Viešinimo turą „Paveldo sodai“ organizuojanti Lietuvos kaimo turizmo asociacija (LKTA) kviečia ne tik aplankyti, bet ir, žinoma, išmėginti pirmąjį Lietuvoje Basakojų taką bei pamatyti Tado Survilos kaimo turizmo sodyboje išsaugotą dar prosenelio sodintą sodą, kuriame išlikusios vertingos obelų veislės.
Kaip sako T.Survila, dauguma veislių vasarinės, o obuolių skonis toks, kokių niekur nėra ragavęs. Spėja, kad obelis prosenelis galėjo parsivežti iš Lenkijos.
LKTA prezidentas Linas Žabaliūnas prideda, kad išsaugoti senąsias obelų veisles yra labai svarbu: „Apvažiavę didelę Lietuvos dalį mes pastebime, jog senųjų sodų yra nemažai, tačiau senųjų veislių – tik pavieniai atvejai. Norime atkreipti dėmesį, kad iš kartos į kartą sodinti vaismedžiai yra mūsų paveldas“.
Sodybos plotas – net 33 hektarai, o ją įkūrė Tado Survilos prosenelis, mokslus baigęs Varšuvoje.
„Pagrindinė teritorija yra miškas, tačiau netrūksta pievų, vandens telkinių bei pramogų. Viena jų – basakojų takas, kurio ilgis pirmyn ir atgal sudaro 3 kilometrus. Jo idėja atkeliavo iš Latvijos. Susidomėjimo sulaukiame nemažai – atkeliauja tiek suaugę, tiek vaikai.
Žingsniuoti basakojų taku galima bet kokiu oru – ar saulė šviečia, ar lietus lyja – taip dar įdomiau, nes skiriasi pojūčiai. Pavyzdžiui, saulėtu metu kankorėžiai labiau išsiskleidžia ir pakutena padus, lietingu – jie susiskleidžia ir yra švelnesni“, – sako T.Survila, nuo 2002-ųjų metų užsiimantis kaimo turizmo verslu.
Pasak sodybos šeimininko, takas ypatingas tuo, kad gerina sveikatą. „Mūsų paduose yra receptoriai, stimuliuojami visi organai. Jeigu atvažiuojate iš miesto, pavargę po darbų, tai eidami taku viską užmiršite, visą krūvį nuimsite ir pakutensite padukus.
Danga take yra pati įvairiausia – kankorėžiai, pelkės, durpės, molis, žvyras, nugludintas stiklas, spygliai, šiaudai, kliūčių ruožas ir daugybė kitų. O potyriai – patys įvairiausi, tačiau nė vienas nelieka abejingas“, – teigia vyras.
Kokie asmeniniai potyriai? Kadangi, kai lankėsi 15min komanda, lietus nebuvo smarkus, o tik šiek tiek įkyrus, einant taku skėčio neprireikė, tačiau saulės spinduliai tikrai būtų pravertę. Kaip sodybos šeimininkas teigia, saulėtu ir lietingu oru basakojų takas dovanoja visiškai skirtingus įspūdžius, tarkime, kankorėžiai švelnesni, tačiau dideli akmenys vėsesni ir slidesni.
Eiti šiuo taku pasiryžo ne visi, tačiau išmėginti jį tikrai verta. Padus paliečia daugybė skirtingų faktūrų medžiagų. Ką tik buvę aštrūs ir kutenantys pėdas akmenukai keičiami pelke, kurioje įklimpsti kone iki blauzdų vidurio, vėliau žingsniuoji kliūčių ruožu, kur reikia šokinėti ant medinių rąstų. Dangos parinktos taip, kad po šiurkštesnio išbandymo pėdos būtų palepinamos švelniu masažu.
Belieka pridėti tai, kad veiksmas vyksta miške, kur galima sutikti ir įvairių gyvūnų, na bet šį kartą teko tenkintis varlių porele ir džiaugtis, kad šios nesugalvojo užšokti ant pėdų. Iš pradžių buvusios ledinės pėdos ilgainiui pripranta prie skirtingų tako medžiagų ir ėjimas nebėra toks kutenantis ar aštrus, o galiausiai kojos degte dega. Štai jums ir masažas, ir švelnių pėdų procedūra viename.
Tiesa, vaikams, ypač mažesniems, šis takas gali būti ne itin lengvai įveikiama užduotis, bet svarbu paminėti tai, kad jie gali eiti šalia ir tiesiog grožėtis gaiviai kvepiančiu mišku bei laukti susidūrimo su kokiu nors vietiniu gyvūnu.
Norite aplankyti „Paveldo sodus“? Daugiau informacijos apie lankytinas vietas rasite štai ČIA.
