Pavyzdžiui, tuo metu daug kas nebūtų supratęs, kaip moterys gali dirbti viešbutyje arba padavėjomis. Tai buvo nesuvokiama, nepriimtina. Šiandien tai įprastas darbas, moterys džiaugiasi, yra patenkintos, o ir vyrai taip pat pritaria, nes tame nėra nieko blogo. 

Nona: Galiu pasakyti, kad Gruzijoje moterys ir vyrai yra visiškai lygūs, gal didesnis skirtumas jaučiamas kultūrinėje plotmėje. Vyrai – stiprioji lytis, o moteris – silpnoji. Tačiau nesupraskite klaidingai. Tai reiškia, kad vyrai labai rūpinasi moterimis, jas gerbia, trokšta išlaikyti, pagelbėti ir panašiai. Pagarba dailiosios lyties atstovėms Gruzijoje išties didžiulė. 

– O kaip gruzinai rodo dėmesį savo išrinktosioms?

– Greičiausiai taip pat, kaip ir kitose šalyse: romantika, gėlės, dainos po langais. Taip, tai iš tikrųjų būna! Šalia Kaukazo vyrų moterys jaučiasi stiprios, saugios. Tarkime, Gruzijoje vyras niekada neleistų tau apmokėti sąskaitos restorane, kai Vakarų Europoje ar Skandinavijos šalyse tai visiškai įprasta. Mūsų šalyje – tai neįmanomas dalykas, būtų netgi gėda, jeigu moteris mokėtų už save. 

Asmeninio archyvo nuotr. /Nona Markaryan
Asmeninio archyvo nuotr. /Nona Markaryan

– Nona, kiek gruzinės skiria dėmesio savo išvaizdai: makiažui, aprangai, stiliui?

– Aš pati mėgstu natūralumą, tačiau daugelis moterų tiek dieną, tiek vakare dažosi tikrai ryškiai. Labai populiarus raudonas lūpdažis ir ryškus akių kontūras. Toks makiažas dažniausiai pastebimas tiek darbe, tiek gatvėje, tiek klube.

Galiu pasakyti, kad gruzinės išties didelį dėmesį skiria savo aprangai, be to, mūsų šalyje populiarūs tie patys prekės ženklai, kaip ir visoje Europoje. Moterys mėgsta masyvius, didelius aksesuarus, taip pat dažnai avi batelius aukštu kulniuku. O ir pačiame Batumyje yra sėkmingų aprangos dizainerių, kurių darbai puikuojasi pačiame Vogue

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Temos: 1 Gruzija
Parašykite atsiliepimą apie GYVENIMO rubriką